„Nežvaigždūnas“ Kenis prašosi paglobojamas

 (2)
Ko reikia, kad taptum TV žvaigžde? Drąsos, besiribojančios su įžūlumu? Puikaus vokalo, o gal gebėjimo negirdėti savęs, „pjaunančio pro šalį“? Judesių plastikos, o gal įsitikinimo, kad puikiai šoki, nors kiti taip ir nemano? Atsakyti į „Klausimėlio“ klausimą taip, kaip dar niekas neatsakė, nors atsakymas teisingumu nei nekvepia? O gal tiesiog puikuotis „olialia“ figūra ir norėti ją pademonstruoti kitiems?

Esame tikri, kad Kenis niekada atsakymų į tokius klausimus nesvarstė. Ir TV ekrano žvaigžde tapti jis neketino. Katinėlis tiesiog atsirado vienos iš televizijų teritorijoje. Gal ten gimė ir užaugo. Gal tiesiog priklydo. Taip ir gyveno, nesiverždamas po prožektoriais ir prie mikrofonų, nesistaipydamas po filmavimo kameromis. Negrimuojamas ir nemokomas taisyklingos tarties.

Praėjusio gruodžio pradžioje tuomet dar bevardis katinėlis buvo pagautas, kaip tuo metu manyta, PSP programai. Gal viskas ir būtų buvę taip, kaip planuota iš pradžių – pagavimas, sterilizacija, paženklinta ausytė ir grįžimas į „gimtąsias vietas“. Bet stojo itin šalta, negailestinga beglobiams katinėliams žiema. Pasielgti kaip planuota neleido širdis ir nepakilo ranka. Todėl katinėlis liko veterinarijos klinikos narve, o „gimtąją“ televiziją jam tepriminė naujasis, pirmasis jo gyvenime vardas - Kenis. Namų globos katinėliui teko palūkėti, nes jis nebuvo „žvaigždiškai“ drąsus ar „olialiališkai“ gražus. Tiesiog baltrainis katinėlis su žaviu apgamėliu ant nosytės.

Namų globoje (didžiulis ačiū pirmajam Globėjui) Kenis ėmė demonstruoti noro bendrauti su žmonėmis ženklus. Tiesa, kiek neryžtingus - miegoti pas Globėją į lovą ateidavo tik šiam įmigus. Globos vietą teko pakeisti (labai dėkojame ir antrajai Kenio Globėjai). Globėjų kantrybės ir rūpesčio dėka mūsų Keniukas jau nėra laukinis katinas, kuriam bet koks žmogaus artumas tereiškia pavojų ir siaubą. Bet ir drąsiu, net įžūliu namų katinu jis netapo.

Taip beugdant Kenio pasitikėjimą žmonėmis ir savimi atėjo vasara, o su ja ir bėda – Kenio Globėja nebegali katuliu rūpintis. Ne todėl, kad pavargo. Ne todėl, kad išvyksta ilgų ir smagių atostogų... Tiesiog turime kuo skubiau rasti mūsų „nežvaigždūnui“ naują globą.

Keniukas nėra reiklus, namus jaukiantis katinas. Jis nesukels jums didesnių rūpesčių. Jei patys neieškosite kontakto su juo, galimas daiktas, jog bus akimirkų, kai užmiršite, kad katinėlis – su jumis. Negalime pažadėti, kad Kenis greitai ras namučius. Na, juk nei ypatingai gražus, nei kilmingas, nei gaubiamas kokios nors emocijas kurstančios istorijos atgarsių. Bet dar sykį drįstame prašyti – priglauskite Kenį savo namuose.

Katinėlis turi „kraičio“ – labai žavų apgamėlį ant nosytės ir mūsų pažadą aprūpinti jį viskuo, ko reikia (maistu, kraiku, inventoriumi ir t.t.). Labai tikimės, kad įžvelgsite Kenio melancholiškame žvilgsnyje kažką, kas paskatins apsispręsti.

Labai laukiame laiško ar skambučio tel. nr. 860014377. El.p. info@mazojiliza.lt (VšĮ „Mažoji Liza“, Vilnius)

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Gražuolė Bagira ieško ją mylėsiančių šeimininkų

Ar prisimenate filmuką Mauglis? Matyt, visi prisimename Mauglį, visi mylime jo bičiulius – juokingą Meškiną ir išmintingąją juodą panterą Bagirą. Mūsų Bagira ne iš džiunglių, ji Vilniuje, dar maža – tik 3 mėn, bet jau išmintinga, nes išgyveno visus kiemo pavojus ir buvo išgelbėta labai gero žmogaus.

Mažytei Kailai ieškomi atsakingi šeimininkai (1)

Kaila juoda kaip naktis yra maža katytė. Mažulytei apie pora mėnesių amžiaus, ji tvarkingai naudojasi kraiko dėžute ir yra miela maža mergytė.

Išgelbėtiems Naujosios Vilnios kačiukams reikia namų

Naujosios Vilnios beglobių katinėlių gelbėtojo Sergėjaus namuose lankėmės su tikslu nufotografuoti ir kuo greičiau padėti atrasti namus naujiems nelaimėliams, kurių jis nesugebėjo palikti augti gatvėje...

Katinėlis Markizas – jo meilumo užteks priimančiai šeimai (1)

„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.

Vilniuje dingo Abisinijos veislės katinas – šeimininkai prašo padėti (3)

2017 m. rugpjūčio 4 d. Justiniškėse - Pašilaičiuose (Sviliškų g.) dingo mūsų kačiukas.