Ją įsigijo kaip gyvą žaislą iki vaiko gimimo, „parepetuoti, t. y. kažkuo rūpintis bendrai“. Tada gimė vaikas ir Maša tapo nebereikalinga, „atliko savo funkciją - ji buvo reikalinga bendrai rūpintis iki vaiko gimimo“ ir tapo nurašyta, nes kaip mums pasakė šeimininkas – „kai gimsta vaikas, iki trijų metų išvis negalima laikyti jokio gyvūno“.
Supratom, kad kai vaikui sueis trys metai, jis užsinorės gyvūno ir vėl bus paimtas gyvas žaislas, dabar jau „treniruotis vaikui“.
Po tokių pokalbių ir tokio „nesveiko“ požiūrio į gyvūnus darosi negera. Retoriškai norisi paklausti – ar manai, kad nuskriaudęs mažesnį, tą, kuris visiškai nuo tavęs priklauso, padedi savo vaikui?
O Maša, kuriai pakeitėme vardą ir pavadinome Lana, prieglaudoje patiria be galo daug streso, pirmą dieną pavalgiusi vargšiukė viską išvėmė. Ir taip be galo miniatiūrinė, labai liesutė (neaišku, kaip su tokiu požiūriu į gyvūnus ją maitino ir ar iš viso maitino) katytė Lana tupi susigūžusi narvo kamputyje ir dreba.
Pastebėkite šitą mažylę. Lanai tikrai labai reikia namų. Tikrų namų, kuriuose gyvūnas nėra tik „kažkokią funkciją tam tikram laiko tarpui atliekantis daiktas“. Lana ne daiktas, kurį panaudojus gali išmesti ir įsigyti kitą, Lana jaučia, supranta ir kenčia.
Jei galite suteikti savo namų šilumą ir priglausti miniatiūrinę žaliaakę Laną savo namuose, skambinkite tel.nr. 865244093, 865354521 arba rašykite el.paštu: info@beglobis.com