Taksisto išpažintis: pinigų kibirais jau seniai nebesemiam

 (34)
Su Pauliumi susitikau penktadienio vakarą, prieš jo darbo pradžią. Jis taksistas. Jau 4-erius metus. Paulius geriausiai jaučiasi savo „BMW“ automobilyje.
© M. Drigoto nuotr.

Ten ir įjungiu diktofoną. Karjeros pradžioje, uždirbti penktadienio-šeštadienio naktį 300-400 litų, jam būdavo normalu. Dabar sunku. „Uber‘is“, „dušmanai“ ir išaugęs taksi vairuotojų skaičius atsiriekia savo liūto dalį. Paulius juokiasi – anksčiau populiariausia specialybė buvo verslo vadybininkai, dabar – taksistai.

Prieš įsidarbindamas taksi vairuotoju, Paulius su „švogeriu“ darbavosi statybose. Grįždavo po darbo „nusikalęs“, krisdavo į lovą ir miegodavo. Pasikalbėdavo su savo kaimynu taksistu apie jo darbą. Šis jau 25-is metus užsiima šiuo amatu. Paulius panoro į šią veiklą pasinerti ir pats. Ir jam patiko.

Išklausai girtus, suvaldai agresyvius

„Daugelis žmonių įsitikinę, kad taksisto darbas labai lengvas. Nuveži, paimi pinigus ir viskas. Iš tikrųjų tai atsakingas ir sunkus darbas. Kaip ir bet kuris kitas. Turi išklausyti girtus, isteriškus, agresyvius klientus. Neretai prireikia „palaužti“ psichologiškai, agresyvų nuraminti. Kumščių gi neleisi į darbą. Geriausia viską išspręsti taikiai“, – šluostydamas prietaisų skydelį savo istoriją pradeda Paulius.

Automobiliu jis rūpinasi pedantiškai – prieš darbą, jo švarai skiria gerą valandą. Kai kurie kolegos taksistai traukia per dantį – neva daugiau nieko neveikia, tik automobilį valo. Įsėdu, viskas tvarkingai nuvalyta, nerandu dulkių, nemalonaus kvapo. Nepalyginsi su passatais ar zafyrom – dažniausiai sutinkamais taksi automobiliais mieste.

Turbūt kruopščiai rūpintis automobiliu įpareigoja ir tai, kad toks taksi, bent jau kiek žino Paulius, Vilniuje vienintelis. Tai „BMW 728“ Limuzino klasės automobilis. Savo taksi paslaugoms teikti vyras susikūrė net paskyrą feisbuke – „Bmw 7 Taksi Vilniuje“.

Taksisto išpažintis: pinigų kibirais jau seniai nebesemiam
© M. Drigoto nuotr.

„Tai gal geriau rinktis passatą, juk pigiau eksploatuoti?“, – provokuoju Paulių. Jis sutinka, passatas suvartotų mažiau kuro, daugiau pinigų liktų jam.

Bet priduria: „Noriu keleivius vežti patogiai. Viskas turi būti tvarkinga, nebildėti. Žmogus, pasirinkęs keliauti su manimi, turi jaustis saugiai, mėgautis kelione. Prisimenu, kai vienas klientas prasitarė, jeigu tik turėtų daugiau pinigų, važinėtų su šiuo taksi automobiliu visą naktį“.

Viso Vilniaus neįmanoma pažinti

Savo taksisto karjerą Paulius pradėjo būtent nuo passato, dirbdamas įmonėje. Dabar jau šypsosi, pasakodamas, kad nepažinojo Vilniaus, tad pradžioje pasitaikydavo įvairių kuriozų.

„Užsirašau“ Žirmūnuose, priimu užsakymą vykti, pavyzdžiui, į Lazdynus. Nuveždavau keleivius ir skubėdavau atgal, nes nežinodavau miesto. Bijojau, kad nenuvežčiau keleivių „ratais kvadratais“, norėjau viską atlikti tvarkingai ir kruopščiai, – O miestą sunku pažinti?, – Mano kaimynas dirba 25 metus taksistu. Ir vis tiek viso Vilniaus nežino. Gatvės keičiasi, jos pervadinamos, atsiranda naujos. Viso Vilniaus niekada neišmoksi“, – konstatuoja Paulius.

Taksistams geriausiai pažįstamos gatvės – Islandijos, Trakų, Vokiečių, Didžioji, Vilniaus. Čia daugiausia klubų, restoranų, kavinių, barų. Čia ir daugiausiai veiksmo.

„Dirba“ ir kunigu, ir psichologu, ir draugu

Darbo diena vyrui prasideda... nuo nuotaikos! Kartais 7 valandą, kartais 8, kartais ir 12 nakties. O kartais, kai nuotaika prasta, darbo visai nepradeda. Paulius jaučiasi laisvas. Ir tai girdėti smagu. Sunku būtų jį įsprausti į kažkokius rėmus, darbo grafikus. Bandė. Dirbo „Vilnius veža“. Po dienos išėjo. Ne jam toks darbas. Galvoju, kad taksistas tai veikiau gyvenimo būdas, o ne tik profesija.

„Kartais tikrai nėra nuotaikos, bet pabūni šiek tiek su savimi, susikaupi, suimi save į rankas ir keliauji prie automobilio. Juk reikia uždirbti vieną kitą eurą. Valgyti, apsirengti, susimokėti mokesčius, kažką nusipirkti juk reikia!”

Taksistas jau užsiminė, kad tenka išklausyti daugybės žmonių istorijų. Kai kurie atsiveria, kai kurie tyli visą kelią. Visokių būna.

„Pasijaučiate kunigu, savotišku nuodėmklausiu?“, – nedrąsiai pasiteirauju. Paulius ilgai negalvoja. Ir kunigu, ir psichologu, ir draugu pabūna, o kartais kelyje išsprendžia ir porų rietenas. Sutaiko ir toliau sėkmingai tęsia kelionę.

„Reikia psichologiškai būti pasiruošus. Mūsų jaunimas, pavyzdžiui, išgeria ir paleidžia vadeles. Visai be saiko. Kažkokių netikėtumų nėra kilę, bet išmuša iš vėžių, kai susėda 3-se į galą, dar vienas į priekį. Visi girti, nori pakalbėti, rėkauja, nereaguoja į drausminimus. O aš turiu vairuoti, stebėti kelią, būti atidus. Tai labai blaško“, – atsidūsta vairuotojas.

Taksisto išpažintis: pinigų kibirais jau seniai nebesemiam
© M. Drigoto nuotr.

„Siūlo“ papjauti, nušauti

Juokingiausia, kai keleiviai bando „atleisti“ tave iš darbo, tarsteli Paulius. Nors pasitaiko visko – taksi vairuotojai dažnai sulaukia grasinimų iš agresyvių, piktų keleivių nušauti, papjauti. Kai kurie taksistai rizikuoja važiuodami į taborą.

Paulius taip rizikavo tik kartą. Tik pradėjęs dirbti sulaukė iškvietimo – žmogus keliavo į Metalo gatvę. Taksistui tai nesukėlė jokių įtarimų, kol nepasiteiravo, kur tiksliau reikia nuvežti. „Prie taboro“, – dviem žodžiais nukirto keleivis. Tik tuomet Paulius suprato, kad veža narkomaną į taborą nusipirkti dozės.

Visa kelionė – nejaukus dirsčiojimas į galinio vaizdo veidrodėlį. Nepaisant, kad Paulius stambaus sudėjimo vyras, prieš kurį „pasišakoti“ būtų sunku, iš narkomano gali laukti visko. Nuo peilio po kaklu iki adatos dūrio ar paliktos pačios adatos keleivio sėdynėje. Daugiau Paulius nerizikavo. Ir niekada neima visiškai „kominių“ klientų, kurie nebesiorientuoja aplinkoje, nežino kokiu adresu juos nuvežti.

Vairuotojo pusėje matau pritaisytą ašarinių dujų balionėlį. Yra panaudojęs? Ne, bet maža ką. Ir tikėkimės neteks.

Laisvalaikiu kariauja ir žiūri filmus

Paulius laisvalaikiu žaidžia airsoftą (šratasvydį). Jeigu tik turi laiko, su draugais keliauja į miškus ir ten kovoja. Mėgsta žiūrėti kovinius filmus, serialus. Tačiau su viena sąlyga – juose turi vaidinti Dmitrijus Nagijevas.

„Jis mano mėgiamiausias aktorius. Turbūt didžiąją dalį filmų su juo esu peržiūrėjęs. Pasidariau kelias tatuiruotes, kokias turi ir jis. Šiek tiek pakeičiau piešinius, bet nenutolau. Dabar laukiu naujo serialo „Fizrukas“ sezono, kuriame vaidina Nagijevas“, – prasitarė aktoriaus gerbėjas.

„Gero“ vakaro uždarbis – 100 eurų

Grįžtant prie darbo subtilybių, Paulius mini, kad sausio, vasario mėnesiai – pats prasčiausias metas darbui. Žmonės be pinigų, viską išleidę šventėms, mažai vaikšto į klubus, todėl retai naudojasi taksi paslaugomis. Tačiau atėjus kovui, darbo pradeda daugėti. Tai, žinoma, džiugina ir taksistus. Tačiau jų tiek daug, kad užsidirbti pasidarė velniškai sunku.

„Prieš 4-erius metus, būčiau galėjęs Jums pasakyti, kiek šįvakar uždirbsiu.. Tuomet per dvi penktadienio, šeštadienio naktis galėdavau uždirbti apie 100-200 eurų. Šiandien jau nebegaliu. Sunku uždirbti tokius pinigus. Jaučiamės kaip loterijoje. Gal 50, gal 70, 100 eurų, o gal visai nieko šiandien neuždirbsiu. Ne, juokauju, kelis užsakymus tai tikrai turėsiu.

Daug ką pasako, kai pažiūri į taksi numerius. Jie prasideda „T15... Vadinasi, yra daugiau kaip 15 tūkstančių taksi vairuotojų. Nežinau, kiek tiksliai jų dirba Vilniuje, bet labai daug. Darbingą naktį galima užsidirbti iki 100 eurų, bet ne daugiau“, – apie sunkiai uždirbamus pinigus kalba taksistas.

Naujieji metai – šeima ar darbas?

Per įvairias šventes taksi užsakymų daugėja. Per Naujuosius metus taksi tarifas įprastai šiek tiek pabrangsta. Maždaug 20 euro centų brangiau. Nors kai kurie užsigviešia ir dvigubai brangiau. Tad susižeria tikrai įspūdingas sumas. Per Naujuosius dirbo ir Paulius.

Pažįstu vieną troleibuso vairuotoją, kuriai kartais tenka dirbti per Naujuosius metus. Sako, kad liūdna... Šaudo fejerverkai, šeimos švenčia, o ji vairuoja troleibusą į parką. Tokie momentai, žmones, dirbančius troleibusų, autobusų, taksi vairuotojais, neretai slegia. Dar labiau tai liūdina jų šeimos narius.

Taksisto išpažintis: pinigų kibirais jau seniai nebesemiam
© M. Drigoto nuotr.

Pauliaus žmona supratinga – žino, kad šis metas – galimybė jos vyrui uždirbti daugiau. Tiesa, nepaisant darbo, kai nuvežus vieną klientą, iškart sėda kitas, Paulius suspėja nuvažiuoti pas šeimą prieš laikrodžiui išmušant 00:00. Pabuvęs, po keliolikos minučių skuba į automobilį. Ir vėl į darbą. Ir vėl iki paties ryto vežios daugybę žmonių.

Bet stengtis buvo verta – per Naujametinį vakarą Paulius uždirbo 200 eurų. Tačiau priduria – teko paplušėti.

Šioje šalyje yra vietos „centriukams“

Išmaniosioms technologijoms vis labiau užvaldant mūsų gyvenimą, poreikius, kyla pavojus senosioms. Kalbos, kad elektroninės knygos „nužudys“ popierines, nepasitvirtino. Popierinių knygų pardavimai kyla ir nežada sustoti. Panašus likimas pranašautas ir spausdintinei žiniasklaidai. Tiesa, jos pardavimai sumažėjo, bet ji sugebėjo prisitaikyti. O kaip yra su vadinamaisiais „centriukais“ – dispečerėmis, kurios priima užsakymus, nurodo taksi vietą, ir t. t. ?

Anot taksisto, centriukai „nemirs“. Tik jų funkcija liks minimali. Kol mes kalbamės, Paulius „prisirašo“ – nurodo, kad pradėjo savo darbo dieną (vakarą). Dispečerė tai įveda į sistemą.

Automatizuotos sistemos, kurias vis dažniau linkę naudoti taksi klientai, patogios, bet ne visagalės.
„Šios programos niekada neturės žmogiško ryšio, niekada nepatars klientui, o taksistui nenurodys, kur tiksliau reikia važiuoti. Niekada nepaskambins klientui, jeigu jis pasiklydo, ar nežino, kur yra. Manau, kad dar kokius 5 metus, o gal ir ilgiau, „centriukas“ dispečerės tikrai veiks“, – prognozuoja taksistas.

Kas „suvalgys“ taksistų uždarbį – „dušmanai“ ar „Uber“?

Žaidimo taisykles iš pagrindų keičia didžiausios pasaulyje keleivių vežimo paslaugų teikėjos „Uber“ atėjimas į Vilnių. Viena svarbiausių pastarojo meto naujienų sostinės keleivių vežimo paslaugų rinkoje. Jeigu anksčiau taksistų uždarbį „vogdavo“ nelegalūs vežėjai, vadinamieji „dušmanai“, tai dabar nemenką pyrago dalį atsiriekia „Uber“ vairuotojai. Ir jų vis daugės.

„Kas pusmetį turime pereiti techninę apžiūrą, mokėti brangias automobilio, vairuotojo, keleivių draudimo įmokas. „Uberiai“ važinėja paprastais automobiliais, baltais numeriais, dirba be skaitliukų. Nesuprantu, kaip Vilniaus miesto savivaldybė leido tuo užsiimti. Gal ir mes po kelių mėnesį galėsime taip dirbti?“, – kiek ironizuodamas apie situaciją kalbėjo Paulius.

Taksisto išpažintis: pinigų kibirais jau seniai nebesemiam
© M. Drigoto nuotr.

Nesąžiningi taksistai ir taksometrų „turbinos“

Kalbant apie pinigus ir, kaip juos sunku uždirbti, neretai apie taksistus sukasi įvairiausi mitai. Vieni apie tai, kad taksistai supirkinėja vogtus daiktus iš narkomanų, perka „nusiurbtą“ kurą. Kiti byloja apie įvairius būdus „pasipinigauti“ ir pasinaudoti naiviais klientais. Ant tokio taksisto buvo „užsirovęs“ ir pats Paulius.

„Deja, bet vis dar yra taksistų, bandančių nesąžiningai pasipelnyti. Internete galima rasti filmuotos medžiagos, kur matyti, kaip persisuka taksometrai. Liaudiškai, tarp taksistų, tokie triukai, nelegalūs mygtukai vadinami „turbinomis“. Vieną minutę tu moki eurą, po kelių sekundžių, nukreipęs dėmesį kažkur pro langą, atsisuki ir jau matai, kad „prikapsėjo“ papildomas euras.
Teko ir man važiuoti su tokiu nesąžiningu taksistu. Jis, žinoma, nežinojo, kad aš taip pat dirbu taksistu. Važiuojam ir matau, kad keistai veikia taksometras. Tiesiai šviesiai sakau, vairuotojau, prašyčiau, neapgaudinėti, žinau, kiek man kainuos ši kelionė. Jis tik gūžtelėjo pečiais, tvirtindamas, kad viskas gerai veikia. Nesivėliau į konfliktą. Atvežė iki namų. Taksometras rodė vieną sumą, aš sumokėjau tą, kurią žinau, kad turiu sumokėti. Taip ir išsiskyrėme, be žodžių“, – nemalonią patirtį prisimena vyras.

Vežė Mantą Kalnietį į varžybas

Paulius religingas. Praėjusią savaitę automobilyje rado nešiojamą kompiuterį. Paliko važiavusi mergina. Nuvežė iki namų ir atidavė. Pinigų, „premijos“ neėmė. „Už gerą atsilygina geru“, – sako jis man, maigydamas navigaciją.

Taksistai kartais veža ir žinomus žmones, kurių taip dažnai taksi automobilyje nepamatysi. Paulius iš Santariškių klinikų į Vėtros stadioną vežė krepšininką Mantą Kalnietį.

„Privažiavau prie klinikų. Stoviu, laukiu. Lėtai atjuda aukštas vyras, atsisėda. Mandagiai pasiteirauja, ar gali paslinkti sėdynę į priekį. Atsisuku ir tik tada atpažįstu – prieš mane Mantas Kalnietis! Keliavo stebėti futbolo varžybų. Kol važiavome paklausiau, ar grįš į Kauno „Žalgirį“, ar žais Krasnodaro Lokomotiv-Kuban? Pasakė, kad grįš į „Žalgirį“. Apsidžiaugiau. Kelionės pabaigoje paprašiau autografo. Teko vežti ir aktorių Ramūną Rudoką, krepšininką Antaną Kavaliauską“, – prisiminimais apie išskirtinius keleivius dalijasi pašnekovas.

Koks turėtų būti taksistas?

Koks žmogus galėtų dirbti taksistu? Kalbus, tylus, dėmesingas? Paulius pradeda nuo bendravimo – privalai mėgti žmones. Nebijoti konfliktinių situacijų, kai garsiau užrėkia klientas, taksi vairuotojas neturi sprukti iš automobilio. Taksisto darbas įtemptas, gali tikėtis visko.

„Svarbiausia – nepanikuoti, ir stengtis į viską žvelgti šaltu protu, nesivelti į konfliktus. Sveikata svarbiau nei tie keli eurai. Už pinigus sveikatos nenusipirksi.“

Pokalbį baigėme keliaudami pas klientę prie vieno sporto klubo. Ji kiek nustebo, pamačiusi mane su diktofonu keleivio vietoje, bet neprieštaravo, kad keliautume drauge. Važiavome nuo Žirmūnų iki Vilniaus centro. Mergina įprastai nevažinėja taksi, bet dabar skubėjo iš darbo, tad teko. Kol judam centro link, miesto gatvėse matau daugėjant taksi automobilių. Šįvakar pats darbo įkarštis.
Paulius atveža merginą iki centro, visi atsisveikiname. Įdomus tas taksisto darbas, kai pagalvoji apie viską, ką papasakojo Paulius. Retkarčiais gal net norėtųsi pakeisti žurnalistikos profesiją.
Manau, Paulius penktadienio naktį uždirbo. Juk pats sakė – už gerą atsilygina geru. To jam ir linkiu.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.