Nelaimingo šunelio istorija: paliktas likimo valiai

 (60)
Šių metų rugpjūčio 12 d. važiuodami pro Kauno Zoologijos sodą pastebėjome vaikštinėjantį vieną senbernarų veislės šunį. Šuo buvo be antsnukio ir šeimininko niekur nebuvo matyti. Nusprendėme sustoti ir išlipę iš automobilio priėjome prie šuns. Iškart matėsi, jog šuo yra sutrikęs, išsigandęs, jis glaudėsi prie mūsų ir nesitraukė nei per žingsnį.
© Skaitytojo nuotr.

Kurį laiką pavaikštinėjome su juo, tikėdamiesi atrasti šuns šeimininką. Bet deja... Einantys pro šalį žmonės sustodavo, nes iškart atpažino šį šunį, tai buvo Kaune labai gerai žinoma senbernarė Bitė. Jie tvirtino, jog šuo vienas vaikštinėja gatvėmis jau ne pirmą dieną.

Kadangi šeimininko surasti taip ir nepavyko, pagalvojome, kad gal jam kas atsitiko ir nusprendėme Bitę nuvežti į Gyvūnų priežiūros centrą. Ten nustatė, jog šuo yra čipuotas, todėl iškart pavyko nustatyti šeimininko pavardę, gyvenamąją vietą ir telefono numerį. Taigi, Gyvūnų priežiūros centro darbuotojai tuoj pat susisiekė su Bitės šeimininku telefonu.

Stovėjau šalia telefono ir girdėjau visą pokalbį. Šuns šeimininkas pareiškė, jog šuns jam nereikia, galime pasilikti jį sau arba nuvežti jį ten, kur radome. ir palikti. Pareiškė, kad tikrai nevažiuos pasiimt šuns, jam jo nereikia.

Negalėjau patikėti tuo, ką išgirdau. Tiek metų gyventi su šiuo mielu ir be galo protingu gyvūnu ir taip lengvai ir paprastai jo išsižadėti. Neįtikėtina... Bitei buvo pasiūlyta vandens ir maisto, bet nuo patirto streso ji nei valgė, nei gėrė, matyt, ilgėjosi šeimininko.

Taigi, Bitė liko Gyvūnų priežiūros centre, darbuotojai užtikrino, jog ja bus gerai pasirūpinta. To šuns akių negaliu pamiršti, jos tokios protingos ir viską suprantančios... O šeimininko abejingumas tikrai sukrėtė.

Gerai pasakė vienas darbuotojas iš Gyvūnų priežiūros centro: „kad jį taip kas išmestų į gatvę ir paliktų...“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Susisiekus su Gyvūnų priežiūros centru paaiškėjo, kad šeimininkas šuns atsiimti nenorėjo, tačiau nurodžius, kad bus kreiptasi į policiją, šuo buvo atsiimtas

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Ilga ir paini Bailiukų šeimos istorija: reikia pagalbos

Pradžia: vienoje Jonavos r. sodų bendrijoje kažkas išmetė kalytę. Toji apsigyveno viename iš sklypų, po nameliu. Savaime suprantama atsivedė mažylių. Kaimynystėje ir žiemos metu sode gyvenantys žmonės kreipėsi dėl pagalbos šeimai.

Šunytės Azos istorija: muštai kalytei reikia naujų namų (4)

Vieną dieną mums paskambino mergina, kuri susijaudinusi kalbėjo, kad nebegali girdėti, kaip už sienos nuolat cypia daužomas šuo. Ji teigė, kad šunį laiko asociali jos kaimynė, pas kurią šis šuo jau kažkelintas, kiti dingdavo arba būdavo suvažinėjami, nes medinis namas stovi prie ypač judrios gatvės.

Dužusio gyvenimo atspindys katytės Arsos akyse (4)

Tas jausmas lyg patektum į sudužusį laivą, o jame dar tūno viena išgyvenusi, tik pati nesusipratus, ar gyva, ar jau viskas... Ir supranti, kad prieš tavo akis – subyrėjusio pasaulio liekanos tarp purvo, plastiko maišelių ir visko, ką kažkas pabandė kurti jai iš naujo, paklojęs šieno ir padėjęs maisto, kad nors kiek imituotų tai, kas pažįstama – namus.

Namučių ieško Mikelandželas arba tiesiog Mikis (4)

Mikis – gražus, žavingas, charizmatiškas 6 mėnesių amžiaus katinas, vaikinas pačiame jėgų žydėjime.

Prašo padėti beglobiams gyvūnams nupirkti sauso ėdalo (12)

Bičiuliai, į jus su dideliu prašymu kreipiasi „Šlapianosiukai“. Baigėsi mūsų sauso maisto atsargos!