Katytės Sanios gyvenimo istorija

 (15)
Leiskite prisistatyti - aš Sania. Prieglaudoje gyvenu jau senokai. Nelabai moku skaičiuoti, bet tada, kai patekau čia, dar žaliavo žolė. O dabar matau pro langelio plyšį, kad visur balta. Papasakosiu, kiek atsimenu, apie save.

Gimiau aš visiškai ne čia, o kažkokiame bute. Tik, deja, ten buvo tikrai labai nekokia vieta. Atsimenu savo mamą, broliuką ir sesutę. Tame bute gyveno senučiukė ir jos sūnus. Mumis, kol buvo gyva, rūpinosi senučiukė. O jos sūnus namo beveik visada grįždavo girtas. Matėm, kaip senutė dėl jo pergyvena. Bandėm visi kartu ją guosti kaip sugebėjom - murkėm, šildėm kelius, visada buvom kartu su ja. Tačiau vieną dieną senučiukę kažkur išvežė dėdės baltais chalatais.

Mes galvojom, kad mūsų senutė greitai grįž. Labai jos laukėm, nes sūnus mumis visai nesirūpino. Tačiau neilgai trukus, iš ateinančių girtų mūsų šeimininkės sūnaus draugų kalbų supratome, kad mūsų senutė mirė. Nuo tos dienos, kai išvežė senutę nuolat kentėme alkį, labai prašėm duoti mums nors ko valgyti, bet girtas parėjęs namo mūsų šeimininkės sūnus tiesiog griūdavo miegoti.

Tuose namuose nuolat lankydavosi kažkokie žmonės, tačiau dažniausiai jie būdavo girti. Mes stengėmės susirasti bet kokio maisto, valgėme bet ką, kas likdavo nuo girtaujančių žmonių ir vis labiau spaudėmės vienas prie kito, nes žmonėmis jau nebetikėjome.

Vieną dieną į šį apleistą butą atėjo tvarkingai apsirengę žmonės. Jie kalbėjo, kad butas parduotas iš varžytinių, o mus reikia priduoti į Vilniaus miesto beglobių gyvūnų sanitarinę tarnybą. Mes labai išsigandome, sulindome po lova ir dar tvirčiau prisispaudėme vienas prie kito. Tačiau kitą dieną atvyko kažkokie dėdės su gaudyklėmis, uždarė mus į narvus ir išvežė į sanitarinę tarnybą.

Labai bijojome ir drebėjome, tačiau vakare į sanitarinę tarnybą atvažiavo dar vieni žmonės, kurie mus kalbino, glostė, guodė ir atvežė čia - į „Gyvybės vagonėlių“ prieglaudą. Čia pagaliau mes gavome valgyti, mumis labai rūpinosi.

Taigi, čia aš ir gyvenu. Mano mamytė, sesutė ir broliukas jau senokai surado namus, nes jie buvo drąsesni, labiau pasitikėjo žmonėmis. O aš po visko, ką patyriau, labai bijojau žmonių. Dabar jau nebebijau. Dabar jau žinau, kad gali būti ir kitaip, kad žmonių yra visokių ir labai labai gerų.

Aš, Sania, esu drąsi, meili, sterilizuota katytė, žinau, kam jūs padedat dežutę su kraiku, ir tvarkingai ją naudoju pagal paskirtį.

Jeigu tave sudominau, o mano gyvenimo istorija tave sujaudino ir palietė tavo sielą, nedvejok, skambink mano globėjams tel.nr. 865244093, 865354521. Ir jie, ir aš labai laukiam.

Jūsų, Sania

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Leiskite jiems užkariauti jūsų širdį – priimkite į namus

Sunku kaskart bandyti perteikti tą mažų širdelių plakimą, laukimą ir unikalumą, kai jos slepiasi po banaliausiom istorijom ir atrodo, tiesą sakant, kaip šimtai jau anksčiau aprašytų kačiukų – juodukų su baltais lopeliais ant kaklo ir vieni į kitus panašių rainiukų, nes unikalūs jie tampa tik tada kai tampa kažkieno šeimos dalimi.

Gyvūnų globos organizacijai „Šlapia nosytė“ labai reikia paramos (4)

Šlapianosiai be galo dėkingi Jums brangūs bičiuliai už ištiestą pagalbos ranką kaskart kai tik mums to labai labai reikia. Šiandien vėl su ištiesta letenyte prašome paramos.

Ankstesnio šeimininko išduota kalytė Mega šįkart ieško patikimų gyvenimo palydovų

Mega tapo nebereikalinga kraustantis iš vieno nuomojamo būsto į kitą. Yra tokia rūšis žmonių, kurie augintinį priima kaip daiktą, kuriuo naudojasi tik kai patogu ir iš namų išmeta pasitaikius pirmai nepalankiai progai. Mega į namus buvo priimta būtent tokios rūšies žmogaus.

Švelnioji NufNufė tikisi rasti draugiškus namus

NufNufė viena iš trijulės išmestų kačiukų gyvena Beglobio prieglaudoje. Mažylė labai švelni ir miela, glaudžiasi ir murkia savo melodijas ją glostančiam žmogui.

Murklė Murkita ieško, kur prisiglausti visam laikui (11)

Murkita yra apie 2 mėn amžiaus, švelni raina mažylė. Katiniukė globojama Beglobio prieglaudoje, esančioje Skydo g. 44a, Vilniuje.