Kai gailestis ir užuojauta gyvūnėliui trunka tik dvi savaites...

 (12)
Kada tampame abejingais kito likimui? Ko reikia, kad namų gyvenimo džiaugsmą ir ramybę patyrusį gyvūną be gailesčio atiduotum sunaikinti? Kada užmiega sąžinė? Tai klausimai, į kuriuos tikrai tie, kas tai padarė, neatsakys.

O gyvūnų globėjams atsakymų ir nereikia, nes jie, būdami tokie pat žmonės su savo buitimi, kasdieninias darbais ir šeimos rūpesčiais randa laiko, jėgų ir atsakomybės pasirūpinti kiekvienu, kurį priglaudė, suteikė namus, pamaitino, prisijaukino. Šie žmonės neturi terminų, jų gailestis ir rūpestis pačiu silpniausiu nesibaigia nei praėjus dviem savaitėms, nei praėjus dviems mėnesiams.

Ši mažylė katinukė tapo „gailesčio auka“ dviem savaitėms, po to buvo negailestingai nunešta į sanitarinę tarnybą pasirašius pridavimo aktą - „sutinku, kad po 2 savaičių būtų eutanazuota (numarinta)“. Tai padarė dvi studentės, kurios laikė kačiukę dvi savaites namuose, o po to pasirašė mirties nuosprendį. Jos tai padarė sąmoningai, nes buvo įspėtos, kas gresia mažylei, jų nesugraudino tolimesnis mažylės likimas, joms svarbiausia buvo tai, kad reikia išvažiuoti.

Reikia išvažiuoti, o su mažu kačiuku tebunie kas būna. Joms nebeįdomu, jos nebegali laikyti, o paieškoti kitų išeičių...Kam? Juk tai užima laiko, o jos laiko neturi, jos skuba, joms reikia atsikratyti mažylės jau šiandien. Į visus maldavimus palaikyti kačiukę dar bent dvi dienas, kol surasime jai nors laikiną globą, buvo atsakyta taip: „nesukit mums galvos. Mes neturime laiko. Sakot, sanitarinėj tarnyboj gali susirgti, nu ir kas. Mes neturim laiko“ (...).

Tai nėra gailestis ir pagalba pačiam silpniausiam – palaikyti porą dienų ar savaičių, o po to mesti atgal į lauką ar nunešti į sanitarines tarnybas. Tai labai žiauru ir negailestinga gyvūno atžvilgiu, kai jis jau patiki, kad yra saugus.

Deja, net prieglaudose, kuriose nemarinami gyvūnai, mažyliams nėra saugu. Kodėl? Nes ten laikoma daug gyvūnų, kurie yra ir sergantys ir slaugomi, o mažylių imunitetas dar nebūna susiformavęs. Jie labai lengvai užsikrečia įvairiomis ligomis nuo kitų katinėlių, o tada prasideda tai, ko nemato tie, kurie nori kuo greičiau nusikratyti gyvūno – ligos, gydymai, dar labiau nuo antibiotikų sumažėjęs imunitetas, begalinė gyvūno kančia ir labai dažnai mirtis. Visa tai mato tie žmonės, kurie būna su tais gyvūnėliais ir iš visų jėgų maldauja – palaikykite namuose, dovanokite mažylius iš namų, jiems tai gyvybiškai svarbu, jie labai jautrūs ir pažeidžiami.

Ši maža, miela, jauki mažulytė katulytė, kuriai gailesčio buvo skirta tik dviem savaitėms, labai ieško tikrųjų namučių. Kačiukė, pavadinta Iva, tik neabejingos merginos dėka buvo išgelbėta iš sanitarinės tarnybos ir šiuo metu labai laukia savo žmogaus. Gal galite jai suteikti laikiną globą, o gal ieškote žavios rainiukės, kuri taps jūsų šeimos nariu. Iva labai miela, žaisminga, tvarkinga, tikras mažas laimės užtaisiukas, džiugins jus savo vaikiškais žaidimais.

Jei norite priglausti mažylę Ivą arba ieškote šeimos nario, skambinkite tel. 865354521, 865244093

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Išdavystės skausmo kamuojamas katinėlis ieško naujų šeimininkų!

Puksis – katinėlis, kurį narvo grotos veda į neviltį. Kai kurie šeimininkai, atiduodami savo gyvūnus į prieglaudą, net neįsivaizduoja, koks stresas, baimės ir sunkumai jų laukia. Vargu, ar „pridavę“ nereikalingąjį, vėliau seka jų istorijas. O mes daugiau nei sekam, mes gyvenam jų liūdesio skoniu...

Katinas Dipsis ieško namų (1)

Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.

Vilniaus Sapieginės kačių didysis etmonas katinas Sapiega prašo pagalbos (1)

Sulaukėme pagalbos prašymo. Vilniaus Sapieginės parko kačių kolonija prižiūrima nuo 2012 metų. Beglobės laukinukės sterilizuojamos, pasiklydę/pamestinukai katinukai paimami, paruošiami ir dovanojami. Po šv. Velykų prie kačių kolonijos prisijungė, panašu, paisklydęs jaukus naminukas.

Mėlynakiai „žibuokliukai“ ieško namučių

Mažylius kačiukus į „Beglobio“ prieglaudą, esančią Skydo g. Vilniuje, atnešė juos laiptinėje radusi moteris.

Dovanojamas katinėlis Smaliukas

Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Jis – paaugliukas, dar nedrąsus (pirmasis tiesioginis kontaktas su žmogumi įvyko visai neseniai), bet rodo norą bendrauti, todėl tik laiko klausimas, kada žmogus taps jam pačiu geriausiu draugu.