Kančios išvargintam Bengui labai reikalinga Jūsų parama

 (16)
Perpasakojame jums mūsų globėjos ir savanorės Karinos istoriją. „Draugė kuri jau senokai gyvena užsienyje ir labai retai grįžta į gimtinę, parvyko į Lietuvą su asmeniniais reikalais. Beeinant pas ją į svečius ant jos namo laiptinės laiptų pamačiau mergaitę su rainu katinu, kuris buvo su petnešomis. Bet atliekant savo pareigą vis dėlto pasidomėjau, ar tai jos katinas?“, - pasakojo Karina.
Bengas

„Mergaitė atsakė - ne. Ji pasakojo jog katinas „čia gyvena“ nuo žiemos. Ji ir kiti namo gyventojai jį šeria, miega jis prie laiptinės esančiuose krūmuose, kartais jį įleidžia į rūsį. Akivaizdžiai matėsi - rainiukas naminis. Vos prisėdus ant laiptų jis iškart stryktelėjo ir įsitaisė ant kelių. Rainį įamžinau ir skelbimas su globos paieška atsidūrė internete. Dar kėlė nerimą, jog jis dienas leisdavo pačioj matomiausioj vietoj tiesiog ant laiptinės laiptų. Mačiau praeinančių namo gyventojų nepatenkintus žvilgsnius, o vieni dar sugebėjo paklausti, ar nebijau užsikrėsti (nes glosčiau katiną)...

Draugės išvykimo dieną atsisveikinome ir išėjau namo. Po kiek laiko sulaukiau jos skambučio: ji tarė - „gelbėk savo katiną“ - vaikai jį muša rykštėmis! Buvo jau sutemę, tad nedelsiau ir lėkiau jo parsinešti. Visą kelią Bengas (tokį vardą jis gavo) kniaukė, bandė pasprukt. Nes be savo glėbio neturėjau nei narvo, nei ko nors į jį panašaus. Dar gelbėjo striukė, kuri buvo ant jo užmesta. Grįžusi namo Bengą paleidau į kambarį ir vos tik pasijutęs saugus, katinukas pradėjo glaustytis, vartytis ir murkti. Jam bevaikštant pastebėjau, jog jis iki galo neprimina galine dešine letena ir visa koordinacija perkrypusi. Ilgiau paėjęs prisėda. Nuvažiavome darytis rentgeno, kuris nieko neparodė.

Veterinaras pasiūlė daryt darkart, tik su narkoze (būtina varlytės poza, kad gyvūnas nejudėtų, o tai įmanoma tik su narkoze). Mes atsisakėme, kadangi po kelių dienų buvo numatytas kastravimas, tad dvi narkozės - per daug rizikinga. Atėjus numatytai dienai, po operacijos ir rentgeno sužinojome liūdną žinią: „šlaunikaulio galvutės lūžis“ (štai iš kur tas šlubavimas). Mus nukreipė į „Jakovo kliniką“ pas Margaritą. Iš patirties buvo aišku, kad tokios traumos operacija pigiai neatsieis, gali siekti net 700 Lt...

Bengas dar jaunas, apie dviejų metų amžiaus. Tikras siautulys. Kadangi teko pagyventi lauko sąlygomis, tai mėgsta sočiai ir skaniai pavalgyti. Labai norėtųsi, kad Bengas rastų saugius, šiltus namučius ir labai mylinčius šeimininkus. Jis nuo pirmos nakties miega lovoje ir kuo arčiau prisispaudęs, kad galėtų savo murkimu užmigdyti. Juk jei nebūtų jo, nebūtų ir šios istorijos. Ir jei ne draugės grįžimas, jis ko gero tebegyventų ant laiptų, o gal ir nebe.... Ar tai ne sutapimas....?“.

Ką gi, mes su Karina nutarėme, kad jei operacija neskubi, pamažu rinksime lėšas. Pradžiai - 60 Lt vien vizitui, o tada rentgeno nuotraukoms ir operacijai... Kol mes planavom, Bengui staiga pablogėjo. Vargšą kamavo skausmas, jis nustojo valgyti. Jau kitą dieną Karina lėkė pas gydytoją Margaritą. Laukti niekas mums neleido ir ligoniuką reikėjo operuoti nedelsiant. Numatytų „kosminių“ sumų niekas neturi tokiems nenumatytiems atvejams. Todėl teko reikiamą sumą paimti iš sukauptų pinigėlių, skirtų susimokėti kitoje klinikoje mėnesio pabaigoje. Kitos išeities neturėjome.

Labai labai prašome prisidėti prie Bengo operacijos, kuri kainavo 483 Lt. Dabar viskas bus gerai. Tikimės, kad Bengas pasveiks ir galės lakstyti kaip padūkęs praėjus pooperaciniam laikotarpiui. Bengas nuostabus - švelnus, geras, mielas ir pagaliau mylimas. Laikina globėja Karina išgelbėjo jam gyvybę, tačiau norint ją išsaugoti, operacija buvo neišvengiama.

Paramos gavėjas – VšĮ „Rainiukas“: tel.: +370 615 58898, +370 689 73782

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Išdavystės skausmo kamuojamas katinėlis ieško naujų šeimininkų!

Puksis – katinėlis, kurį narvo grotos veda į neviltį. Kai kurie šeimininkai, atiduodami savo gyvūnus į prieglaudą, net neįsivaizduoja, koks stresas, baimės ir sunkumai jų laukia. Vargu, ar „pridavę“ nereikalingąjį, vėliau seka jų istorijas. O mes daugiau nei sekam, mes gyvenam jų liūdesio skoniu...

Katinas Dipsis ieško namų (1)

Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.

Vilniaus Sapieginės kačių didysis etmonas katinas Sapiega prašo pagalbos (1)

Sulaukėme pagalbos prašymo. Vilniaus Sapieginės parko kačių kolonija prižiūrima nuo 2012 metų. Beglobės laukinukės sterilizuojamos, pasiklydę/pamestinukai katinukai paimami, paruošiami ir dovanojami. Po šv. Velykų prie kačių kolonijos prisijungė, panašu, paisklydęs jaukus naminukas.

Mėlynakiai „žibuokliukai“ ieško namučių

Mažylius kačiukus į „Beglobio“ prieglaudą, esančią Skydo g. Vilniuje, atnešė juos laiptinėje radusi moteris.

Dovanojamas katinėlis Smaliukas

Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Jis – paaugliukas, dar nedrąsus (pirmasis tiesioginis kontaktas su žmogumi įvyko visai neseniai), bet rodo norą bendrauti, todėl tik laiko klausimas, kada žmogus taps jam pačiu geriausiu draugu.