Kodėl tas nuskriaustasis nedrąsiai žvelgia į tave? Kodėl jis gūžiasi, tarytum jaustų kaltę? Jis kaltas, nes kažkam nusibodo, kažkas susirado naują žaisliuką, kažkas sukūrė šeimą, persikraustė į naują būstą, kažkas išvyko į užsienį, kažkas...
Ar tikrai jis kaltas? Ar tikrai tu negali padėti? Pažvelk pro langą. Ar matai savo atspindį?...
Šeltį, taip jį pavadino laikina globėja, kažkas tikriausiai „netyčia“ pametė, o gal jis pats pasiklydo, bet... Jo niekas neieškojo, neatsiliepė šeimininkai, tad apie jo praeitį greičiausiai nieko taip ir nesužinosime. Šunelis nebe jaunas, bet tikrai ir ne seneliukas, vidutinio ūgio, draugiškas, ramus. Ir jam labai reikia Tavo pagalbos, trupučio meilės ir tikrų namų. Jei vis tik nuspręsi padaryti gerą darbą, jei tapsi Šelčio gelbėtoju ir draugu, jei gali padovanoti jam naują gyvenimą, nebijok, ženk žingsnį ir pamatysi, jog daryti prasmingus dalykus nėra baisu.