Maži kačiukai - didelės bėdos

Gimėme keturiese pas savo mamą lauke. Dėl prastų sąlygų „pasigavome“ Rinotracheito virusą ir susirgome. Jei ne gerų žmonių pagalba, seniai būtume mirę dideliose kančiose. Dabar mes nesiskundžiame, o džiaugiamės laikina globa ir meile ir tikime, kad greitai rasime nuolatinius namučius ir rūpestingus šeimininkus.
Andželas

Aš Milkis - didysis patrakėlis. Velnio neštas ir pamestas. Visur ir visada pirmas, visi eina mano pramintu taku, nes aš čia vadas. Nėra man kliūčių, o jei pasitaiko, be vargo jas įveikiu. Juk ne aš turiu trauktis iš kelio, o man. Na taip, taip, kas šuniui uodegą pakels, jei ne jis pats... Žinau, žinau, aš katinas ir dar vienaakis, bet tai man tik suteikia žavesio ir išskirtinumo. O jau mano snukučio grožis ir meilumas atperka mano mažytę „negalią“. Po operacijos jos nebus taip matyti. Vienu žodžiu, esu labai smagus, savim pasitikintis, smalsus išdykėlis. Imkit mane ir mylėkit. Iki pasimatymo po operacijos, Jūsų Milkis.

Aš esu Marlis. Aš tikras nenuorama ir išdykėlis. Na, bando mane ant rankų paimt, bet kadangi aš niekada neturiu laiko, nes visada esu labai užsiėmęs - žaidimai, lakstymai, šėliojimai ir šiaip aplinkos tyrinėjimas - tai ilgai ant jų ir neužsibūnu. Esu tikras „skraidūnas“, lakstau kaip kulka, tik spėk iš kelio trauktis. Bet kai ateina miego laikas, tai tampu dideliu meilūnu ir murkalu vos globėjai priėjus. O jei jau ištiesia ranką glostyti, tai iš meilumo ją laižau ir kramsnoju, taip atsidėkodamas už kiekvienos dienos triūsą, meilę, rūpestį ir šilumą. Ir be abejo - galimybę turėt geresnį gyvenimą. Oi, pamiršau svarbiausia (nes man be galo gera ir linksma) - savo akytes, dėl kurių ir atsiradau naujuose namučiuose. Vieną akytę pavyko išsaugoti, o kitos, deja, ne... Liko tik tuščia duobutė. Bet žinau, jog po (korekcinės) operacijos būsiu gražus. Nors ir vienaakis kaip piratas, bet niekuo neprastesnis už kitus. Žinau, kad yra gerų žmonių, kurie man paaukojo ir išgelbėjo mane, tad labai norėčiau dar kartą paprašyti Jūsų žmones padaryti mažą stebuklėlį ir išgelbėti mane antrą kartą (paaukojant), suteikti galimybę būti dar gražesniam ir laimingesniam. Aš juk toks mažas žiogelis, nusipelniau laimės. Ačiū Jums.

Mažoji Serena - pati smulkiausia, bailiausia ir atsargiausia iš ketvertuko. Na, jos bailumas priklauso nuo to, kiek negandų jai teko patirti ir koks negailestingas buvo jai likimas, o ji dar tokia mažytė. Baisi ir užleista liga atėmė man regėjimą, bet paliko didžiulį norą gyventi. Norą, kuris dega ligi šiol. Nei jo, nei manęs nebūtų, jeigu ne pačiu laiku atsiradę globėjai, kurie iki dabar rūpinasi manimi. Jų, „Rainiuko“ ir Jūsų (paaukotų pinigėlių) dėka aš šiandien esu sveikesnė, gražesnė ir labiau pasitikinti savimi. Na, tiesa, man sunkiau sekasi nei broliams, nes nieko nematau (tik šviesą ir šešėlius), bet jau pripratau prie savo laikinų namų. Puikiai juose orientuojuosi, neatsilieku ir žaidimų bei šėlionių srityje. Esu labai žingeidi, kiekvieną daiktą įdėmiai apuostau, liečiu ir tyrinėju. Turiu gi išsiaiškint, su kuo gyvenu. Vis dar šiek tiek baugina gydymo procedūros. Bet vos tik globėja įsuka mane į užtiesalą ir plauna akytes, aš nurimstu ir kantriai laukiu, paskui gi vėl galėsiu dūkti. Na, o dabar jau vėlu - aš įsukta į užtiesalą, saugiai ir šiltai snaudžiu globėjos glėbyje. O ji kad rašo, kad rašo ir rašo. Na gerai, netrukdysiu jai savo murkimu, labanakt. Ačiū Jums visiems už Jūsų gerumą. Jūsų Serena.

Esu Andželas (nuo žodžio Angel), globėja mane taip pavadino, nes sakė, esu tikras meilumo ir švelnumo įsikūnijimas, na, žodžiu, tikras „rankinukas“. Taip taip, tik paimkit mane ant rankų ir aš Jūsų, tarytum spragtelėjus „atsijungiu“, na, užmiegu - supratot? O jei dar ir paglosto ausytę ar smakriuką pakaso, murkiu nenustodamas. Iš tiesų esu gerietis, mėgstu dažnai ramiai pasnausti, kol broliai siautėja. Ne, nesu tinginys, siautėju kartu, tai tik dūmai rūksta ir dulkės kyla. Esu įspūdingas vyrukas, didelio stoto svoriu lenkiu visus tik dėl to, kad globėja gerai maitina. Ir šiaip prižiūri, rūpinasi manimi. Užtat sveikstu ir augu kaip ant mielių, na, tokių parduotuvėse tikrai nėra. Bet mano globėja jų turi ir jos vadina „meilė“. Ateityje norėčiau jos sulaukti ir iš Jūsų, nes man reikės tikrų namų (šie tik laikina stotelė) ir to vienintelio, kuris mane labai mylėtų – tokį, koks esu.

Dėkojame visiems neabejingiems ir labai prašome jūsų pagalbos operacijoms, reabilitacijai ir išlaikymui, o labiausiai šiems laukinukams reikia namučių, priežiūros ir meilės. Pažadame, kad šitie murksiai jūsų nenuvils.

Skambinkite tel.nr. 8689 73782, 8615 58898 arba rašykite el.p. info@rainiukas.lt

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Katinas Dipsis ieško namų

Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.

Vilniaus Sapieginės kačių didysis etmonas katinas Sapiega prašo pagalbos (1)

Sulaukėme pagalbos prašymo. Vilniaus Sapieginės parko kačių kolonija prižiūrima nuo 2012 metų. Beglobės laukinukės sterilizuojamos, pasiklydę/pamestinukai katinukai paimami, paruošiami ir dovanojami. Po šv. Velykų prie kačių kolonijos prisijungė, panašu, paisklydęs jaukus naminukas.

Mėlynakiai „žibuokliukai“ ieško namučių

Mažylius kačiukus į „Beglobio“ prieglaudą, esančią Skydo g. Vilniuje, atnešė juos laiptinėje radusi moteris.

Dovanojamas katinėlis Smaliukas

Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Jis – paaugliukas, dar nedrąsus (pirmasis tiesioginis kontaktas su žmogumi įvyko visai neseniai), bet rodo norą bendrauti, todėl tik laiko klausimas, kada žmogus taps jam pačiu geriausiu draugu.

Išgelbėta, tačiau vis dar niekam nereikalinga 6 mėn. katytė Arabika (5)

Jau ne pirmą kartą pristatome „Naminukų“ Arabiką, bandydami prisibelsti į žmonių širdis, kurios atvertų jai ir namų duris...