Žmonės, kuriems galvojimas apie mirtį padeda pagyti

 (8)
Vienos laimingiausių pasaulio šalių piliečiai neįtikėtinai atvirai kalba apie tai, apie ką daugelis kalbėti nelinkę. Ar tai ir yra tas raktas į jų džiaugsmą? Keliautojas aprašė itin atvirą pokalbį su Butano gyventoju.
Žmonės, kuriems galvojimas apie mirtį padeda pagyti
© shutterstock

Važiuodamas į Timpu, Butano sostinę, sėdėjau priešais vyrą vardu Karma Ura, ir ryžausi atvirai išpažinčiai. Galbūt dėl to, kad jo vardas buvo Karma, ar dėl tvyrojusios mistinės atmosferos, ar dėl to, kad kelionės išlydo man įprastus psichologinius šarvus, nusprendžiau jam papasakoti kažką labai intymaus iš savo gyvenimo.

„Visai neseniai, visiškai netikėtai patyriau kai kuriuos nerimą keliančius simptomus: man trūko oro, svaigo galva, sustingo rankos ir kojos. Iš pradžių išsigandau galvodamas, kad patiriu širdies smūgį ar tiesiog kraustausi iš proto. Arba abu variantai. Todėl nuėjau pas gydytoją, kuris padarė daug įvairių testų ir rado… „Nieko“, – mano pasakojimą užbaigė Ura.

Dar prieš man baigiant sakinį, jis žinojo, kad mano baimės nebuvo patvirtintos. Aš nebuvau ant mirties slenksčio, bent jau ne taip arti, kaip galvojau. Tiesiog išgyvenau panikos priepuolį.
Aš norėjau žinoti, kodėl tai įvyko dabar, kai mano gyvenimas klostėsi neįprastai gerai, ir ką su tuo galėčiau padaryti? „Tu turi galvoti apie mirtį po penkias minutes kiekvieną dieną“, – atsakė Ura. „Tai tave pagydys“.

„Kaip?“, – paklausiau suabejojęs. „Tai yra toks dalykas, mirties baimė, baimė numirti, kol nepadarėme to, ką norėjome ir kol nepamatėme, kaip užauga mūsų vaikai. Būtent tai tave neramina“, – paaiškino jis.

Žmonės, kuriems galvojimas apie mirtį padeda pagyti
© shutterstock

„Tačiau, kodėl turėčiau galvoti apie tokį į depresiją varantį dalyką?“, – paklausiau. „Turtingi žmonės iš Vakarų nėra niekada lietęsi prie lavonų, šviežių žaizdų, sugedusių dalykų. Tai yra problema. Tai yra žmogaus būsena. Mes turime būti pasiruošę akimirkai, kai nustosime egzistuoti“, – sakė Ura.

Įvairios vietos, kaip ir žmonės, gali mus nustebinti, jeigu esame atviri nuostabai ir mūsų neslegia išankstiniai nusistatymai. Himalajų karalystė, tai yra Butanas, yra geriausiai žinomas dėl savo inovatyvios Bendrosios nacionalinės laimės politikos. Tai vieta, kur karaliauja pasitenkinimas, o liūdesys neįleidžiamas.

Butanas iš tiesų yra ypatinga vieta (ir Ura, Butano studijų centro direktorius, yra ypatingas žmogus), tačiau tas ypatingumas turi daugiau niuansų ir, tiesą sakant, čia yra mažiau saulėta nei mes įsivaizduojame Šangrilą savo galvose.

Iš tikrųjų, siūlydamas pagalvoti apie mirtį bent kartą per dieną, Ura su manimi buvo švelnus. Butano kultūroje tikimasi, kad kiekvienas žmogus per dieną apie mirtį pagalvos bent penkis kartus. Bet kuri šalis dėl to keltų nuostabą, ypač taip tampriai susieta su laime kaip Butanas. Ar visgi tai yra slapta tamsos ir nevilties žemė?

Žmonės, kuriems galvojimas apie mirtį padeda pagyti
© shutterstock

Nebūtinai. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad galvodami apie mirtį taip dažnai butaniečiai gali būti teisūs. Atlikdami studiją 2007 metais, Kentukio universiteto psichologai Nathanas DeWallas ir Roy‘us Baumesiteris padalino kelias dešimtis studentų į dvi grupes. Vienai grupei buvo pasakyta galvoti apie skausmingą vizitą pas dantistą, tuo metu kita grupė turėjo apmąstyti savo mirtį.

Tada abiejų grupių buvo paprašyta užbaigti žodžius, tokius kaip angliškas žodis „jo_“ („joy“ – džiaugsmas). Antroji grupė – ta, kuri galvojo apie mirtį, buvo labiau linkusi kurti pozityvius žodžius, tokius kaip „joy“ – džiaugsmas. Tai leido tyrėjams padaryti išvadą, kad „mirtis yra psichologiškai gąsdinantis faktas, tačiau, kai žmonės ją apmąsto, tada jie automatiškai pradeda ieškoti pozityvių minčių“.

Niekas iš šios informacijos, esu tikras, nebūtų nustebinę Ura’o ar bet kurio kito butaniečio. Jie žino, kad mirtis yra gyvenimo dalis, ar mums tai patinka, ar ne, ir šios esminės tiesos ignoravimas psichologiškai labai daug kainuoja.

Žmonės, kuriems galvojimas apie mirtį padeda pagyti
© shutterstock

Ne taip kaip daugelis mūsų, gyvenančių Vakaruose, butaniečiai neatsiriboja nuo mirties. Mirtis ir jos vaizdai yra visur, ypač budistų ikonografijoje, kurioje rasite spalvotų, baisių iliustracijų. Niekas, netgi vaikai, nėra apsaugoti nuo šių vaizdų ar nuo ritualinių šokių, kurie vaizduoja mirtį.

Ritualai suteikia „konteinerį“ sielvartui, o Butano „konteineris“ yra didelis ir bendras. Po to, kai kas nors miršta, prasideda 49 dienų gedulo laikotarpis, į kurį įeina įmantrūs, rūpestingai organizuoti ritualai. „Tai geriau nei bet kuris antidepresantas“, – pasakė man Butano aktorius Tshewangas Dendupas. Butaniečiai šiuo metu gali atrodyti „atitrūkę“. Tačiau taip nėra. Jie tokių ritualų metu gedi.

Iš kur atsirado šis kitoks požiūris į mirtį? Viena priežastis, kodėl butaniečiai galvoja apie mirtį taip dažnai, yra ta, kad ji yra visur aplink juos. Tokiai mažai tautai mirtis siūlo daug būdų numirti. Jie gali sutikti savo mirtį vingiuotuose, klastinguose keliuose. Juos gali užpulti meška arba jie gali suvalgyti nuodingų grybų, ar numirti nuo išorinių sužalojimų.

Kitas paaiškinimas yra tas, kad šalis yra giliai paveikta budistų tikėjimo, ypač apie reinkarnaciją. Jeigu žinote, kad gausite dar vieną gyvenimo šansą, jūs mažiau bijote šio konkretaus gyvenimo pabaigos. Kaip sako budistai, neturėtumėte bijoti mirties labiau nei senų drabužių išmetimo.

Be abejo, negalima sakyti, kad butaniečiai visiškai nepatiria baimės ar liūdesio. Aišku, kad patiria. Tačiau, kaip man sakė Leaming, jie nebėga nuo šių emocijų. „Mes, vakariečiai, jeigu esame liūdni, norime kuo greičiau tai pataisyti“, – sako ji. „Mes bijome liūdesio. Tai yra kažkas, ką turi pašalinti, gal net vaistų pagalba. Butane tai tiesiog priimama. Tai gyvenimo dalis“.

Tuo metu Ura’o duotos pamokos man įstrigo. Išsikėliau sau tikslą, kad kartą per dieną pagalvosiu apie mirtį. Nebent tai man keltų labai didelį stresą ar nepaaiškinamą liūdesį. Tokiu atveju apie mirtį galvosiu du kartus per dieną.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Kulinarija ir kelionės: dvi geriausia derančios aistros

Kulinarija ir kelionės. Štai pačios didžiausios mano viena kitą papildančios aistros. Pernai drąsiai mečiau sau iššūkį ir savo ištisų metų kelionių maršrutą susidėliojau pagal visiškai neįprastą trajektoriją: norėjau aplankyti tas šalis, kurių virtuvėse ypatingą vietą užima... žuvis.

Ieškantiems nuotykių – 3 egzotinių kelionių kryptys

Lietuviams keliaujant dažniau ir mažėjant kelionių sezoniškumui, vis daugiau mūsiškių poilsiui renkasi egzotinių kelionių kryptis. Drąsiausi ir nuotykių išsiilgę keliautojai yra linkę tradicines atostogas saulėtuose kurortuose išmainyti į galimybę pasivaikščioti po džiungles, pamatyti civilizacijos nepaliestas gentis ar atrasti laukinius paplūdimius.

Neatrasta Skandinavija: 5 priežastys aplankyti Farerų salas (1)

Lietuviai gan neblogai pažįsta Skandinaviją – Švedija ir Norvegija yra tarp populiariausių turistų iš Lietuvos poilsio krypčių. Tačiau yra kitokia, dar neatrasta ir mažai žmonių paliesta Šiaurė – tai Farerų salos, kurių kraštovaizdis yra vienas unikaliausių pasaulyje.

Patyrusio keliautojo patarimai: kaip visą gyvenimą sutalpinti į vieną kuprinę? (6)

Patyręs keliautojas Jokūbas Laukaitis – nuolat kelyje. Taip jis gyvena jau trejus metus, per kuriuos aplankė daugiau kaip 50 šalių.

Slidinėjimo malonumai: ką daryti, kad pirmas kartas kalnuose nebūtų ir paskutinis (1)

Sulig pirmu sniegu žiemos sporto aistruoliams pasidaro neramu. Su kokia kompanija reiks slidinėti šiemet? Austrijoje ar vis dėlto – Italijoje? Ir ar pavyks „susižvejoti“ ne per brangiausią, tačiau pakankamai gerą kelionės pasiūlymą? Ko gero, didžiausioje nežinioje ir sykiu toliausiai nešančiose fantazijose skendi tie, kuriems 2017-ieji bus pirmieji slidinėjimo metai, sakoma pranešime spaudai.

Pasaulio įdomybės: šokoladas iš asilių pieno ir suomių gudrybės (1)

Suomijos kompanija Kalėdų vakarienės likučius planuoja paversti į atsinaujinančią energiją. „Kinkkutempu“, jau kurį laiką kovojanti prieš maisto švaistymą, skelbia surinksianti kalėdinių kepsnių riebalų likučius, kuriuos pavers į dyzelinį kurą.

Naujoji D. Smagurauskaitės knyga - apie meilę Sicilijai iš pirmo žvilgsnio (4)

Rašytoja, keliautoja ir žurnalistė Dalia Smagurauskaitė skaitytojams jau pažįstama iš populiarios knygos „Toskana. Florencija. Magiška žemė“. Šiemet ji išleido naują knygą − „Saulės sala Sicilija“. Supažindinusi su idiliškuoju Italijos regionu, autorė šį kartą siūlo persikelti į pietus, į Saulės salą Siciliją, tautų ir kultūrų kryžkelę.

Renkamės viešbutį: ar 5 žvaigždutės dar kažką reiškia? (3)

Žvaigždutėmis žmonės įpratę ženklinti įvairiausius dalykus – jomis prieš gerą šimtmetį buvo pradėti reitinguoti Amerikos filmai, „Michelin“ žvaigždutes renka geriausi pasaulio restoranai, tačiau dažniausiai jomis apibūdiname viešbučius ir jų kategoriją. Po šia visiems įprasta žvaigždučių sistema patenka dauguma viso pasaulio viešbučių. Žvaigždutės dažniausiai parodo kiekybinius viešbučio parametrus, kaip kad kambario dydis, recepcijos darbo laikas, papildoma techninė įranga ir kiti lengvai identifikuojami parametrai, sakoma pranešime spaudai.

Dangoraižiais ir prabanga garsėjanti šalis atsiveria ir lietuviams (9)

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) turi tiek gamtos ir kultūros lobių, jog skauda vien nuo minties, jog ten nuvykę visą savaitę praleisite tik viename iš kurortų? Jau nuo šių metų gruodžio yra galimybė rinktis jungtinius turus po JAE, kuomet suderinamas poilsis ir pažinimas: apsigyvenama viename iš paties keliautojo išsirinktų emyratų – Adžmane, Šardžoje, Fudžeiroje arba Ras Al Haime, o dvi dienos praleidžiamos rekordais, prekybos centrais ir visa kita objektų bei reiškinių galybe svaiginančiame Dubajuje.

Miestas Ukrainoje, vadinamas antrąja Viena, Budapeštu ir Praha

Užkarpatės srities miestas Užhorodas traukia turistus savo multikultūrine aplinka. Kaip sako vietinis gidas Viktoras Opalenykas, jo istorija traukia ukrainiečius, vengrus, slovakus, žydus.

6 gardžiausi Gruzijos patiekalai - jūsų šventiniam stalui (8)

Kulinarinis projektas „Borjomi Kalėdų stalai“ šiandien pristato Gruzijos tradicinius patiekalus. Savo šalies kalėdinius patiekalus restorane „La Storia“ pristačiusi dainininkė Šorena Džaniašvili džiaugėsi galimybe lietuviams išsamiau pristatyti savo tėvynės tradicijas.

Knygos apie saulėtąją Siciliją autorė: pavadinčiau ją chaoso sostine (5)

Dalia Smagurauskaitė šiemet pristatė naują savo knygą, skirtą saulėtajai Italijos salai Sicilijai. „Saulės sala Sicilija“ autorė pasakoja, kad šiame netoli Afrikos krantų esančiame krašte smarkiai jaučiamas daugiakultūriškumas. Taip pat, anot jos, netrūksta chaoso.

Ji taps pirmąja moterimi, kuri aplankė visas pasaulio šalis (7)

Skamba įspūdingai, jeigu žmogus apkeliauja pusšimtį šalių. Jeigu apkeliavo šimtą – skamba dar įspūdingiau. O ką pasakytumėte sužinoję, kad ji taps pirmąja moterimi, kuri apkeliaus visas pasaulio šalis?

Vynuogynų keliais po rudenėjančią Burgundiją (5)

Aukso šlaitais upių pakrantės Burgundijoje vadinamos ne veltui. Iš tolo geltonuoja rudeniškai nugeltę vynuogių lapai, auksu nudažydami visą vietovę. Tik labai akylas pastebės, kad kai kur lapeliai turi rausvos spalvos, vadinasi, ten auga jau kita vynuogių rūšis.

Eksportuotojo iššūkis: Prancūzija – kaip tapti savu?

„Eksportas: Prancūzija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalysimės kalbinėmis įžvalgomis apie produktų etiketes, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Požiūriai ir vertybės yra kiekvienos šalies kultūros pamatas ir statybinės plytos plėtoti verslo kultūrą. Prancūzija – viena populiariausių krypčių Europoje žvelgiant iš Lietuvos rinkos perspektyvos. Nemaža dalis Lietuvos verslininkų siekia rasti verslo partnerių Prancūzijoje ir į šią šalį eksportuoti savo prekes ar kartu su prancūzų verslininkais vystyti bendrus projektus.