Albą iki skausmo prarėktu balseliu, nuo purvo ir tepalų išteptu ir susivėlusiu kailiuku geraširdė moteris rado prie konteinerių. Išmestą naminukę, kuria tiesiog kažkas atsikratė kaip niekam nereikalinga šiukšle ji parsinešė į namus.
Alba į laikiną globą atkeliavo su savimi atsinešdama ir paslapčių. Kokių? Išduosime, pasidalinsime, nes tylėti ir kentėti būtų jau per daug skaudu. Pirmoji „paslaptis“ ta, kad Albos krūtinytėje buvo rastas įsegtas ne kas kitas, o žvejybinis kabliukas. Kokį skausmą vargšas gyvūnas turėjo iškęsti, tikriausiai nesunku įsivaizduoti.
Antroji paslaptis – didelis randas ant Albos pilvelio. Darėme prielaidą, kad Alba jau buvo sterilizuota. Bet po galais, kodėl tas randas gerokai žemiau, nei turėtų būti, o šalia jo pūpsojo dar ir didžiulis guzas? Ar tai neteisingai atliktos sterilizacijos pasekmė? Klausimų daugiau nei atsakymų. Alba nutarėme operuoti, nes guzą bet kokiu atveju būtinai reikėjo šalinti. Na ką, paslaptis ir paaiškėjo: Alba jau buvo sterilizuota, tik, panašu, kad kažkokio nevėkšlos veterinaro, kuris operuodamas katę ir sužalojo, nes šlapimo pūslės kraštas buvo prisiūtas prie pilvaplėvės.
Na, o dabar apie linksmesnius dalykus. Mūsų pelenei Albai operacijos metu buvo nukirptas kailiukas, nes išvalyti nuo tepalų jo nepavyko. Katytė buvo nukirminta, paskiepyta ir jau pasiruošusi keliauti į naujus namus.
Alba be galo meili žmogui, judri, smalsi, valgi, žaisminga. Mielai glaudžiasi prie žmogaus, mielai šaltais žiemos vakarais šildytų savo žmogui kelius, palaikytų kompaniją Tau geriant šiltą arbatą ar tiesiog ramiai susirangiusi gulėtų šalia žiūrint TV.
Naujieji šeimininkai turės prisiimti visišką atsakomybę už gyvūną, rūpintis juo, mylėti besąlygiškai. Vienintelė sąlyga – namuose neturėtų būti kitų gyvūnų, nes Alba to, kaip su ja elgėsi gentainiai kieme, tikriausiai jau neužmirš niekada. Instinktas gintis nuo kitų katinų pas ją išliko iki šiol. Laimei, meilė žmogui liko ten, kur ir buvo, – mažoj, jautrioj ir be galo geroj širdutėj.
Nori Albos? Skambink tel. 8 675 48 801 (Kaunas).