Vieta, kurioje už darbą kaliniai gauna 1000 eurų per mėnesį

 (6)
Italijoje, maždaug 37 kilometrai nuo Toskanos krantų yra Gorgonos sala, kurioje iki šiol veikia vienintelis Italijos kalėjimas saloje, o čia kalintieji užsiima vynininkyste.
Gorgonos saloje dirbantys kaliniai
© Vida Press

Prisimenate Alkatrasą, žymiąją JAV salą-kalėjimą? O šalia Marselio uosto esančią Ifo salą, kurioje kalėjo A. Diuma herojus grafas Montekristas?

Mažoji Gorgona

Nedaug kas žino, kad prie Toskanos krantų išsibarsčiusios septynios salos, o Gorgona yra pati mažiausia jų – vos dviejų kvadratinių kilometrų ploto. Gorgonoje gyvena apie pusantro šimto žmonių (apie 50-60 kalinių, įkalinimo įstaigos darbuotojai ir saloje apsistoję civiliai). Neįtikėtina, tačiau kalėjimo direkcija sulaukia daugybės prašymų iš visos Italijos – kalintieji nori būti perkelti į Gorgonos salos kalėjimą. Salos centras – nedidelis XIX amžiaus žvejų kaimelis, kuriame gyvena apie 70 žmonių, tačiau tik keli iš jų saloje užsibūna ištisus metus, kiti čia apsistoja tik šiltuoju metų laiku.

Šioje nedidukėje uolėtoje saloje žmonių pėdsakų aptikta dar iš neolito laikų. Vėliau Gorgonoje lankėsi etruskai ir romėnai, V amžiuje saloje įsikūrė atsiskyrėliai, o netrukus buvo įkurtas ir vienuolynas. Amžiams bėgant sala ėjo iš rankų į rankas, tačiau nė vienas jos šeimininkas taip ir neįstengė laukinės Gorgonos paversti tinkama žemdirbystei ir gyvenimui. Vienintelis verslas, kuriuo čia buvo įmanoma užsiimti – tai ančiuvių žvejojimas ir sūdymas. Galiausiai 1869 metais dalis salos buvo paversta kalėjimu po atviru dangumi, kuris vėliau buvo perdarytas į dabartinę įkalinimo įstaigą.

Gorgonos sala
Gorgonos sala
© Vida Press

Laukinis grožis

Skaisčią dieną uolėtas Gorgonos kontūras matyti iš Livorno uosto. Būtent iš čia išplaukia keltai su turistų grupelėmis, norinčiomis dieną praleisti neįprastoje saloje-kalėjime. Tiesa, norint čia apsilankyti, būtina rezervuoti vietą ekskursiją organizuojančioje agentūroje ir iš anksto nusiųsti asmens dokumentų kopijas, mat saloje-kalėjime lankytojų skaičius ribojamas, o besilankantieji tikrinami. Vienos dienos ekskursijos kaina paprastai siekia apie 60 eurų. Ar apsilankymas Gorgonoje vertas kainos, pastangų ir nepatogumų?

Dar neiškėlus kojos Gorgonos iš kelto paaiškėja, kodėl žmonės taip ir neįstengė čia įsikurti – salos paviršius uolėtas, o stačias plikas pakrantės uolas nuolat talžo Viduržemio jūros bangos. Medžių saloje beveik nėra, tik vadinamoji macchia mediterranea, t.y. žemi krūmai ir augalai. Kadangi žmonių Gorgonoje lankosi nedaug, o stovyklauti draudžiama, gamta čia liko laukinė ir neužteršta, o jūros vanduo ypač skaidrus. Tuo galima įsitikinti kartu su gidu įveikiant šešių kilometrų maršrutą šiaurvakarinėje salos dalyje.

Gorgonos sala
Gorgonos sala
© Vida Press

Gražiausi Gorgonos paplūdimiai – Baia dei Gabbiani ir Cala Scirocco – abejingų savo laukiniu grožiu nepalieka. O štai Grotta del Bue Marino didžiuojasi čia užsukančiais ruonių būriais, deja – tai ypač griežtai saugoma teritorija, į kurią turistams patekti draudžiama. Saloje taip pat yra romėnų laikų Villa Margherita griuvėsiai, piziečių ir florentiečių tvirtovių liekanos, keli gynybiniai bokštai, San Giorgio bažnytėlė ir senosios kapinės.

Žinutė butelyje

Tačiau įdomiausia Gorgonos istorija susijusi visai ne su jos praeitimi, o su kalėjimu, markizu Lamberto Frescobaldi ir vyno gamyba. Kai markizas pirmą kartą prieš kelerius metus pateko į salą, ją gaubė tiršto rūko kupolas, buvo drėgna ir šilta. Netoli kalėjimo esančiame lauke vienas iš jo laikinų gyventojų pureno žemę tarp gausiai žaliuojančių vynuogių eilių. Vyravo neįtikėtina tyla.

Būtent tą akimirką Frescobaldi vyno imperijos savininkas suprato, kad tai ideali vieta ne tik ypatingam vynui gaminti, bet ir vykdyti socialiai atsakingą projektą – išmokyti įkalintuosius vyndarystės amato nuo vynuogės sodinimo iki vyno išpilstymo į butelius.

Gorgonos vynuogynas nedidelis, jo plotas siekia vos vieną hektarą, auga vermentino ir ansonica rūšių vynuogės. Jame paprastai pasikeisdami dirba keturi nuteistieji (viena „pamaina“ trunka tris mėnesius), gaunantys už darbą kiek daugiau nei tūkstančio eurų atlyginimą per mėnesį. Šis užsiėmimas daugeliui jų yra ne tik būdas išlaikyti žemyne paliktą šeimą, bet ir gauti naujų žinių, kurias galės panaudoti išėję į laisvę. Patys kaliniai teigia, kad darbas Frescbaldi globojamame vynuogyne suteikia realią galimybę pasibaigus bausmės laikotarpiui pradėti naują gyvenimo etapą.

„Mums labai pasisekė!“ – sako visi, prisidedantys prie Gorgonos vyno gamybos. Būtent tokią „žinutę buteyje“ siunčia laikinieji Gorgonos gyventojai su markizu Frescobaldi priešakyje.

Tiesa, Gorgonos vynas nepigus. Specializuotose vyno parduotuvėse Italijoje jis kainuoja apie 70-90 eurų, tačiau tai jam ne kliūtis, visas 2014-ųjų derliaus vynas buvo išpirktas labai greitai, o pernykštis dar laukia savo eilės.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.

„Wizz Air“ plečia kelionių draudimo galimybes

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“, siekdama savo keleiviams suteikti kelionių ir skrydžių draudimą, pradėjo bendradarbiauti su visame pasaulyje žinoma turto ir nelaimingų atsitikimų draudimo kompanija „Chubb“.