Nelaimingo šunelio istorija: paliktas likimo valiai

 (60)
Šių metų rugpjūčio 12 d. važiuodami pro Kauno Zoologijos sodą pastebėjome vaikštinėjantį vieną senbernarų veislės šunį. Šuo buvo be antsnukio ir šeimininko niekur nebuvo matyti. Nusprendėme sustoti ir išlipę iš automobilio priėjome prie šuns. Iškart matėsi, jog šuo yra sutrikęs, išsigandęs, jis glaudėsi prie mūsų ir nesitraukė nei per žingsnį.
© Skaitytojo nuotr.

Kurį laiką pavaikštinėjome su juo, tikėdamiesi atrasti šuns šeimininką. Bet deja... Einantys pro šalį žmonės sustodavo, nes iškart atpažino šį šunį, tai buvo Kaune labai gerai žinoma senbernarė Bitė. Jie tvirtino, jog šuo vienas vaikštinėja gatvėmis jau ne pirmą dieną.

Kadangi šeimininko surasti taip ir nepavyko, pagalvojome, kad gal jam kas atsitiko ir nusprendėme Bitę nuvežti į Gyvūnų priežiūros centrą. Ten nustatė, jog šuo yra čipuotas, todėl iškart pavyko nustatyti šeimininko pavardę, gyvenamąją vietą ir telefono numerį. Taigi, Gyvūnų priežiūros centro darbuotojai tuoj pat susisiekė su Bitės šeimininku telefonu.

Stovėjau šalia telefono ir girdėjau visą pokalbį. Šuns šeimininkas pareiškė, jog šuns jam nereikia, galime pasilikti jį sau arba nuvežti jį ten, kur radome. ir palikti. Pareiškė, kad tikrai nevažiuos pasiimt šuns, jam jo nereikia.

Negalėjau patikėti tuo, ką išgirdau. Tiek metų gyventi su šiuo mielu ir be galo protingu gyvūnu ir taip lengvai ir paprastai jo išsižadėti. Neįtikėtina... Bitei buvo pasiūlyta vandens ir maisto, bet nuo patirto streso ji nei valgė, nei gėrė, matyt, ilgėjosi šeimininko.

Taigi, Bitė liko Gyvūnų priežiūros centre, darbuotojai užtikrino, jog ja bus gerai pasirūpinta. To šuns akių negaliu pamiršti, jos tokios protingos ir viską suprantančios... O šeimininko abejingumas tikrai sukrėtė.

Gerai pasakė vienas darbuotojas iš Gyvūnų priežiūros centro: „kad jį taip kas išmestų į gatvę ir paliktų...“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Susisiekus su Gyvūnų priežiūros centru paaiškėjo, kad šeimininkas šuns atsiimti nenorėjo, tačiau nurodžius, kad bus kreiptasi į policiją, šuo buvo atsiimtas

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Gyvūnų prieglaudai trūksta maisto: padėkite! (9)

„Šlapianosiukai“ kreipiasi su dideliu prašymu. Baigėsi mūsų sauso maisto atsargos ir kraikas.

Ieškome namų rainiukui Jukui

Sustok tik vienai minutei, vienai minutėlei, apsidairyk, pažvelk į savo gyvenimą kitomis akimis ir pagalvok, ar nieko Tau ir Tavo gyvenimui netrūksta? Ar Tavo namuose netrūksta vaikiško smalsumo, tikro, nesuvaidinto džiaugsmo ir unikalios patirties?

Liūdna katinėlio istorija: prašoma parama gydymui

Čia jau viskas. Čia paskutinis. Taip kaskart save tramdo gelbėjantys gyvūnus iš tragiškiausių situacijų. Tramdo tol, kol į sielą nepažvelgia kupinos skausmo, begęstančios gyvybės akys.

Žavioji katytė Juna ieško namų!

Ši animacinio filmuko herojaus grožio pūkuotukė buvo rasta Naujojoje Vilnioje netoli turgelio. Kaip dažniausiai ir nutinka, naują katytę senbuvių kompanijoje pastebėjo jas šeriančios moterys.

Geriausias žmonių draugas katinas Amonas ieško šeimininkų!

Kartais įvyksta baisiai dideli nesusipratimai, o vienas iš jų – kad nuostabiausias Amonas Ra vis dar neturi savo šeimininkų! Į „Naminukų“ globą šis nuostabus katinas atkeliavo per pačius šalčius. Atėjo tiesiogine to žodžio prasme: nekviestas ir niekieno nepristatytas. Manome, kad jam paslaptį, kur bandyti belstis ir prašyti pagalbos, išdavė lauko katytės.