Mokamas „kalėjimas“. Išvaduokite!

 (5)
Dažnas galvoja, jog stacionare gyventi labai gera - gydytojų priežiūra, šiluma, visi būtini patogumai. Čia mums taip gali atrodyti... O gyvūnams - tai kalėjimas, ypač, jei narvuose jie laikomi sveiki. Kita bėda - didžiulės išlaidos. Pinigėliai, kurie kasdien išleidžiami stacionarui gali būti panaudoti kur kas prasmingesniems tikslams. Šimtai laukia, kada bus išgelbėti - parodyti gydytojams apžiūrai, reikiamiems tyrimams atlikti, paskiepyti, sterilizuoti...
Kalėjime

Uždarytas gyvūnas visuomet jaučia stresą. Katė - iš prigimties nepriklausoma, laisva būtybė. O ką jau kalbėti apie mažylius, kuriems nuolat reikia judėti, dūkti, žaisti, kad raumenys ir kaulai normaliai vystytųsi, kad jie taptų socialūs, savimi pasitikintys būsimi mylimi augintiniai.

Šiuo metu „Rainiuko“ globotiniai, kurie vargsta stacionare, labai prašo visų dėmesio ir pagalbos. Skubiai reikalinga globa visiems. Nebūtina imti du, tris, priglauskite bent vieną. Suteikime jiems normalų gyvenimą. Nekenčia jie tų narvų ir nori kuo skubiau patekti į normalią aplinką.

Liza (dar vadinama Zvonka) - suaugusi katytė iš Popieriaus g., išgelbėta su visais vaikais. Katytei atlikta daugybė tyrimų ir procedūrų, siekiant išsiaiškinti, kodėl ji sunkiai kvėpuoja. Kol kas daroma prielaida, kad jai chroniškas, neužkrečiamas rinitas.

Per nosį ji labai sunkiai kvėpuoja. Šiuo metu joks gydymas netaikomas, laukiame bakteriologinio tyrimo rezultatų (sužinosime, ar yra antibiotikai, kurie galėtų paveikti Lizos nosytėje esančias bakterijas). Stebuklų nesitikime. Greičiausiai ji ir liks taip kvėpuoti. Plaučiai švarūs, širdutė sveika, ji gali gyventi įprastą gyvenimą, tačiau tik namuose, ne lauke. Nes vos orams atšalus ir nusilpus Lizos imunitetui, liga paūmės ir nosis nebeatliks jokios „filtravimo“ funkcijos - visi virusai ir bakterijos keliaus gilyn į bronchus, plaučius. Lauke jai negalima gyventi.

O kam gi ten gyventi tokiai tobulai katei?! Liza - tikras angelas, viena švelniausių, kantriausių ir mieliausių mūsų sutiktų kačių. Jokių „ožių“ ar piktumų, viskas jai tinka, patinka, prisitaiko greitai prie naujos aplinkos, dievina žmogaus draugiją, gulasi ant nugaros glostoma, minko letenėlėm, prašo dėmesio. Panašu, kad dar jauna, kelių metų amžiaus.

Tokia harmoninga, rami, tikra draugė, išklausytoja. Tiktų visiems, kas myli gyvūnus - tiek šeimynai su vaikučiais, tiek vienišam žmogui. Lizos negalime paleisti į gatvę, nes ten ji mirs. Todėl ieškome jai laikinų namų, iš kur ji galės būti dovanojama arba namų visam gyvenimui. Susipažinkite su Liza, ji pavergs jūsų širdis. Dieviška, nepaprasta katytė. Nuotraukoje ją matote su vaikais - juodai balta didžiulėmis akimis.

Damutė - Lizos vaikas. Tikra kerėtoja - žvilgsnis perveria kiaurai, dailus snukutis, minkštutis kailiukas. Profesionali „alpinistė“ - amžinai karstosi, dievina aukštį. Lips ir per klešnes, ir per grotas, ir per stovą lašelinėms (tai stacionare taip vyksta). Neįmanoma aprašyti meilumo ir švelnumo mažosios Damutės - tik imk, prisiglausk ir nepaleisk. Mažylė tiks gyventi su vaikais ir kitais gyvūnais. Katytė juodai balta. Ieškome laikino globėjo arba namučių.

Tūzas - Lizos vaikas. Viso būrio vadas. Drąsus, smalsus, vis kažko naujo išmoksta kasdien - tai praplėšti maišą su maistu, tai nusiridenti termometrą nuo stalo, tai atsidaryti stalčių... Vyrukas - tikra padauža! O jau grožis! Visas baltas, vos kelios pilkai rainos dėmelės. Nosis amžinai juoda - dulkėta, nes reikia visur nuotykių ieškoti ir kažko valgomo. Murkia, burkia nesustodamas visiems ant rankų (dėmesio jam siaubingai trūksta...). Reikia Tūzui laikinų arba nuolatinių namų.

Bartulis - Lizos vaikas. Padaužų padauža (tiesą sakant, sunku pasakyti, kuris iš Lizos vaikų „šūstresnis“). Kaip vijurkas duodasi, visur jam reikia įlįsti, visus pakalbinti, pakibinti. Šiam mažyliui nėra tabu: tik spėk nusisukti - jis jau sėdi ant peties ir garsiai į ausį murkia.

Neturi laiko? Nenori? Nieko panašaus! „Žaisk su manim!“ - tokia nuotaika spinduliuoja vaikiškas Bartuko žvilgsnis. Ar norėtumėt, kad ne rūpesčiai, o minkštas mažas džiaugsmas tupėtų jums ant pečių? Nebelaukite, skubėkite padovanoti laikinus nuolatinius namus šiam katinėliui.

Striukis - tai mūsų beuodegis zuikutis pilkutis. Lyg iš kačių ėdalo reklamos, visas toks nuostabus ir minkštas... Tik dar gražesnis! Striukis labai myli žmogų ir nori būti šalia, draugauti, žaisti. Patyręs savo trumpam gyvenime daug kančių, neprarado pasitikėjimo žmogumi ir trokšta būti mylimas, brangus. Neįmanoma jo nepaimti ant rankų - prisiglaudžia, iš visų jėgų trepsi letenomis, o padėtas nenustoja to daryti - atrodo, kad grindyse skyles pradurs iš to malonumo. Užtenka užkalbinti, o jei jau paglostai... Nėra jam ką veikti narve. Skubame ieškoti Striukiui laikinų arba pastovių namų. Mažylis dar neturi trijų mėnesių.

Dar matote dviejų juodų mažylių foto. Dėl šių rėksnių prašome kreiptis į mūsų draugus „Naminukus“. Tai jų rugpjūčio „derlius“. Mažiai vos nuo narvo dugno matosi, bet rėkė visa gerkle, o letenas tiek kaišiojo per grotas, baisu buvo kad susilaužys. Jiems, esu tikra, taip pat reikia globos.

Kai buvo darytos šios nuotraukos, gaila, neįrašėme garso... Visi tiek klykė ir murkė, kad sunku buvo susikalbėti. Katinėliai reikalavo būti išleisti iš narvų, visiems tragiškai reikėjo dėmesio ir laisvės. Atrodė, kad jie išgriaus tas grotas ir sušoks man ant rankų. Neužmirštama drama. Ieškome namučių arba laikinos globos. Ačiū...

Susisiekti: +370 615 58898, +370 689 73782, info@rainiukas.lt (VšĮ „Rainiukas“)

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Išdavystės skausmo kamuojamas katinėlis ieško naujų šeimininkų!

Puksis – katinėlis, kurį narvo grotos veda į neviltį. Kai kurie šeimininkai, atiduodami savo gyvūnus į prieglaudą, net neįsivaizduoja, koks stresas, baimės ir sunkumai jų laukia. Vargu, ar „pridavę“ nereikalingąjį, vėliau seka jų istorijas. O mes daugiau nei sekam, mes gyvenam jų liūdesio skoniu...

Katinas Dipsis ieško namų (1)

Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.

Vilniaus Sapieginės kačių didysis etmonas katinas Sapiega prašo pagalbos (1)

Sulaukėme pagalbos prašymo. Vilniaus Sapieginės parko kačių kolonija prižiūrima nuo 2012 metų. Beglobės laukinukės sterilizuojamos, pasiklydę/pamestinukai katinukai paimami, paruošiami ir dovanojami. Po šv. Velykų prie kačių kolonijos prisijungė, panašu, paisklydęs jaukus naminukas.

Mėlynakiai „žibuokliukai“ ieško namučių

Mažylius kačiukus į „Beglobio“ prieglaudą, esančią Skydo g. Vilniuje, atnešė juos laiptinėje radusi moteris.

Dovanojamas katinėlis Smaliukas

Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Jis – paaugliukas, dar nedrąsus (pirmasis tiesioginis kontaktas su žmogumi įvyko visai neseniai), bet rodo norą bendrauti, todėl tik laiko klausimas, kada žmogus taps jam pačiu geriausiu draugu.