Pateko ji pas mus po skambučio pagalbos telefonu 112. Skambino studentas, Vilniuje besimokantis pagal „Erasmus“ programą. Jis šalia Mykolo Romerio universiteto rado kalytę, kuri jo nenorėjo prisileisti. Vaikinukas kantriai laukė pagalbos ne itin šiltą vakarą apie valandą laiko. Savanorė, atvykusi į vietą, rado ir vaikinuką, ir šunį. Sustirusį vaikiną paleido ir ėmėsi kalbinti kalytę su... kačių maistu. Kažkodėl tokiais sudėtingais atvejais kačių maistas dažnai geriau suveikia nei šunų.

Kalytė buvo labai atsargi, nedrąsiai ėmė kramsnoti sausiuką, tik niekaip nesidavė nuviliojama arčiau mašinos. Ilgainiui savanorė nuleido rankas, paskambino Vestai ir paprašė atvažiuoti padėti. Vestai atvykus, situacija dar nebuvo pajudėjusi iš mirties taško. Kalytė nuo šalčio jau kilnojo kojas, bet savanorė užsispyrė pagauti ją, nes ne veltui tai mėgino daryti jau 2 valandas! Netrukus Vestai iš akių dingo abi, kol galiausiai iš tamsos išniro savanorė, nešina kalyte. Iš Luokos spenelių tryško pienas. Merginos ėmė dairytis šuniukų, tačiau rado tik krūvą paklotų...

Ką pamenu apie Luoką, kai ji atvyko į „Lesės“ prieglaudą prieš tris metus? Mane pasitiko nepaprastai išsekusi kalytė, tokios dar nebuvau mačiusi. Maistą ji rijo taip godžiai, kad atrodė, jog niekada gyvenime nėra valgiusi. Jos išvaizda apie tai ir bylojo...O dabar mus pasitinka nepaprastai impozantiškas šuo, pasitikintis savimi.

Luoka yra labai geras, meilus, dėmesio, bendravimo, glostymo ir žmogaus meilės ištroškęs šuo.

Kalytei labai naudingi ilgi pasivaikščiojimai, nes tada ji iškrauna energijos perteklių. Jeigu ją vedžiojantis savanoris leisis būti tampomas – temps, jeigu savanoris leis jai suprasti, kad ne kvailiot ir tampytis susirinkome, o gražiai pasivaikščioti – eis.

Luoka yra puiki artistė - skanukų gaudytoja. Nei vieno nepraleidžia, trypčioja priekinėmis kojytėmis iš nekantrumo, kad mestum dar vieną. Ir visi iki vieno būna mikliai sučiupti ir sukramsnoti, ko nepadarydavo kiti šuniukai. Mėgsta pavalgyti, todėl kartais tenka mažinti porcijas, kad išsaugotų dailias moteriškas kūno linijas.

Taip pat svarbu paminėti, kad Luoka yra nepaprastai tvarkinga kalytė, jos narvas visuomet švarus. Žinoma, kalytė sterilizuota ir skiepyta.

Kalytė geriau sutaria su patinais, nei patelėmis. Su paaugliais savanoriais, besitvarkančiais prieglaudoje – sutaria puikiai, su mažesniais vaikais – taip pat.

Man visada kyla klausimas, kodėl kai kurie gyvūnai užsilieka prieglaudoje. Luokos atveju tai būtų ūgis ir energija. Ji - vidutinio ūgio, energija trykštanti kalytė, todėl jai reikia daug judėti. Be to, yra sargi. Ji nenoriai prisileidžia naujus žmones būdama patalpos viduje, todėl norintieji ją geriau pažinti turėtų nepabūgti išeiti su ja į lauką artimesniam susipažinimui. Nepabūgti skirti laiko aplankyti ją keletą kartų prieš priimant į šeimą. Vienok, o su kuriuo šuniuku nereikėtų artimiau susipažinti prieš paimant visam laikui?

Tikriausiai daugelio skaitytojų visai nesudominau, Luoka nėra nei panaši į kažkurios veislės mišrūnę, nei telpa į rankinę, bet mes tikimės rasti tą vieną vienintelį skaitytoją, kuris ieško geros, ištikimos draugės, kuris ieško tikrumo.

Jeigu susidomėjote Luoka, skambinkite tel. 8-605-33452 arba rašykite el. paštu gyvunai@lese.lt.