Eks grindinukas Artas skubiai ieško naujų namų

 (1)
Tai istorija šunelio, kuris dar 2011 m. pakliuvo į Vilniaus gyvūnų sanitarinę tarnybą „Grinda“ ir kurio numeris ten buvo 713. Tada jam pasisekė ištrūkti iš mirties ir ligų fabriko. Ir jo vardas dabar Artas.

Surado Artas namus dar 2011 m. vasarą. Na, nebuvo tai turtingi, prašmatnūs namai, bet Artas ten jautėsi labai labai laimingas. Prisirišo prie savo šeimininkės ir sekiodavo savo žvilgsniu kiekvieną jos judesį, kiekvieną žvilgsnį. Jausmas buvo (ir kol kas yra) abipusis. Bet... Tas materialinis stygius ir dar kitos gyvenimo aplinkybės (apie jas nesinori viešai kalbėti, bet yra objektyvios ir pateisinamos) nulėmė tai, kad mylima Artuko šeimininkė turi išvykti iš Lietuvos. Jau prieš pat Kūčias. Todėl iki to laiko šunelis žūtbūt turi rasti naujus mylinčius namus.

Gyveno Artas šalia namo suręstoje šiltoje būdelėje, prabangiu maistuku jo stipriai niekas nelepino, bet sotus buvo visada. Kadangi gyveno šalia miškų, nuolat buvo vedžiojamas ir išsidūkdavo iki valios. Tad taip jis ir įpratęs, nauji namai turėtų būti ne ką prastesni.

Apie patį Artą. Prieraišumo įsikūnijimas. Žmogui, kuris juo rūpinasi, skvarbiai žiūri į akis ir yra pasiryžęs įvykdyti kiekvieną jo norą, perskaitęs tą žmogaus veide ar judesyje. Ką jau kalbėti apie žodinį bendravimą. Tai šuo, kuris tikrai supranta žmogaus kalbą. Sargumo taip pat turi - jam įtartino svetimo žmogaus į savą kiemą neįleis. O „Grindoje“ jį visi pamena kaip drebantį, kampe įsispraudusį, visą kaltūnuotą gyvūnėlį. Tad žmogaus meilės ir rūpesčio rezultatas - Arto pasitikėjimas savimi ir noras apginti tuos, kuriuos myli.

Nors prieš daugiau kaip 2 metus Artui „Grinda“ nustatė amžių - 3 metai, bet tai buvo visiška netiesa. Kai Artas važiavo į naujuosius namus, jo dantukai buvo ką tik pasikeitę dantukai iš pieninių. Taigi, jam galėjo būti ne daugiau kaip vieneri metukai. Todėl tik dabar galima sakyti, kad jam treji. Jaunas šuo, kuris puikiai prisitaikys prie naujų namų ir naujų mylinčių šeimininkų.

Artas - vidutinio dydžio šunelis, mažesnis už vilkšunį, nors kažką iš jo giminės kraujyje turi. Gal todėl tos akys tokios skvarbios ir šuo toks išmintingas.

Visiems, kurie pažįsta Artą, skaudu ir apmaudu, kad jam reikia ieškoti naujų namų. Bet taip jau kartais susiklosto. Senuose namuose jis likti negali, o jo šeimininkė pasiimti su savimi taip pat neturi jokių sąlygų. Tad jei turėtumėt Artui kokių pasiūlymų, skambinkite tel.nr. 8 620 84464 (Linai) arba tiesiai jo šeimininkei 8 683 57981 (Rimai).

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Dvispalvis Mikutis nekantrauja būti priimtas į naujus namus

Mielas, žavus, smalsus, žaismingas didžiaakis Mikutis ieško namų. Ant rankų ilgai neišbūna – juk nėra kada, kai laukia tiek žaislų, kamuoliukų ir skanaus maisto.

Dovanojamas katinėlis Smaliukas

Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Katinėlis (6-7 mėn.) – juodas it smala, žibančiomis, širdį užburiančiomis akimis, šiek tiek bailus, bet mielas ir švelnus, moka garsiai burgzti.

Katytė Kalvė: reikia pagalbos ir namų (2)

Kalvarijų g. Vilniuje garsėja ne tik turgumi ar žmonių būdo įvairove. Čia dar begalybė kačių, kurios vienareikšmiškai priskiriamos beglobių klasei. Mat dauguma (nesakau, kad visi) nuosavų namų savininkai turi „kačių“ ir jas išleidžia palakstyti. Ne, ne augintinių ar mylimų sterilizuotų, gydomų, prižiūrimų šeimos gyvūnų, o tiesiog, „kačių“ – kaip kokių belyčių nuolat kovojančių už išgyvenimą subjektų.

Žavingai kačiukų trijulei reikalingi šeimininkai

Sulaukėme pagalbos prašymo iš sodų apie tai, kad lauko katytė atsivedė tris kačiukus. Iš pradžių jais rūpinosi moteris, kuriai vėliau teko išvykti ir trijulės globą perėmė „Naminukų“ savanorė Jovita.

Įspūdingo grožio katytė atsitiesė po išdavystės ir ieško namų!

Susipažinkite su viena charizmatiškiausių „Naminukų“ globotinių – katyte Dione! Ji į mūsų globą atkeliavo dar ankstyvą pavasarį, tiesa, ne viena, o su savo mažyliais. Įtariame, kad visa šeimynėle buvo tiesiog įžūliai atsikratyta palikus ją su visa dėže po balkonu, nes visi buvo ne tik neįtikėtinai švarūs, bet ir visiškai nebijantys žmonių.