Maiše rastas šunelis tapo namų pažiba

 (18)
Gyvenime niekas nevyksta atsitiktinai. Įvairūs žmonės, įvykiai ir geriausi žmogaus draugai – gyvūnai – mūsų gyvenime atsiranda būtent tada, kai jų labiausiai reikia. Taip ir nutiko su gražuole Bella. Nuo pat vaikystės jutau begalinę meilę gyvūnams, o namuose visada būdavo šuo. Gal todėl būtent šį gyvūnėlį panorau turėti atsikrausčiusi į sostinę.
© G. Urbaitės nuotr.

Gyvename trise, o, kaip sakoma, kiek žmonių, tiek ir nuomonių, prie visų reikia prisitaikyt ir rasti kompromisą. Pradžioje vis nedrąsiai paslapčia kalbėdavomės, kaip norėtųsi augintinio, kuris lauktų namuose, kuriam galėtum skirti savo laiką, meilę, su kuriuo galėtum eiti pasivaikščioti ir miegoti naktimis.

Internete vis žiūrinėdavome gyvūnėlius, ieškančius namų. Bet visada būdavo, kas atkalbėdavo: „Gal dar per anksti? Ar tikrai to norite? Čia ne pliušinis žaisliukas, kurį, pabodus žaisti, galėsite pastatyti į kampą. O kas bus, kai dirbsite? Kas vedžios šunelį?“ Dažnai sakoma, kad reikia atsargiai norėti, nes norai ima ir išsipildo. Taip nutiko ir šį kartą: gimtadienio proga gavau visų sutikimą auginti šuniuką!

Vieną dieną visai netikėtai pažįstama mergina „Facebook“ portale pasidalino mažyčio šuniuko, ieškančio namų, video. Šuniukas buvo rastas Kauno miške, maiše... Moteriškė, radusi maišą, iš pradžių manė, kad ten koks kiškutis įstrigęs, o pasirodo, buvo maža išsigandusi poros mėnesių kalytė. Taigi kitą dieną jau buvome Kaune. Nuvykusi pamačiau mažą, į delnus telpančią, švelnią it pūkas baltą kalytę. Abejonių neliko! Taip prasidėjo kitoks gyvenimas. Pirmas naktis naujuose namuose šuniukas inkštė, lojo, pačios keldavomės, jos nuraminti. Dienomis po darbų skubėdavome pas mažylę ir visas virtuvės grindis apdengdavome palutėmis.

Būna, grįžti namo ir patiri lengvą šoką, kai randi šuniuko iškrėstas išdaigas. Bet be jų būtų liūdna gyventi, kaip ir be mūsų Bellos, kuri yra mūsų žvaigždutė, visų draugė, be galo visus mylinti ir visų mylima. Taip kartais ir atrodo, kad mes gyvename pagal jos taisykles. Bet nėra nieko smagiau, nei atsibusti ryte pažadintai šios gražuolės, kuri iš nuobodulio pritempė į lovą žaislų. Išeiti su ja palakstyti kieme, stebėti, kaip ji susipažįsta su pasauliu. Ir vakarais pabaksnotai snukučiu pakelti antklodę, kad ji šiltai įsirangytų šalia pilvo. Ir, žinoma, nėra nieko nuostabesnio, kai ji laukia tavęs sugrįžtančios, nubučiuoja visą tavo veidą ir džiaugsmingai duoda leteną.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Gražuolė Bagira ieško ją mylėsiančių šeimininkų

Ar prisimenate filmuką Mauglis? Matyt, visi prisimename Mauglį, visi mylime jo bičiulius – juokingą Meškiną ir išmintingąją juodą panterą Bagirą. Mūsų Bagira ne iš džiunglių, ji Vilniuje, dar maža – tik 3 mėn, bet jau išmintinga, nes išgyveno visus kiemo pavojus ir buvo išgelbėta labai gero žmogaus.

Mažytei Kailai ieškomi atsakingi šeimininkai (1)

Kaila juoda kaip naktis yra maža katytė. Mažulytei apie pora mėnesių amžiaus, ji tvarkingai naudojasi kraiko dėžute ir yra miela maža mergytė.

Išgelbėtiems Naujosios Vilnios kačiukams reikia namų

Naujosios Vilnios beglobių katinėlių gelbėtojo Sergėjaus namuose lankėmės su tikslu nufotografuoti ir kuo greičiau padėti atrasti namus naujiems nelaimėliams, kurių jis nesugebėjo palikti augti gatvėje...

Katinėlis Markizas – jo meilumo užteks priimančiai šeimai (1)

„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.

Vilniuje dingo Abisinijos veislės katinas – šeimininkai prašo padėti (3)

2017 m. rugpjūčio 4 d. Justiniškėse - Pašilaičiuose (Sviliškų g.) dingo mūsų kačiukas.