Katinėlio Buco vargo istorija

 (20)
Bucas „Naminukų“ gyvenime atsirado visai netikėtai. Kai visų galvos susuktos, kur dėti tiek pavasario „dovanotų“ mažylių, suaugusieji lieka nustumti kažkur į šoną. Tarsi pasitraukia giliau į krūmus, lyg suprasdami, kad tai ne jų laikas, kad reikia užleisti vietą mažiesiems: tam, kad užaugę jie netaptų jais. Spardomomis, nereikalingomis, ligotomis gatvių elgetomis.

Bet yra tokių, kurių nepastebėti negali. Karštyje ant pilko šaligatvio gulėjo toks pat pilkas, apleistas, prisimerkęs katinas, o už jo ausų žiojėjo ryškiai raudonos, didelės, šlapiuojančios žaizdos. Lyg pavargęs pats nuo savęs ir nuo skausmo: jo gulėjimo poza ir išraiška atrodė tokia beviltiška, kad galėjai būti beveik tikras, kad kitą ir dar kitą dieną surasi jį toje pačioje vietoje, tokį pat nejudantį, tik tyliai dūsaujantį.

Savanorė Santa suprato, kad jį palikti būtų tolygu palikti mirti. Todėl net neturėdama tikslaus veiksmų plano, ji nusinešė jį ant rankų namo.

Jam reikėjo kuo skubesnės veterinarų pagalbos, nes pūlingos žaizdos rodė, kad ausų erkutės pradėjusios kaip reikiant „valgyti“ visą jo gyvastį. Pirmiau, žinoma, pagalvojom ne apie tai, kad beveik neturim pinigų, o apie tai, kad neturim laiko laukti, nes bet kurią akimirką katinėliui, kurį Santa praminė Bucu, gali pablogėti. Tad jau tą pačią dieną Bucas buvo nuneštas į veterinarinę kliniką!

Mielieji, deja, vasara sunkiausias laikas ne tik todėl, kad pakloja didžiausią beglobių skaičių, bet ir dėl to, kad visa tai suvalgo daugiausiai finansų, o žmonės, atsiribodami nuo rūpesčių, mieliau leidžia pinigus atostogoms, negu beglobių ligoms.

Labai prašome, kas dar turite galimybę, prisidėkite prie Buco gydymo. Šiai dienai reikia 95 Lt jo išlaidoms padengti, ir, deja, tai ne riba, nes laukia dar keli vizitai (žaizdų valymas ir antibiotikų leidimas). Būsime be galo dėkingi, jei pagelbėsite.

Norėdami prisidėti, skambinkite gyvūnų globos organizacijai „Naminukai" 8 648 30077 (Vilnius)!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Ilga ir paini Bailiukų šeimos istorija: reikia pagalbos

Pradžia: vienoje Jonavos r. sodų bendrijoje kažkas išmetė kalytę. Toji apsigyveno viename iš sklypų, po nameliu. Savaime suprantama atsivedė mažylių. Kaimynystėje ir žiemos metu sode gyvenantys žmonės kreipėsi dėl pagalbos šeimai.

Šunytės Azos istorija: muštai kalytei reikia naujų namų (4)

Vieną dieną mums paskambino mergina, kuri susijaudinusi kalbėjo, kad nebegali girdėti, kaip už sienos nuolat cypia daužomas šuo. Ji teigė, kad šunį laiko asociali jos kaimynė, pas kurią šis šuo jau kažkelintas, kiti dingdavo arba būdavo suvažinėjami, nes medinis namas stovi prie ypač judrios gatvės.

Dužusio gyvenimo atspindys katytės Arsos akyse (4)

Tas jausmas lyg patektum į sudužusį laivą, o jame dar tūno viena išgyvenusi, tik pati nesusipratus, ar gyva, ar jau viskas... Ir supranti, kad prieš tavo akis – subyrėjusio pasaulio liekanos tarp purvo, plastiko maišelių ir visko, ką kažkas pabandė kurti jai iš naujo, paklojęs šieno ir padėjęs maisto, kad nors kiek imituotų tai, kas pažįstama – namus.

Namučių ieško Mikelandželas arba tiesiog Mikis (4)

Mikis – gražus, žavingas, charizmatiškas 6 mėnesių amžiaus katinas, vaikinas pačiame jėgų žydėjime.

Prašo padėti beglobiams gyvūnams nupirkti sauso ėdalo (12)

Bičiuliai, į jus su dideliu prašymu kreipiasi „Šlapianosiukai“. Baigėsi mūsų sauso maisto atsargos!