Marsas: laukiu tavęs, mano žmogau

 (6)
Tos dienos pradžia buvo niekuo neypatinga. Ramiai miegojau susirangęs šalia mamytės, jaučiau, kaip ramiai miega ji, tai ir man buvo ramu ir gera. Staiga mamytė neramiai sujudėjo, net išgirdau, kaip sutrinksėjo jos širdelė ir ji skausmingai sumiaukė.

Mane dar nenubudusį paėmė šeimininkas ir po kurio laiko pajutau keistus nepažįstamus kvapus, šaltį, kuris supurtė mane visą. Bet šeimininko rankose buvo saugu, todėl, nors ir bijodamas, ėmiau smalsiai dairytis...

Netrukus šeimininkas mane metė žemyn. Kas atsitiko? Letenėlėmis pajutau šaltą vandenį, bandžiau vytis šeimininką, bet jis nuėjo neatsigręždamas. Šaukiu jį, šaukiau mamytę, bet niekas, visiškai niekas neatsiliepė. Pro šalį bėgo šunelis, išsigandau ir palindau po mašina. Ir vėl šaukiau... Šaukiau... Šaukiau...

Letenėlės ėmė stingti nuo šalčio, kad ir kaip stengiausi rėkti, bet balsiukas vis tyliau skambėjo... Bet mane išgirdo, mane pakėlė ir sušildė. Pasakė, kad aš geras katinėlis ir nieko blogo nepadariau, tai mano šeimininkas niekingas. Štai taip aš, katinėlis Marsas, atsidūriau pas laikiną globėją.

Džiaugiuosi, kad ji padėjo man išgyventi, todėl visaip rodau jai prielankumą – mėgaujuosi, kai ji mane nešioja, lepinuosi, kai ji leidžia man pagulėti ant kelių, smaginuosi, kai ji numeta man žaisliuką. Bet tai tik laikinas mano gyvenimo tarpsnis. Aš labai noriu turėti tikrą savo šeimą, su kuria galėčiau džiaugtis gyvenimu, kurią galėčiau pralinksminti liūdesyje, kuria galėčiau džiaugtis.

Aš, katinėlis Marsas, laukiu Tavęs, Mano Gyvenimo Žmogau.

Susisiekti: 861048187, aviada88@gmail.com (Vilnius)

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Katinėlis Markizas – jo meilumo užteks priimančiai šeimai (1)

„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.

Vilniuje dingo Abisinijos veislės katinas – šeimininkai prašo padėti (3)

2017 m. rugpjūčio 4 d. Justiniškėse - Pašilaičiuose (Sviliškų g.) dingo mūsų kačiukas.

Kovotojas Tikis ieško tokių pačių šeimininkų

Mažylis Tikutis buvo vienas iš dviejų kačiukų, kuriam stipriai ir ilgai skaudėjo. Brolis su sese buvo išmesti nuo eismo ūžiančioje gatvėje iš važiuojančio automobilio. Sesutė Java liko nesužalota, bet štai Tikutis, rodos, gavo traumų už du... Jam buvo stipriai sužalotos abi priekinės letenėlės.

Šiltnamyje gimusiai kačiukų ketveriukei reikia globos (2)

Šaunioji ketveriukė, kurią „Naminukų“ savanoriai išgelbėjo iš sodų. Kačiukus šiltnamyje atsivedė lauko katytė. Mažieji neklaužados visiškai nepaisė baikščios mamos pamokų ir vos išmoko vaikščioti, tuoj pat pradėjo kaišioti nosį į platų pasaulį tikrindami daržų ribas ir tapo vasarotojų šunų taikiniu.

Neįtikėtiną istoriją išgyvenusi maža katytė Java ieško namų! (1)

Žiūrėdami į ją, turbūt sunkiai patikėsite, kad neseniai jai teko patirti filmų verto siužeto sukrėtimą ir tik per plauką katytė likti gyvai.