Vieta, kuri gali priminti kauniečių ir vilniečių santykius

 (21)
Tądien, kai Eduard Mažul (37) gavo puikų darbo pasiūlymą dirbti Kazachstane, jų namuose įvyko įdomus dalykas: žmona pardavė virtuvės baldų komplektą rusakalbiams pirkėjams, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, taip pat buvo iš Kazachstano.
Akimirkos Kazachstane
Akimirkos Kazachstane
© Asmeninio albumo nuotr.

Jau beveik dvejus metus šalies sostinėje, Astanoje, gyvenantis vyras sutiko papasakoti kuo kazachai taip skiriasi nuo lietuvių ir kokia įdomi yra kazachų kultūra.

– Ar prieš atvykdamas jau žinojote kas Jūsų čia laukia, kokia tai šalis?

– Anksčiau Kazachstane lankytis neteko ir apie jį žinojau tik pagrindinius faktus: kad tai yra didžiulė ir gamtos ištekliais turtinga šalis pačiame Eurazijos viduryje, taip pat, kad šalį jau daug metų iš eilės valdo tas pats žmogaus – prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Būtent jo sprendimu šalies sostinė buvo perkelta iš Almatos į Astaną, miestą, kuris iš esmės buvo pastatytas „nuo nulio“. Apie patį Astaną žinojau tik tiek, kad tai yra modernus miestas su daugybe šiuolaikiškų pastatų pačiame stepių viduryje, kuriame yra milžiniški temperatūrų svyravimai, nuo -40 žiemą iki +40 vasarą.

Astana
Astana
© Asmeninio albumo nuotr.

– Kuo gyvenimas Kazachstane skiriasi nuo gyvenimo Lietuvoje? Teko girdėti, kad vyrauja visiškai kitoks mentalitetas, kad tarkime, žmogus gali važiuoti prabangia mašina, sustoti prie šviesoforo ir nusispjauti per langą. Ar tai tiesa?

– Lietuvos ir Kazachstano gyventojai yra labai skirtingi, bet ir kažkiek panašūs. Kaip žinome, ištisus šimtmečius didžioji šios tautos dalis buvo klajokliai, neprisirišdavo prie konkrečios vietos, o viso ko pagrindas buvo net ne šeima, o plati giminė.

Dabar auksinė kazacho taisyklė yra niekada nelaimėje nepalikti savo artimųjų ar giminių, saugoti ir ginti savo šeimos, giminės garbę ir orumą. Kazachų giminės labai gausios, jie labai mėgsta bendras užstales, o tai lemia net tokį dalyką kaip vidutinis svetainės dydis – iki šiol dar neteko matyti tokių didelių stalų ir svetainių.
Na, o dėl įpročio spjaudyti per automobilio langą, tai, iš tiesų, stovint kamščiuose galima tai pamatyti, bet reikia suprasti, kad toks įprotis turi ir religinę potekstę, nes musulmonams pasninko metų negalima nuryti susikaupusių seilių.

Lyginant su Lietuva, gyvenimas Astanoje yra ypatingas ne tik dideliais temperatūros svyravimais, bet ir tuo, kad norint ištrūkti iš miesto į gamtą, tenka keliauti šimtus kilometrų (pvz., iki populiaraus nacionalinio parko „Burabay“ reikia važiuoti apie 250 km), o žiemą iš miesto išvažiuoti automobiliu kartais būna iš viso neįmanoma: dėl prastų oro sąlygų keliai gali būti tiesiog uždaromi.

Akimirkos Kazachstane
Akimirkos Kazachstane
© Asmeninio albumo nuotr.

– Sakoma, kad Kazachstanas turi dvi sostines – pietinę Almatą ir šiaurinę Astaną. Almata apibūdinama, kaip žaliausias pasaulio miestas, o Astana, kaip prabangos sostinė. Tačiau sakykite, koks Kazachstanas yra už sostinių ribų? Kaip ten gyvena žmonės? Gal gyvenimas provincijose nusidažo visai kitomis spalvomis?

– Už didžiųjų miestų ribų Kazachstanas labai skirtingas – vienoks jis šiauriniuose ir centriniuose regionuose, kitoks pietuose ir vakaruose. Šalies šiaurėje ir viduryje gyvenvietės labai paprastos, beveik be jokios žalumos, namai įprastai išsidėstę palei pagrindinę gatvę, kuriame dažnai galima sutikti ir gyvulių kaimenes.
O štai pietuose, aplink Almatą, plyti nuostabaus grožio kalnai, pačiam mieste daug daugiau medžių ir žalumos, o palei pagrindinius kelius tiesiog verda gyvenimas, prekiaujama maistu ir kitomis prekėmis. Pati Almata yra labai žalias miestas, savo dvasia kažkiek primenantis mūsų Kauną. Na, o Almatos ir Astanos gyventojų santykiai man kažkuo primena kauniečių ir vilniečių santykius: ir vieni, ir kiti mėgsta pabrėžti gyvenimo savo mieste privalumus.

– Ar Kazachstane yra įdomių ir lietuviams neįprastų tradicijų? Kokius tradicinius patiekalus išskirtumėte?

– Bene ryškiausias kazachų tautos bruožas yra svetingumas. Svečius jie visada sutikdavo su džiaugsmu ir būtinai sodindavo prie vaišėmis nukrauto stalo („dastarchano“). Kitas, tradicinis, ir iki šiol labai būdingas kazachų bruožas – pagarba ir dėmesingumas vyresniesiems.

Kaip ir kiekvienoje tautoje, pas kazachus yra saviti papročiai, susiję su vestuvėmis, vaiko gimimu, laidotuvėmis bei mirusiųjų paminėjimu. Kazachai yra įpratę kelti dideles vestuves, todėl dabartinis jaunimas kartais netgi priverstas imti paskolas banke, kad galėtų iškelti tradicines vestuves savo plačiai giminei. Bet, kiek teko girdėti, vestuvės dažniausiai finansiškai atsiperka, nes svečiai pridovanoja vertingų daiktų arba nemažas sumas pinigų.

Altajaus kalnai
Altajaus kalnai
© Asmeninio albumo nuotr.

Kadangi kazachai ilgą laiką buvo klajoklių tauta, tradicinė jų virtuvė rėmėsi (ir iki šiol didžiąja dalimi remiasi) visų pirma gyvulinės kilmės produktais – mėsa, pienu ir t.t. Kazachiška virtuvė garsėja didele mėsos delikatesų įvairove, taip pat labai naudingais sveikatai gėrimais – kumysu (kumelės pienu), šubatu (kupranugarės pienu) ir airanu (raugintas karvės pienas su vandeniu ir druska), kurio skonis panašus į kefyro.

Kazachai kartais juokauja, kad pasaulyje daugiausiai mėsos valgo vilkai, o jie yra antroje vietoje. Pagrindiniai tradiciniai patiekalai – bešparmakas (išvertus reiškia „penki pirštai“), gaminamas iš arklienos, naminių makaronų ir bulvių, lagmanas (naminiai makaronai su mėsa ir daržovėmis), mantai (dideli koldūnai, gaminami ant garų), samsa (sluoksniuotos arba mielinės tešlos pyragėliai su mėsa ir svogūnais).

– Užsiminėte, kad automobiliu teko įveikti nemenką kelią maršrutu Vilnius – Astana. Papasakokite kodėl leidotės į tokį tolimą kelią automobiliu ir ar sunku buvo jį įveikti? Su kokiais sunkumais susidūrėte?

– Maršrutą Vilnius – Astana teko įveikti du kartus, 2014 ir 2015 metų vasarą. Kelionės priežastis labai paprasta: gyvenimas Astanoje be nuosavos transporto priemonės sunkiai įmanomas, ypač šaltuoju metu laiku, kuris, beje, čia trunka daugiau nei pusę metų, o automobilių kainos gerokai aukštesnės nei Lietuvoje. Be to, labai mėgstu ilgas keliones automobiliu, yra nemažai tekę pakeliauti po Europą, todėl vertinu tai, kaip tam tikrą iššūkį ir progą naujiems įspūdžiams.

Iš pradžių atsigabenau vieną, o paskui ir kitą mašiną. Nuo Vilniaus iki Astanos beveik 4000 kilometrų, tačiau važiuodamas vienas šį atstumą įveikiau vos per 4 dienas.
Ko gero, didžiausias iššūkis šiose kelionėse buvo tai, kaip neapgadinti automobilio, ypač kai praėjusiais metais teko keliauti su gana žemu automobiliu. Europinėje Rusijos dalyje keliai pakankamai geri, bet pasitaikė labai daug remontuojamų ruožų, kas labai mažino vidutinį keliavimo greitį. Tačiau dar sudėtingiau buvo Kazachstane, nes net ir važiuojant iš pirmo žvilgsnio geros kokybės keliu nė akimirkai negalima prarasti budrumo, kadangi gali įvažiuoti į niekaip nepažymėtą milžiniško dydžio duobę ir tada nuostoliai neišvengiami.

– Ar Kazachstaną galėtume vadinti kalnų ir dykumų šalimi? Kodėl?

– Iš tiesų, didžiąją Kazachstano teritorijos dalį sudaro begalinės stepės. Apima labai keistas jausmas, kai matai iki pat horizonto besitęsiančias stepes be jokios žalumos ir didesnių gyvybės ženklų. Dar keisčiau pasijunti, kai po ilgos kelionės po stepes pagaliau pamatai didingus kalnus. Pakeliui į Kazachstaną Rusijoje teko įveikti kelią per Uralo kalnus, o pačiame Kazachstane – apsilankyti Altajaus ir Tian Šanio kalnuose. Neišdildomą įspūdį paliko Čaryno kanjonas, kuris kartais dar vadinamas JAV esančio Didžiojo kanjono jaunesniuoju broliu. Tačiau Kazachstanas – tai ne tik dykumos, stepės ir kalnai. Kazachstanas – tai dar ir sraunios upės, įspūdingo grožio ežerai ir miškai. O Vakaruose plyti Kaspijos jūra (didžiausias ežeras Žemėje) bei Aralo jūros likučiai. Kaip jau minėjau, Vakarų Kazachstane dar neteko lankytis, bet labai tikiuosi, kad pavyks pamatyti ir šią Kazachstano dalį.

– Jei paprašyčiau apibūdinti tikrą kazachą, koks jis būtų?

– Išoriškai kazachus suskirstyčiau į dvi grupes: vieni yra gan aukšti ir laibi, kiti – žemesni ir gerokai kresnesni. Jauni kazachai stengiasi rengtis šiuolaikiškai ir madingai, tačiau per valstybines šventes, kai į Astaną suvažiuoja ir žmonės iš provincijos, gatvėse galima pamatyti ir labai spalvingus tautinius kostiumus, kuriuos ypatingomis progomis vis dar dėvi vyresnio amžiaus kazachai.

Kazachai yra draugiški, svetingi, atviri naujovėms ir iššūkiams. Tačiau įvardinčiau juos ir kaip nepastovius ir permainingus žmones – galbūt tam įtakos turi šimtametės klajoklių tradicijos, kai šiandien tu dar čia, o rytoj jau nežinia kur. Pavyzdžiui, susitarti dėl dalykinio susitikimo laiko dažniausiai būna gana sunku, jų planai nuolat keičiasi, o net ir sutarus dėl susitikimo negali būti tikras, kad žmogus nevėluos.

– Ar yra dalykų, kurių čia atvykęs turistas geriau jokiu būdu nedarytų, arba atvirkščiai, kažką, ko neaplankęs gailėtųsi visą gyvenimą?

– Kazachai labai gerbia savo prezidentą ir didžiuojasi savo tautos praeitimi ir dabarties pasiekimais – Centrinėje Azijoje Kazachstanas yra stabiliausia ir sparčiausiai besivystanti valstybė. Todėl jokiu būdu nerekomenduočiau įžeidinėti jų tautinių ir patriotiškų jausmų. Kazachstanas – labai didelė, įdomi ir skirtinga šalis, todėl man, asmeniškai, būtų be galo sunku įvardinti kažkurią vieną vietą, kurią turistams reikėtų būtinai aplankyti. Manau, kiekvienas, keliaudamas po Kazachstaną, atras vietą į kurią dar būtinai norės sugrįžti. Man tokia vieta yra Altajaus kalnai.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Lietuvių sukurtame filmuke – kvapą gniaužiantis pasivaikščiojimas ant aukščiausių pasaulio statybų (39)

Bebaimių rusų pora įlipo į aukščiausias pasaulio statybas Kinijoje. Jaunuoliai šiam iššūkiui ryžosi nesinaudodami jokiomis specialiomis apsaugomis, jokia specialia įranga ar apranga.

Barselona – architektūros, meno ir poilsio sostinė

Barselona sujungia tiek didmiesčio malonumus, tiek kurortinį poilsį, kadangi jo pakrantes skalauja Viduržemio jūra. Turistų pamėgtas miestas atveria galimybes mėgautis unikalia architektūra, be galo įdomiais muziejais, skaidraus vandens paplūdimiais bei gardžiais ispaniškais valgiais, sakoma pranešime spaudai.

Egiptas: kada keliauti, ką išbandyti privalu, o ko verčiau niekada nedaryti (11)

Vieniems Egiptas – tai faraonų piramidės ir aplink kiek akys mato plytinti smėlio karalystė. Kitiems – ištisus metus šviečianti saulė, žemiau 25 laipsnių šilumos nenusileidžiantis termometro stulpelis ir povandeniniai Raudonosios jūros turtai. O štai patyręs keliautojas, profesionalus nardytojas Artūras Liudkevičiaus (28 m.) įsitikinęs, kad Egipto vienu ar dviem žodžiais neapibūdinsi: „Tai nesibaigiančių kontrastų šalis, į kurią norisi grįžti dar ir dar“. A. Liudkevičius dalijasi vaizdo įrašu iš jam patraukliausio, povandeninio, Egipto.

Atostogos rudenį – kur keliauti su vaikais? (3)

Prasidėjus rudeninėms mokinių atostogoms, tėvams nemenką galvos skausmą kelia klausimai – kuo gi užimti vaikus ir kur kartu su jais keliauti.

12 gražiausių salų visame pasaulyje (12)

Net jei jau atostogavote, vėl užsimanysite kelti sparnus.

Norvegijoje gyvenanti lietuvė: kasdien čia atrandu daug grožio (5)

Šis skaitytojos pasakojimas atsiųstas konkursui „Mano įsimintinos atostogos“. Dėkojame skaitytojai Linai Travel Norge. Laukiame Jūsų istorijų ir įspūdžių!

Top 5: prabangiausi pasaulio kazino (10)

Žodis „kazino“ turbūt daug kam išsyk asocijuojasi su prabanga ir ekstravangantiška aplinka bei turtingais klientais. Žinoma, Lietuvoje išskirtinai įspūdingų lošimo namų surasti sudėtinga, tačiau įvairiausiuose pasaulio kampeliuose – ypač lošimo sostinėje Las Vegase – galima išvysti tokių kazino, kurie labiau primena karališkus rūmus, nei pramogų kompleksą.

Penki artimiausi festivaliai Europos miestuose: ką verta pamatyti?

Vasaros pabaiga Europos sostinėse nusimato smagi – gyventojus ir miestų svečius džiugins festivalių ir renginių gausa.

Simona Bandita Batumyje ieškojo nuotykių ir mokėsi bučiuotis (1)

Neseniai iš Gruzijos Adžarijos regiono grįžusi radijo stoties ZIP FM ir televizijos laidų vedėja Simona Bandita komplimentų šiai šaliai negaili: „Iki dabar negaliu atsigauti nuo Gruzijos svetingumo, kalnų ir gamtos gražumo, žmonių mielumo ir maisto skanumo. Viskas ten tiesiog vau“. Simona teigia, kad kelionė į Batumį, žymųjį Gruzijos kurortą, leido į šią šalį pažiūrėti visai kitomis akimis ir patirti tokių nuotykių, apie kuriuos iki tol net nesvajojo, sakoma pranešime spaudai.

Vėjų nugairinta Fuerteventūra – vandens sporto entuziastams ir ieškantiems baltų paplūdimių (5)

Fuerteventūroje su žmona ir dviem vaikais gyvenantis Martas Stepukonis įsitikinęs, jog ši Ispanijai priklausanti sala – geriausia vieta buriuoti visoje Europoje, sakoma pranešime spaudai. Prieš pusantrų metų vadovo pareigas automobilių prekybos salone Lietuvoje į darbą ant Atlanto vandenyno kranto iškeitęs buriavimo instruktorius pasakoja, kur saloje geriausios sąlygos užsiimti vandens sportu, kas sunkiausia pirmą kartą stojant ant lentos ir kokios pradedančiųjų baimės – stipriausios.

10 naktiniu gyvenimu garsėjančių pasaulio miestų (8)

Atostogų metu norite pasimėgauti naktiniu gyvenimu, bet nežinote kur keliauti?

Kyoto sodas Londone: ramybe užburiantis kampelis (5)

Visiems londoniečiams siūlome apsilankyti Holland parke ir ten esančiame Kyoto sode, kurį 1991-aisiais londoniečiams padovanojo grupė japonų sodininkų.

Mėgstamiausios fotografų Anglijos pakrantės (2)

Botany Bay – viena iš septynių įlankų, esanti Pietryčių Anglijoje, Kente.Ši Anglijos pakrantė labiausiai žymi savo kalkakmenio uolomis. Skaičiuojama, kad čia yra penktadalis visos Jungtinės Karalystės pakrantės kalkakmenio. Tai sudaro net 12 proc. visos Europos baltų pakrantės uolų. Botany Bay įlanka itin mėgstama fotografų.

Išrankiausiems poilsiautojams – pažinimas ir aktyvus laisvalaikis Kipro kalnuose

Jei per atostogas norisi visko – ir kelių dienų paplūdimyje, ir aktyvių pramogų, ir pažinimo, tuomet jau šį rudenį keliaukite į Kiprą. 240 km ilgio, 100 km pločio sala – sąlyginai nedidelė, todėl net ir apsigyvenus pakrantės zonos viešbučiuose, šalia paplūdimių, po salą bus galima lengvai keliauti išsinuomotu automobiliu ar viešuoju transportu. Pažinimo ir aktyvių pramogų ieškantiems rekomenduojama kryptis - žaliąja Kipro širdimi vadinami Trodos kalnai.

Aplink Lietuvą 1200 km dviračiais įveikę bendraminčiai finišuos „Velomaratone“ (4)

„Akcentuoti Lietuvos vientisumą, pamatyti mūsų šalies grožį ir pasimėgauti važiavimu dviračiu“, – tokius tikslus vardino projekto dviračiais „Aplink LT“ organizatorius ir dalyvis Ramūnas Bičiulaitis. Maždaug 20 dviratininkų grupė per 11 dienų ketina įveikti apie 1200 km ir finišuoti rugpjūčio 21 dieną Vilniuje įvažiuodama tiesiai į „Velomaratono“ renginį.