Nelaimingo šunelio istorija: paliktas likimo valiai

 (60)
Šių metų rugpjūčio 12 d. važiuodami pro Kauno Zoologijos sodą pastebėjome vaikštinėjantį vieną senbernarų veislės šunį. Šuo buvo be antsnukio ir šeimininko niekur nebuvo matyti. Nusprendėme sustoti ir išlipę iš automobilio priėjome prie šuns. Iškart matėsi, jog šuo yra sutrikęs, išsigandęs, jis glaudėsi prie mūsų ir nesitraukė nei per žingsnį.
© Skaitytojo nuotr.

Kurį laiką pavaikštinėjome su juo, tikėdamiesi atrasti šuns šeimininką. Bet deja... Einantys pro šalį žmonės sustodavo, nes iškart atpažino šį šunį, tai buvo Kaune labai gerai žinoma senbernarė Bitė. Jie tvirtino, jog šuo vienas vaikštinėja gatvėmis jau ne pirmą dieną.

Kadangi šeimininko surasti taip ir nepavyko, pagalvojome, kad gal jam kas atsitiko ir nusprendėme Bitę nuvežti į Gyvūnų priežiūros centrą. Ten nustatė, jog šuo yra čipuotas, todėl iškart pavyko nustatyti šeimininko pavardę, gyvenamąją vietą ir telefono numerį. Taigi, Gyvūnų priežiūros centro darbuotojai tuoj pat susisiekė su Bitės šeimininku telefonu.

Stovėjau šalia telefono ir girdėjau visą pokalbį. Šuns šeimininkas pareiškė, jog šuns jam nereikia, galime pasilikti jį sau arba nuvežti jį ten, kur radome. ir palikti. Pareiškė, kad tikrai nevažiuos pasiimt šuns, jam jo nereikia.

Negalėjau patikėti tuo, ką išgirdau. Tiek metų gyventi su šiuo mielu ir be galo protingu gyvūnu ir taip lengvai ir paprastai jo išsižadėti. Neįtikėtina... Bitei buvo pasiūlyta vandens ir maisto, bet nuo patirto streso ji nei valgė, nei gėrė, matyt, ilgėjosi šeimininko.

Taigi, Bitė liko Gyvūnų priežiūros centre, darbuotojai užtikrino, jog ja bus gerai pasirūpinta. To šuns akių negaliu pamiršti, jos tokios protingos ir viską suprantančios... O šeimininko abejingumas tikrai sukrėtė.

Gerai pasakė vienas darbuotojas iš Gyvūnų priežiūros centro: „kad jį taip kas išmestų į gatvę ir paliktų...“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Susisiekus su Gyvūnų priežiūros centru paaiškėjo, kad šeimininkas šuns atsiimti nenorėjo, tačiau nurodžius, kad bus kreiptasi į policiją, šuo buvo atsiimtas

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Katinas Dipsis ieško namų (1)

Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.

Vilniaus Sapieginės kačių didysis etmonas katinas Sapiega prašo pagalbos (1)

Sulaukėme pagalbos prašymo. Vilniaus Sapieginės parko kačių kolonija prižiūrima nuo 2012 metų. Beglobės laukinukės sterilizuojamos, pasiklydę/pamestinukai katinukai paimami, paruošiami ir dovanojami. Po šv. Velykų prie kačių kolonijos prisijungė, panašu, paisklydęs jaukus naminukas.

Mėlynakiai „žibuokliukai“ ieško namučių

Mažylius kačiukus į „Beglobio“ prieglaudą, esančią Skydo g. Vilniuje, atnešė juos laiptinėje radusi moteris.

Dovanojamas katinėlis Smaliukas

Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Jis – paaugliukas, dar nedrąsus (pirmasis tiesioginis kontaktas su žmogumi įvyko visai neseniai), bet rodo norą bendrauti, todėl tik laiko klausimas, kada žmogus taps jam pačiu geriausiu draugu.

Išgelbėta, tačiau vis dar niekam nereikalinga 6 mėn. katytė Arabika (5)

Jau ne pirmą kartą pristatome „Naminukų“ Arabiką, bandydami prisibelsti į žmonių širdis, kurios atvertų jai ir namų duris...