Muštas, skriaustas senučiukas šunytis Laska: reikalinga jūsų pagalba

 (11)
Ar būsiu teisi, jei pasakysiu, jog visi turime tą pačią baimę - susenti, susirgti, tapti bejėgiais ir visiškai vienišais? Bent vienas paprieštaraukite...

Laska kažkada buvo mažas šuniukas, kurį žmonės pasiėmė auginti. Galbūt kaip draugą, galbūt kaip sargą, o gal kaip pramogą vaikams... Bet atėjo tai, kas neišvengiama, - senatvė. Prasidėjo ligos, problemos, kurių greičiausiai žmonės nenorėjo matyti ir spręsti. Todėl Laska atsidūrė gatvėje. Blogai matantis, nušiuręs šunytis prie parduotuvės kažkam kėlė gailestį, kažkam - nepasitenkinimą. Žmonės matė, kaip seną, suvargusį, patiklų šuniuką spardė, skriaudė, mušė, iš jo tyčiojosi, erzino pikti praeiviai ir neblaivūs asmenys. Bet nusukę žvilgsnį keliavo ruoštis šventėms.

Gruodžio vidury į parduotuvę ėjo ir Marytė. Pagailėjo vienišo senučiuko ir parsivedė namo. Aišku, kad niekas jo neieškos. Kam gi reikalingas senas ligotas šuo, kuris negali atlikti jokios funkcijos?! (pažymėsiu, kad iš patirties žinome, jog dauguma mūsų visuomenės narių iš gyvūno tikisi patarnavimo, naudos, o kai šios nėra - augintinis tampa našta).

Šuniukas serga katarakta, kosti, yra nuplikęs. Bet jei su juo galėtumėt susipažinti, nematytumėt visų tų problemų: Laska vizgina uodegą, meilinasi, beprotiškai nori bendrauti, būti matomas ir mylimas. Džiaugiasi kiekviena žmogaus dovanojama dėmesio akimirka. Marytė neturi galimybių jo pagydyti, padaryti tyrimų ir sužinoti, kokių sveikatos problemų jis turi.

Taip, galima buvo tiesiog jį užmigdyti, nes senas. Dar būtų galima save raminti, kad jam katarakta, ar įtikinti, kad jis tikrai kankinasi... Jei jį reiktų palikti prie tos parduotuvės, tuomet greičiausiai neliktų kito pasirinkimo kaip tik užmigdyti vien jo labui, kad kas nenukankintų, nebemuštų. Bet dabar jis turi globėją, kuri sutinka Laską laikyti tiek, kiek jam likimo skirta.

Pasitarėme su gydytojais, atlikome rentgeną, išsamius kraujo tyrimus, kad sužinotume, ar jam ką skauda, ar jis pajėgus dar džiaugtis gyvenimu ir džiuginti savo bičiulyste kitus. Laimė, kraujo tyrimai geri. Rentgene gydytojams atrodė, kad padidėjusi širdutė, todėl buvome nusiųsti pas profesionalią kardiologę. Padaryta kardiograma, echoskopija. Viskas gerai - širdutė sveikut sveikutėlė, vidaus organų pakitimų nėra. Taigi, varginantis kosulys (ypač susijaudinus, nerimaujant) atsirado dėl įsisenėjusių bronchų uždegimų. Tai pataisoma.

Yra tik viena bloga naujiena. Paaiškėjo, kad Laskai sėklidžių vėžys, štai kodėl skauda ir šuniukas kenčia - auglys spaudžia prostatą. Kadangi širdutė sveika ir kraujo tyrimai geri, paskirta operacija - kastracija. Jei viskas pavyks, Laska dar džiugins mus savo draugyste ir ištikimybe.

Būsime labai dėkingi už paramą Laskos operacijai ir gydymui. Skambinkit, rašykit tel.nr. 8 615 58898, 8 689 73782, info@rainiukas.lt (VšĮ „Rainiukas“)

Mylėkime ne tik pūkuotus, gražius, stiprius, trykštančius jaunyste, paklausius ir madingus. Išmokime ištiesti pagalbos ranką silpnesniems, bet draugiškiems, ištikimiems ir išmintingiems...

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Gražuolė Bagira ieško ją mylėsiančių šeimininkų

Ar prisimenate filmuką Mauglis? Matyt, visi prisimename Mauglį, visi mylime jo bičiulius – juokingą Meškiną ir išmintingąją juodą panterą Bagirą. Mūsų Bagira ne iš džiunglių, ji Vilniuje, dar maža – tik 3 mėn, bet jau išmintinga, nes išgyveno visus kiemo pavojus ir buvo išgelbėta labai gero žmogaus.

Mažytei Kailai ieškomi atsakingi šeimininkai (1)

Kaila juoda kaip naktis yra maža katytė. Mažulytei apie pora mėnesių amžiaus, ji tvarkingai naudojasi kraiko dėžute ir yra miela maža mergytė.

Išgelbėtiems Naujosios Vilnios kačiukams reikia namų

Naujosios Vilnios beglobių katinėlių gelbėtojo Sergėjaus namuose lankėmės su tikslu nufotografuoti ir kuo greičiau padėti atrasti namus naujiems nelaimėliams, kurių jis nesugebėjo palikti augti gatvėje...

Katinėlis Markizas – jo meilumo užteks priimančiai šeimai (1)

„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.

Vilniuje dingo Abisinijos veislės katinas – šeimininkai prašo padėti (3)

2017 m. rugpjūčio 4 d. Justiniškėse - Pašilaičiuose (Sviliškų g.) dingo mūsų kačiukas.