Vasaros pabaigoje netyčia užklydau į sanitarinės tarybos „Grinda“ puslapį, kur pamačiau mažutėlę gražuolę mišrūnę (kiek buvome pas veterinarus ir kinologą - dalmantinų veislės mišrūnę) kalytę. Tuo pačių metu draugo brolio šeima ieškojo šunelio - ne per didelio, bet dar jauno. Su džiugesiu paskambinau ir pasakiau, kokią puikią progą turi pasiimti mažąją gražuolę. Jie taip pat susižavėjo šia mintimi, tačiau tuo metu buvo išvažiavę ir patys negalėjo jos pasiimti - paprašė mūsų paimti. Kadangi neabejojome jų noru, sutikome, bet čia ir buvo klaida.
Paėmėme ją. Žinoma, mažas šunelis - daug vargo, o ir džiaugsmo. Grįžus nuvežėme mažąją į naujuosius namus pas juos. Buvo smagu matyti džiugius žvilgsnius ir norą rūpintis. Deja, to noro užteko tik kelioms dienoms - sulaukėm skambučio, kad negali susitvarkyti (balutės, dovanėlės, nenusakomas smalsumas ir naktinis cypimas nedavė ramybės), pasakė, kad geriau gal jiems nereikia šunelio - arba paimsime mes arba nuveš į kokią prieglaudą ir paliks...
Buvom sukrėsti išgirdę tokią naujieną, nes net minties neturėjome, kad šitaip gali atsitikti. Kadangi jau buvom įsimylėję mažąją Leilą (taip ją praminėm), pagalvojom jog turim vieną šunį ir rūpinamės - nebus didelio rūpesčio kartu išvesti ar pašerti ir kitą. Pasiimėme ją patys. Praėjome visus mažuosius vargus, tai užtruko ilgai, ypač pasiprašymas į lauką... Dabar ji tvarkinga, neišpasakyto meilumo ir smalsumo kupina puses metų kalytė.
Viskas buvo puiku iki tol, kol neiškilo mums patiems problemų - teko kraustytis į nediduką butą, čia žymiai mažiau vietos ir tikrai ankšta dviese su dviem šunimis. Ilgas ir sunkus sprendimas buvo nuspręsti parašyti Jums ir paprašyti padėti surasti mažajai naujus namus ir taip pat ją mylėsiančius šeimininkus...
Ji dar jaunutė, vos pusės metų ir jai dar nebus taip sunku pamilti naujus žmones, juolab, kad ji be galo energinga, meili (nežino, ką iš meilės daryti ir kaip meilintis). Bučinukai - tik maža visa ko dalis: kaip mes juokaujame, iš meilės ir į mažiausią kišenę galėtų įlįsti, nes nežino nei ką daryti, kai meilumo akimirkos ateina. Mėgtą viską, ką ir kiti jauni šuneliai - šėlioti lauke viską gaudant, jos manymu, iššūkiai - lapai, paukščiai, šunys ir, žinoma, šeimininkai. Dievina maistą - yra nepasotinama šunytė. Matyt, dėl begalinės energijos, kurios niekada nepristinga.
Prašome Jūsų pagalbos padėti naujus namučius ir ją mylėsiančius žmones.
Dėl Leilos kreipkitės į Sigitą - tel.nr. 8 609 00457, arba Saulių - tel.nr.867539638 (Vilnius)!“.