Nuostabi katytė išgelbėta iš gatvės nori turėti namus!

 (4)
Mano vardas Suodė. Esu balta katytė su juodu frakeliu ir taškeliu ant rausvos nosytės. Mano gyvenimas prasidėjo sunkiai – kažkas išmetė į daugiabučio kiemą, nebepamenu, nei kas, nei kodėl. Tik išliko atminty noras bėgti nuo visų žmonių ir bijoti jų žingsnių, jų rankų. Kadangi nežinojau, kur daugiau eiti, likau tam kieme, nors buvo labai liūdna be mamos ir brolių ar seserų. Visko bijojau, todėl dažniausiai tupėdavau mašinų varikliuose – automobilių aplink sočiai, o ir įlįsti lengva.

O po to mane gaudė, ir aš labai labai bijojau... Tada įdėjo į dėžę ir vežė kažkur, o aš bijojau dar labiau. Ten, kur nuvežė, buvo daug kitų kačių, ir mažų, ir didelių, ir jos man liepė nebijoti, nes čia niekas neskriaudžia ir pavalgyt duoda, paglosto... Paglosto? Tada dar nežinojau, ką tai reiškia. Iš manęs kitos katės juokėsi (nors nepiktai), nes aš buvau visa purvina ir tepaluota... „Suode, ar mechanike mokaisi būti?“. Palaukit, galvojau, nusiprausiu ir būsiu kaip jūs.

Ir nusiprausiau, ir dabar visa net blizgu. Ir mažiau kaulai matosi, paputlėjau visa, nes čia tikrai valgyti duoda, ir skaniai. Ir dar visa švelni pasidariau, nes mane dažnai glosto, ir kitos katės prausia, nes aš maža. Ir nusprendžiau, kad man labai patinka, kai mane glosto. Labai mėgstu, kai tie dideli dvikojai paima ant rankų ir prisideda prie pilvo, nes jie, kaip ir mes, visi šilti (tik kailio neturi), ir tada labai murkti norisi...

Aš dabar dažnai murkiu, beje. Tik man kitos katės sako, kad čia dar ne mano namai, ir kad tik laikinai aš čia, kad nepriprasčiau. O aš taip noriu priprasti... Tai kur tuos tikruosius namus gauti? Nes dabar viską patinka daryti, tai ir noriu kam nors visąlaik murkti ir turėti sau nuosavą pilvą gulėjimui... Nes dabar žinau, kad tų dvikojų būna ir gerų. Gal tu norėtum, kad tau murkčiau amžinai? Aš pažadu būti labai labai gera.

Dėl Suodės skambinkite jos globėjai Ievai tel.nr. 8 611 99440 (Kaunas)!

P.S.: atsakingai apsisprendusiems organizuotume transportą ir į kitus miestus.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Išdavystės skausmo kamuojamas katinėlis ieško naujų šeimininkų!

Puksis – katinėlis, kurį narvo grotos veda į neviltį. Kai kurie šeimininkai, atiduodami savo gyvūnus į prieglaudą, net neįsivaizduoja, koks stresas, baimės ir sunkumai jų laukia. Vargu, ar „pridavę“ nereikalingąjį, vėliau seka jų istorijas. O mes daugiau nei sekam, mes gyvenam jų liūdesio skoniu...

Katinas Dipsis ieško namų (1)

Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.

Vilniaus Sapieginės kačių didysis etmonas katinas Sapiega prašo pagalbos (1)

Sulaukėme pagalbos prašymo. Vilniaus Sapieginės parko kačių kolonija prižiūrima nuo 2012 metų. Beglobės laukinukės sterilizuojamos, pasiklydę/pamestinukai katinukai paimami, paruošiami ir dovanojami. Po šv. Velykų prie kačių kolonijos prisijungė, panašu, paisklydęs jaukus naminukas.

Mėlynakiai „žibuokliukai“ ieško namučių

Mažylius kačiukus į „Beglobio“ prieglaudą, esančią Skydo g. Vilniuje, atnešė juos laiptinėje radusi moteris.

Dovanojamas katinėlis Smaliukas

Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Jis – paaugliukas, dar nedrąsus (pirmasis tiesioginis kontaktas su žmogumi įvyko visai neseniai), bet rodo norą bendrauti, todėl tik laiko klausimas, kada žmogus taps jam pačiu geriausiu draugu.