Žmonės, kuriems galvojimas apie mirtį padeda pagyti

 (8)
Vienos laimingiausių pasaulio šalių piliečiai neįtikėtinai atvirai kalba apie tai, apie ką daugelis kalbėti nelinkę. Ar tai ir yra tas raktas į jų džiaugsmą? Keliautojas aprašė itin atvirą pokalbį su Butano gyventoju.
© Shutterstock

Važiuodamas į Timpu, Butano sostinę, sėdėjau priešais vyrą vardu Karma Ura, ir ryžausi atvirai išpažinčiai. Galbūt dėl to, kad jo vardas buvo Karma, ar dėl tvyrojusios mistinės atmosferos, ar dėl to, kad kelionės išlydo man įprastus psichologinius šarvus, nusprendžiau jam papasakoti kažką labai intymaus iš savo gyvenimo.

„Visai neseniai, visiškai netikėtai patyriau kai kuriuos nerimą keliančius simptomus: man trūko oro, svaigo galva, sustingo rankos ir kojos. Iš pradžių išsigandau galvodamas, kad patiriu širdies smūgį ar tiesiog kraustausi iš proto. Arba abu variantai. Todėl nuėjau pas gydytoją, kuris padarė daug įvairių testų ir rado… „Nieko“, – mano pasakojimą užbaigė Ura.

Dar prieš man baigiant sakinį, jis žinojo, kad mano baimės nebuvo patvirtintos. Aš nebuvau ant mirties slenksčio, bent jau ne taip arti, kaip galvojau. Tiesiog išgyvenau panikos priepuolį.
Aš norėjau žinoti, kodėl tai įvyko dabar, kai mano gyvenimas klostėsi neįprastai gerai, ir ką su tuo galėčiau padaryti? „Tu turi galvoti apie mirtį po penkias minutes kiekvieną dieną“, – atsakė Ura. „Tai tave pagydys“.

„Kaip?“, – paklausiau suabejojęs. „Tai yra toks dalykas, mirties baimė, baimė numirti, kol nepadarėme to, ką norėjome ir kol nepamatėme, kaip užauga mūsų vaikai. Būtent tai tave neramina“, – paaiškino jis.

Žmonės, kuriems galvojimas apie mirtį padeda pagyti
© Shutterstock

„Tačiau, kodėl turėčiau galvoti apie tokį į depresiją varantį dalyką?“, – paklausiau. „Turtingi žmonės iš Vakarų nėra niekada lietęsi prie lavonų, šviežių žaizdų, sugedusių dalykų. Tai yra problema. Tai yra žmogaus būsena. Mes turime būti pasiruošę akimirkai, kai nustosime egzistuoti“, – sakė Ura.

Įvairios vietos, kaip ir žmonės, gali mus nustebinti, jeigu esame atviri nuostabai ir mūsų neslegia išankstiniai nusistatymai. Himalajų karalystė, tai yra Butanas, yra geriausiai žinomas dėl savo inovatyvios Bendrosios nacionalinės laimės politikos. Tai vieta, kur karaliauja pasitenkinimas, o liūdesys neįleidžiamas.

Butanas iš tiesų yra ypatinga vieta (ir Ura, Butano studijų centro direktorius, yra ypatingas žmogus), tačiau tas ypatingumas turi daugiau niuansų ir, tiesą sakant, čia yra mažiau saulėta nei mes įsivaizduojame Šangrilą savo galvose.

Iš tikrųjų, siūlydamas pagalvoti apie mirtį bent kartą per dieną, Ura su manimi buvo švelnus. Butano kultūroje tikimasi, kad kiekvienas žmogus per dieną apie mirtį pagalvos bent penkis kartus. Bet kuri šalis dėl to keltų nuostabą, ypač taip tampriai susieta su laime kaip Butanas. Ar visgi tai yra slapta tamsos ir nevilties žemė?

Žmonės, kuriems galvojimas apie mirtį padeda pagyti
© Shutterstock

Nebūtinai. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad galvodami apie mirtį taip dažnai butaniečiai gali būti teisūs. Atlikdami studiją 2007 metais, Kentukio universiteto psichologai Nathanas DeWallas ir Roy‘us Baumesiteris padalino kelias dešimtis studentų į dvi grupes. Vienai grupei buvo pasakyta galvoti apie skausmingą vizitą pas dantistą, tuo metu kita grupė turėjo apmąstyti savo mirtį.

Tada abiejų grupių buvo paprašyta užbaigti žodžius, tokius kaip angliškas žodis „jo_“ („joy“ – džiaugsmas). Antroji grupė – ta, kuri galvojo apie mirtį, buvo labiau linkusi kurti pozityvius žodžius, tokius kaip „joy“ – džiaugsmas. Tai leido tyrėjams padaryti išvadą, kad „mirtis yra psichologiškai gąsdinantis faktas, tačiau, kai žmonės ją apmąsto, tada jie automatiškai pradeda ieškoti pozityvių minčių“.

Niekas iš šios informacijos, esu tikras, nebūtų nustebinę Ura’o ar bet kurio kito butaniečio. Jie žino, kad mirtis yra gyvenimo dalis, ar mums tai patinka, ar ne, ir šios esminės tiesos ignoravimas psichologiškai labai daug kainuoja.

Žmonės, kuriems galvojimas apie mirtį padeda pagyti
© Shutterstock

Ne taip kaip daugelis mūsų, gyvenančių Vakaruose, butaniečiai neatsiriboja nuo mirties. Mirtis ir jos vaizdai yra visur, ypač budistų ikonografijoje, kurioje rasite spalvotų, baisių iliustracijų. Niekas, netgi vaikai, nėra apsaugoti nuo šių vaizdų ar nuo ritualinių šokių, kurie vaizduoja mirtį.

Ritualai suteikia „konteinerį“ sielvartui, o Butano „konteineris“ yra didelis ir bendras. Po to, kai kas nors miršta, prasideda 49 dienų gedulo laikotarpis, į kurį įeina įmantrūs, rūpestingai organizuoti ritualai. „Tai geriau nei bet kuris antidepresantas“, – pasakė man Butano aktorius Tshewangas Dendupas. Butaniečiai šiuo metu gali atrodyti „atitrūkę“. Tačiau taip nėra. Jie tokių ritualų metu gedi.

Iš kur atsirado šis kitoks požiūris į mirtį? Viena priežastis, kodėl butaniečiai galvoja apie mirtį taip dažnai, yra ta, kad ji yra visur aplink juos. Tokiai mažai tautai mirtis siūlo daug būdų numirti. Jie gali sutikti savo mirtį vingiuotuose, klastinguose keliuose. Juos gali užpulti meška arba jie gali suvalgyti nuodingų grybų, ar numirti nuo išorinių sužalojimų.

Kitas paaiškinimas yra tas, kad šalis yra giliai paveikta budistų tikėjimo, ypač apie reinkarnaciją. Jeigu žinote, kad gausite dar vieną gyvenimo šansą, jūs mažiau bijote šio konkretaus gyvenimo pabaigos. Kaip sako budistai, neturėtumėte bijoti mirties labiau nei senų drabužių išmetimo.

Be abejo, negalima sakyti, kad butaniečiai visiškai nepatiria baimės ar liūdesio. Aišku, kad patiria. Tačiau, kaip man sakė Leaming, jie nebėga nuo šių emocijų. „Mes, vakariečiai, jeigu esame liūdni, norime kuo greičiau tai pataisyti“, – sako ji. „Mes bijome liūdesio. Tai yra kažkas, ką turi pašalinti, gal net vaistų pagalba. Butane tai tiesiog priimama. Tai gyvenimo dalis“.

Tuo metu Ura’o duotos pamokos man įstrigo. Išsikėliau sau tikslą, kad kartą per dieną pagalvosiu apie mirtį. Nebent tai man keltų labai didelį stresą ar nepaaiškinamą liūdesį. Tokiu atveju apie mirtį galvosiu du kartus per dieną.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.

„Wizz Air“ plečia kelionių draudimo galimybes

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“, siekdama savo keleiviams suteikti kelionių ir skrydžių draudimą, pradėjo bendradarbiauti su visame pasaulyje žinoma turto ir nelaimingų atsitikimų draudimo kompanija „Chubb“.