Paliktas gatvėje mirti mažasis Tinkis!

Su jumis sveikinasi Tinkis (arba Tinkiukas). Tiksliau būtų sakyti, kad mano vardu jums rašo „Rainiuko“ savanorės. Jų didelių ir šiltų širdelių dėka sulaukiau pagalbos. Visą dieną ir naktį (o gal ir ilgiau, jau nebeatsimenu, o ir nenoriu) gulėjau vienas, jausdamas didelį skausmą. Tik tiek ir pamenu. Visą tą laiką jutau tik neapsakomai didelį, visą mano mažą išsekusį kūnelį veriantį skausmą.

Skaudėjo taip, kad pradėjau šaukti, kiek tik širdelė leido, nes jau nebegalėjau kęsti tyliai. Šaukiau labai ilgai... Tą pamenu. Paskui prisimenu žmogutį, kuris prie manęs atsirado taip staiga, kad net nepastebėjau iš kur. Buvau labai pavargęs nuo skausmo, baimės, vienatvės, maistelio ir meilės trūkumo. Taigi, žmogutis. Paėmė mane ant rankų ir vežė kažkur. Buvo baisu. Nuvežė ten, kur buvo dar daugiau žmonių ir paguldė ant kieto paviršiaus. Taip ir gulėjau, laukdamas nežinia ko. Tiesiog gulėjau, nes pajudėti negalėjau iš skausmo ir baimės. Laukė ir žmogutis. Sulaukėm... Diagnozės: lūžusi mano kojytė, šlaunikaulis, ir dar dubuo.

Kojytės dabar nejudinu, nes gi skauda, o dar mane užvaldžiusi baimė. Kažkas pasiūlė mane užmigdyti. Nesuprantu, kas tai, bet žmogutis pasakė didelį NE – turbūt kažkas negero... Taip atsidūriau kitoje vietoje su naujais žmonėmis. Migdyti jie nesiūlė, tai nusprendžiau, kad pasitikėsiu jais labiau. Visi buvo labai susirūpinę, kad neatlieku gamtinių reikalų... Bet man ne tas galvoj buvo! Ir jau po pirmos nakties šiuo klausimu aš juos nuraminau – darau. Jie čia mane nuolatos stebi – pakalbina ir paglosto labai atsargiai. Dar duoda ir įvairių vaistų nuo skausmo. Jie tikrai padeda! Man taip labai nebeskauda, net ir valgyti pradėjau.

Laukėm rugsėjo 16 d., penktadienio, operacijos dienos. Aš gulėjau, o jie stebėjo, kaip aš laikausi. O aš stengiausi, kiek galėjau. Juk gyventi taip labai noriu!

Ir dar... Lyg dar būtų negana visų mano kūno skausmelių, turiu dar vieną: pasirodo, visi vaistukai, dabartiniai mano „namai“ ir tos operacijos kainuoja. Aš, mažylis Tinkiukas, skolingas 150 eurų. Guliu bejėgis ir nieko negaliu padaryti... O žinia, kad manęs laukiančios operacijos kainuos dar 300 eurų, tiesiog suspaudžia širdelę.

Tad nedrąsiai, bet labai viltingai prašau jūsų man padėti. Mintis, kad turėsim, už ką susimokėti, leis man lengviau atsikvėpti ir ramiau laukti operacijų, visą energiją skiriant sveikimui. Tiesiog nurodykite „Tinkiui“.

Daugiau informacijos – VšĮ „Rainiukas“ internetinėje svetainėje arba el.p. [e-mail].