„Nežvaigždūnas“ Kenis prašosi paglobojamas

 (2)
Ko reikia, kad taptum TV žvaigžde? Drąsos, besiribojančios su įžūlumu? Puikaus vokalo, o gal gebėjimo negirdėti savęs, „pjaunančio pro šalį“? Judesių plastikos, o gal įsitikinimo, kad puikiai šoki, nors kiti taip ir nemano? Atsakyti į „Klausimėlio“ klausimą taip, kaip dar niekas neatsakė, nors atsakymas teisingumu nei nekvepia? O gal tiesiog puikuotis „olialia“ figūra ir norėti ją pademonstruoti kitiems?

Esame tikri, kad Kenis niekada atsakymų į tokius klausimus nesvarstė. Ir TV ekrano žvaigžde tapti jis neketino. Katinėlis tiesiog atsirado vienos iš televizijų teritorijoje. Gal ten gimė ir užaugo. Gal tiesiog priklydo. Taip ir gyveno, nesiverždamas po prožektoriais ir prie mikrofonų, nesistaipydamas po filmavimo kameromis. Negrimuojamas ir nemokomas taisyklingos tarties.

Praėjusio gruodžio pradžioje tuomet dar bevardis katinėlis buvo pagautas, kaip tuo metu manyta, PSP programai. Gal viskas ir būtų buvę taip, kaip planuota iš pradžių – pagavimas, sterilizacija, paženklinta ausytė ir grįžimas į „gimtąsias vietas“. Bet stojo itin šalta, negailestinga beglobiams katinėliams žiema. Pasielgti kaip planuota neleido širdis ir nepakilo ranka. Todėl katinėlis liko veterinarijos klinikos narve, o „gimtąją“ televiziją jam tepriminė naujasis, pirmasis jo gyvenime vardas - Kenis. Namų globos katinėliui teko palūkėti, nes jis nebuvo „žvaigždiškai“ drąsus ar „olialiališkai“ gražus. Tiesiog baltrainis katinėlis su žaviu apgamėliu ant nosytės.

Namų globoje (didžiulis ačiū pirmajam Globėjui) Kenis ėmė demonstruoti noro bendrauti su žmonėmis ženklus. Tiesa, kiek neryžtingus - miegoti pas Globėją į lovą ateidavo tik šiam įmigus. Globos vietą teko pakeisti (labai dėkojame ir antrajai Kenio Globėjai). Globėjų kantrybės ir rūpesčio dėka mūsų Keniukas jau nėra laukinis katinas, kuriam bet koks žmogaus artumas tereiškia pavojų ir siaubą. Bet ir drąsiu, net įžūliu namų katinu jis netapo.

Taip beugdant Kenio pasitikėjimą žmonėmis ir savimi atėjo vasara, o su ja ir bėda – Kenio Globėja nebegali katuliu rūpintis. Ne todėl, kad pavargo. Ne todėl, kad išvyksta ilgų ir smagių atostogų... Tiesiog turime kuo skubiau rasti mūsų „nežvaigždūnui“ naują globą.

Keniukas nėra reiklus, namus jaukiantis katinas. Jis nesukels jums didesnių rūpesčių. Jei patys neieškosite kontakto su juo, galimas daiktas, jog bus akimirkų, kai užmiršite, kad katinėlis – su jumis. Negalime pažadėti, kad Kenis greitai ras namučius. Na, juk nei ypatingai gražus, nei kilmingas, nei gaubiamas kokios nors emocijas kurstančios istorijos atgarsių. Bet dar sykį drįstame prašyti – priglauskite Kenį savo namuose.

Katinėlis turi „kraičio“ – labai žavų apgamėlį ant nosytės ir mūsų pažadą aprūpinti jį viskuo, ko reikia (maistu, kraiku, inventoriumi ir t.t.). Labai tikimės, kad įžvelgsite Kenio melancholiškame žvilgsnyje kažką, kas paskatins apsispręsti.

Labai laukiame laiško ar skambučio tel. nr. 860014377. El.p. info@mazojiliza.lt (VšĮ „Mažoji Liza“, Vilnius)

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Ilga ir paini Bailiukų šeimos istorija: reikia pagalbos

Pradžia: vienoje Jonavos r. sodų bendrijoje kažkas išmetė kalytę. Toji apsigyveno viename iš sklypų, po nameliu. Savaime suprantama atsivedė mažylių. Kaimynystėje ir žiemos metu sode gyvenantys žmonės kreipėsi dėl pagalbos šeimai.

Šunytės Azos istorija: muštai kalytei reikia naujų namų (6)

Vieną dieną mums paskambino mergina, kuri susijaudinusi kalbėjo, kad nebegali girdėti, kaip už sienos nuolat cypia daužomas šuo. Ji teigė, kad šunį laiko asociali jos kaimynė, pas kurią šis šuo jau kažkelintas, kiti dingdavo arba būdavo suvažinėjami, nes medinis namas stovi prie ypač judrios gatvės.

Dužusio gyvenimo atspindys katytės Arsos akyse (4)

Tas jausmas lyg patektum į sudužusį laivą, o jame dar tūno viena išgyvenusi, tik pati nesusipratus, ar gyva, ar jau viskas... Ir supranti, kad prieš tavo akis – subyrėjusio pasaulio liekanos tarp purvo, plastiko maišelių ir visko, ką kažkas pabandė kurti jai iš naujo, paklojęs šieno ir padėjęs maisto, kad nors kiek imituotų tai, kas pažįstama – namus.

Namučių ieško Mikelandželas arba tiesiog Mikis (4)

Mikis – gražus, žavingas, charizmatiškas 6 mėnesių amžiaus katinas, vaikinas pačiame jėgų žydėjime.

Prašo padėti beglobiams gyvūnams nupirkti sauso ėdalo (12)

Bičiuliai, į jus su dideliu prašymu kreipiasi „Šlapianosiukai“. Baigėsi mūsų sauso maisto atsargos!