Kačiukas ir katytė ieško namų

 (4)
Mūsų gimtadienis - birželio 1-ąją. Mes labai linksmi ir žaismingi, mėgstam būti ir kambaryje, ir lauke. Kai būname kambaryje, puikiai žinome, kam reikalinga kampe pastatyta dėžutė su smėliu.
© Skaitytojo nuotr.

Nesame išrankūs maistui - valgome ir sausą maistą, ir konservus, nenusisukame ir nuo žuvytės. Šiuo metu gyvename netoli Vilniaus, norėtume susirasti naujus namus ir linksminti savo naujus mylinčius šeimininkus.

Jei kam nors patikome - skambinkite tel.nr. 8 634 54423 arba rašykite el. paštu m.dainius@gmail.com ir susitarsime, kaip mes pasieksime Jūsų namus.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Šunytės Azos istorija: „muša, vadinasi myli“ (1)

Vieną dieną mums paskambino mergina, kuri susijaudinusi kalbėjo, kad nebegali girdėti, kaip už sienos nuolat cypia daužomas šuo. Ji teigė, kad šunį laiko asociali jos kaimynė, pas kurią šis šuo jau kažkelintas, kiti dingdavo arba būdavo suvažinėjami, nes medinis namas stovi prie ypač judrios gatvės.

Dužusio gyvenimo atspindys katytės Arsos akyse

Tas jausmas lyg patektum į sudužusį laivą, o jame dar tūno viena išgyvenusi, tik pati nesusipratus, ar gyva, ar jau viskas... Ir supranti, kad prieš tavo akis – subyrėjusio pasaulio liekanos tarp purvo, plastiko maišelių ir visko, ką kažkas pabandė kurti jai iš naujo, paklojęs šieno ir padėjęs maisto, kad nors kiek imituotų tai, kas pažįstama – namus.

Namučių ieško Mikelandželas arba tiesiog Mikis (4)

Mikis – gražus, žavingas, charizmatiškas 6 mėnesių amžiaus katinas, vaikinas pačiame jėgų žydėjime.

Prašo padėti beglobiams gyvūnams nupirkti sauso ėdalo (11)

Bičiuliai, į jus su dideliu prašymu kreipiasi „Šlapianosiukai“. Baigėsi mūsų sauso maisto atsargos!

Norinčiam pasveikti katinėliui Amonui reikia pagalbos (3)

Amonas į „Naminukų“ globą atkeliavo per didžiuosius šalčius. Ir atkeliavo jis pats, tikrąja to žodžio prasme. Radome verkiantį netoli durų ir bandantį atsikąsti į ledo gabalą sušalusį maistą įrengtoje šeryklėlėje, o vos pamatęs mus, įjungė tokią sireną žiūrėdamas į akis, duodamas suprasti, jog mes vienintelė ir turbūt paskutinė jo viltis gyventi...