„Nežvaigždūnas“ Kenis prašosi paglobojamas

 (2)
Ko reikia, kad taptum TV žvaigžde? Drąsos, besiribojančios su įžūlumu? Puikaus vokalo, o gal gebėjimo negirdėti savęs, „pjaunančio pro šalį“? Judesių plastikos, o gal įsitikinimo, kad puikiai šoki, nors kiti taip ir nemano? Atsakyti į „Klausimėlio“ klausimą taip, kaip dar niekas neatsakė, nors atsakymas teisingumu nei nekvepia? O gal tiesiog puikuotis „olialia“ figūra ir norėti ją pademonstruoti kitiems?

Esame tikri, kad Kenis niekada atsakymų į tokius klausimus nesvarstė. Ir TV ekrano žvaigžde tapti jis neketino. Katinėlis tiesiog atsirado vienos iš televizijų teritorijoje. Gal ten gimė ir užaugo. Gal tiesiog priklydo. Taip ir gyveno, nesiverždamas po prožektoriais ir prie mikrofonų, nesistaipydamas po filmavimo kameromis. Negrimuojamas ir nemokomas taisyklingos tarties.

Praėjusio gruodžio pradžioje tuomet dar bevardis katinėlis buvo pagautas, kaip tuo metu manyta, PSP programai. Gal viskas ir būtų buvę taip, kaip planuota iš pradžių – pagavimas, sterilizacija, paženklinta ausytė ir grįžimas į „gimtąsias vietas“. Bet stojo itin šalta, negailestinga beglobiams katinėliams žiema. Pasielgti kaip planuota neleido širdis ir nepakilo ranka. Todėl katinėlis liko veterinarijos klinikos narve, o „gimtąją“ televiziją jam tepriminė naujasis, pirmasis jo gyvenime vardas - Kenis. Namų globos katinėliui teko palūkėti, nes jis nebuvo „žvaigždiškai“ drąsus ar „olialiališkai“ gražus. Tiesiog baltrainis katinėlis su žaviu apgamėliu ant nosytės.

Namų globoje (didžiulis ačiū pirmajam Globėjui) Kenis ėmė demonstruoti noro bendrauti su žmonėmis ženklus. Tiesa, kiek neryžtingus - miegoti pas Globėją į lovą ateidavo tik šiam įmigus. Globos vietą teko pakeisti (labai dėkojame ir antrajai Kenio Globėjai). Globėjų kantrybės ir rūpesčio dėka mūsų Keniukas jau nėra laukinis katinas, kuriam bet koks žmogaus artumas tereiškia pavojų ir siaubą. Bet ir drąsiu, net įžūliu namų katinu jis netapo.

Taip beugdant Kenio pasitikėjimą žmonėmis ir savimi atėjo vasara, o su ja ir bėda – Kenio Globėja nebegali katuliu rūpintis. Ne todėl, kad pavargo. Ne todėl, kad išvyksta ilgų ir smagių atostogų... Tiesiog turime kuo skubiau rasti mūsų „nežvaigždūnui“ naują globą.

Keniukas nėra reiklus, namus jaukiantis katinas. Jis nesukels jums didesnių rūpesčių. Jei patys neieškosite kontakto su juo, galimas daiktas, jog bus akimirkų, kai užmiršite, kad katinėlis – su jumis. Negalime pažadėti, kad Kenis greitai ras namučius. Na, juk nei ypatingai gražus, nei kilmingas, nei gaubiamas kokios nors emocijas kurstančios istorijos atgarsių. Bet dar sykį drįstame prašyti – priglauskite Kenį savo namuose.

Katinėlis turi „kraičio“ – labai žavų apgamėlį ant nosytės ir mūsų pažadą aprūpinti jį viskuo, ko reikia (maistu, kraiku, inventoriumi ir t.t.). Labai tikimės, kad įžvelgsite Kenio melancholiškame žvilgsnyje kažką, kas paskatins apsispręsti.

Labai laukiame laiško ar skambučio tel. nr. 860014377. El.p. info@mazojiliza.lt (VšĮ „Mažoji Liza“, Vilnius)

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Padėkite katinui Voveraičiui pasveikti! (2)

Voveratis į mūsų globą pateko prieš pat Šv. Kalėdas. Jis – eilinė žmogaus neatsakingumo auka, nežinomo beširdžio ištrenkta išgyvenimui gatvėje.

Šuniukas Tutis ieško namų

Tai šuo lyg iš meksikietiško televizijos serialo nužengęs – pristatome jums Tutį!

Gyvūnų prieglaudai trūksta maisto: padėkite! (23)

„Šlapianosiukai“ kreipiasi su dideliu prašymu. Baigėsi mūsų sauso maisto atsargos ir kraikas.

Ieškome namų rainiukui Jukui

Sustok tik vienai minutei, vienai minutėlei, apsidairyk, pažvelk į savo gyvenimą kitomis akimis ir pagalvok, ar nieko Tau ir Tavo gyvenimui netrūksta? Ar Tavo namuose netrūksta vaikiško smalsumo, tikro, nesuvaidinto džiaugsmo ir unikalios patirties?

Liūdna katinėlio istorija: prašoma parama gydymui (1)

Čia jau viskas. Čia paskutinis. Taip kaskart save tramdo gelbėjantys gyvūnus iš tragiškiausių situacijų. Tramdo tol, kol į sielą nepažvelgia kupinos skausmo, begęstančios gyvybės akys.