Nepaprasto katino Džentlio istorija

 (10)
O čia juk Džentlis! Katinėlis, kurio istoriją tiesiog privalome priminti, nes tąkart sulaukėme daugybės žmonių palaikymo ir neabejingumo, o vėliau „dingom“ beveik pusmečiui... Ne, tikrai neslėpėm Džentlio po „devyniom kaldrom“, todėl skubu papasakoti, kokį kelią kartu nuėjom.
© Organizatorių nuotr.

Priminsiu, kad Džentlį į „Naminukų“ globą atsivežėme iš Elektrėnų. Vykdėme sterilizacijos programą, o jis vos pamatęs mus atlėkė prašyti pagalbos: visas sunerimęs kažką šnarpšdamas ir springdamas pasakojo, jis atrodė labai prastai. Iš katinėlius šeriančios moters sužinojome, kad Džentlis į lauką buvo išmestas šios žiemos pradžioje. Kodėl? Matyt, būdamas nekastruotas pradėjo žymėti kampus ir šeimininkai anot nunešę iškastruoti, tiesiog atsikratė jo. O toliau viskas ritosi tik žemyn, blogyn...

Džentlis susirgo, praktiškai nebegalėjo valgyti, springdavo, baisiai kosėjo, čiaudėjo kas kelias akimirkas, kvėpavo taip garsiai, kad būdavo girdėti už kelių šimtų metrų, išpliko, pavargo ir sunyko tiesiog per vieną žiemą. Negalėjome jo tokio palikti.

Tik parsivežus pradėjome gydyti. Ir vis sunkiai, nesėkmingai, atrodė kvėpavimo takų bėdos buvo tokios įsisenėjusios, kad veterinarai abejojo, ar kada nors jis galės normaliai kvėpuoti. Per tą laiką jam buvo atlikta daugybė tyrimų, pakeisti keturi antibiotikų kursai, sušerti šimtai vitaminų ir papildų. Ir pagaliau galim atsipūsti su didžiuliu palengvėjimu - Džentlis atsigavo!

Tiesa, kartais vis dar pakosėja, bet tai palyginus jau visiškas niekis su tuo, kas dėjosi anksčiau. Taip pat Džentlį pradžioje nuskutome palikę tik „liūto šukuoseną“, nes jo visą kūną dengė neiššukuojamos sąvėlos. Dabar kailiukas jau baigia ataugti, o kai ataugs visiškai, Džentlis bus dieviško grožio melsvas ilgaplaukis.

O koks jis draugiškas, mielas ir geras žmogui! Tiesa, kai pasveiko, įgavo tiek pasitikėjimo savimi, kad kambarėlyje kitus katinus pašefuoja, bet jau žmogus Džentliui - dievas. Jam maždaug 3-4 metai, tvarkingai naudojasi kraiku, turi gerą apetitą, jau kastruotas (todėl teritorijos nežymi), skiepytas ir visiškai pasiruošęs keliauti į gerus namus!

Jei ieškote ypatingo katino, su ypatinga istorija - pasižiūrėkite čia juk jis - Džentlis, kuris iš gatvės vargetos pavirto retą veislę primenantį gražuolį!

Jei norite šiam nuostabiam katinėliui padovanoti namus, skambinkite „Naminukams“ tel.nr. 8 648 30077 (Vilnius)!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Gražuolė Bagira ieško ją mylėsiančių šeimininkų

Ar prisimenate filmuką Mauglis? Matyt, visi prisimename Mauglį, visi mylime jo bičiulius – juokingą Meškiną ir išmintingąją juodą panterą Bagirą. Mūsų Bagira ne iš džiunglių, ji Vilniuje, dar maža – tik 3 mėn, bet jau išmintinga, nes išgyveno visus kiemo pavojus ir buvo išgelbėta labai gero žmogaus.

Mažytei Kailai ieškomi atsakingi šeimininkai (1)

Kaila juoda kaip naktis yra maža katytė. Mažulytei apie pora mėnesių amžiaus, ji tvarkingai naudojasi kraiko dėžute ir yra miela maža mergytė.

Išgelbėtiems Naujosios Vilnios kačiukams reikia namų

Naujosios Vilnios beglobių katinėlių gelbėtojo Sergėjaus namuose lankėmės su tikslu nufotografuoti ir kuo greičiau padėti atrasti namus naujiems nelaimėliams, kurių jis nesugebėjo palikti augti gatvėje...

Katinėlis Markizas – jo meilumo užteks priimančiai šeimai (1)

„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.

Vilniuje dingo Abisinijos veislės katinas – šeimininkai prašo padėti (3)

2017 m. rugpjūčio 4 d. Justiniškėse - Pašilaičiuose (Sviliškų g.) dingo mūsų kačiukas.