Slapta svetingumo simbolio – ananaso istorija

Jeigu būtumėte turtingas XVII amžiaus bajoras ir norėtumėte padaryti įspūdį savo kolegoms, jums padėtų paprasčiausias ananasas.
© Vida Press

Atsidūrę senamadiškame ar netgi naujame, stilingame viešbutyje, greičiausiai kur nors pastebėsite ananaso nuotrauką ar paveikslą. Tai svetingumo simbolis, kuris šiais laikais yra tapęs universaliu. Kodėl?

Dėl per amžius besitęsusių plėšikavimo ir kolonizavimo, ananasas plačiai pasklido po pasaulį ir pradėjo reikšti kažką daugiau nei tiesiog skanų vaisių. Be to, kad tapo svetingumo simboliu, ananasas turi ir tamsių imperialistinių šaknų.

Iki pat XV amžiaus ananasai Vakarų pasauliui nebuvo žinomi. Pietų Amerikos šalyse, tokiose kaip Brazilija, ananasai buvo auginami vietinių žmonių, tačiau už šių šalių ribų labai nedaug kas žinojo apie jų egzistavimą. Remiantis istoriniais pasakojimais, Kristupas Kolumbas buvo pirmasis europietis, susidūręs akis į akį su šiuo vaisiumi. Tai įvyko jo antrosios kelionės metu, 1493 metais, kai jis ir jo įgula atrado vieną Karibų kaimelį, kuriame žmonės valgė ananasus. Keliautojai jų paragavo ir, kaip rašoma šaltiniuose, ananasai jiems visai patiko, todėl jie nusprendė pasiimti šių vaisių plaukiant atgal namo, į Europą.

Kaip rašoma „Pasaulinėje maisto enciklopedijoje“, pats suvokimas, kad ananasas susijęs su svetingumu, iš tikrųjų atsirado būtent po tokių kelionių į Karibus. Keliautojai iš imperialistinių šalių plaukdavo į šias nutolusias salas ir atrasdavo vietinius žmones, kurie kabindavo šį vaisių virš savo namų įėjimo, šitaip pasveikindami atvykėlius.

Dėl tokio jų kabinimo prie įvažiavimo į kaimą ar ant vietinių lūšnų, Europą pasiekę ananasai tapo plačiai pripažįstamu svetingumo simboliu. Šis suvokimas nukeliavo ir į Ameriką, kur ananasai buvo pradėti demonstruoti kolonistų namuose. Plantacijos perėmė šią madą ir pradėjo raižyti ananasų formos objektus ant kolonų, statomų prie jų įvažiavimo. Šitaip ananasai tapo gerai žinoma detale įvažiavimų architektūroje.

Slapta svetingumo simbolio – ananaso istorija
© Shutterstock

Tačiau europietiškas ananaso simbolizmas reiškė daugiau nei tik svetingumą – jis reiškė ir prestižą. Turtingiausi iš turtingiausių pirkdavo šiuos vaisius, nors jie buvo neadekvačiai brangūs, kad pasirodytų prieš kitus turintys galimybę juos nusipirkti. Nors paklausa buvo nedidelė, aprūpinimas šiais vaisiais dažnai būdavo nepakankamas. Tai lėmė naujosios ananasų nuomos rinkos atsiradimą, kuri, kaip rašo istorikė Mary V. Thompson, turtingus europiečius išvedė iš proto. Europiečiai pradėjo auginti ananasus savo šiltnamiuose dar prieš XVII a.

Ananasai anais laikais buvo laikomi ir tam tikra ekstravagantiškumo išraiška. Amerikoje vienas ananasas galėjo būti parduotas už maždaug 8 tūkst. dolerių, skaičiuojant šiandieninėmis kainomis. Europoje kaina buvo ne mažiau perdėta, kai kuriais atvejais vieno ananaso vertė siekė maždaug 6825 EUR, skaičiuojant dabartinėmis kainomis. Dygliuotų vaisių iškabinimas svetainėse ir valgomuosiuose kambariuose ilgainiui tapo mada, plačiai pasklidusia tarp šeimininkių.

Šiandien ananasus galite rasti visur. Tačiau anų laikų Europoje jie buvo daugiau nei tiesiog egzotinis vaisius. Napoleono eros metu, politiniai karikatūristai piešdavo ananasus norėdami pavaizduoti ekstravaganciją. XVI a. krikščionių bažnyčia taip pat adaptavo šį simbolį, kai architektas Christopheris Wrenas pradėjo juos talpinti ant bažnyčios fleronų.

Ananasai ir šiandien išlieka svetingumo industrijos ramsčiu. Jau pirmuosiuose svetingumo vadovėlio „Sveiki atvykę į svetingumą: įžanga“ puslapiuose tiesiai šviesiai rašoma, kad „universalus svetingumo simbolis yra ananasas“. Kolonijiniuose namuose vis dar galima aptikti ananasų piešinių ar paveikslų, o ir viešbučiai juos iki šiol kabina. Pavyzdžiui, „Maxwell“ viešbutis Sietle (JAV) ananasą naudoja kaip savo logotipą.

Ananasas
© RIA/Scanpix

Tačiau griežtas ananaso įvaizdis sušvelnėjo. Dėl to, kad ananasą galėjo įsigyti vis daugiau žmonių, jis tapo visiškai įprastu vaisiumi. Pavyzdžiui, jūreiviai atveždavo šių vaisių namo iš savo kelionių ir pakabindavo juos ant namų vartų kaip svetingumo ženklą. Tai, kaip rašė istorikė Nicola Cornick, lėmė, kad ananasas ilgainiui pradėjo reikšti „svetingumą, gerą nuotaiką, šilumą ir šventę“.

Kai kitą kartą skanausite šio vaisiaus, pagalvokite apie jo imperinę praeitį. Jis savo kelią pradėjo kaip pačių turtingiausių skanėstas, kurį britų karališkieji botanikai 1640 metais buvo apibūdinę kaip „labai saldžiai kvepiantį, tokio skonio, lyg būtų sumaišyti vynas, rožių vanduo ir cukrus“, ir galiausiai tapo kažkuo labiau prieinamu ir reiškiančiu svetingumą.

Tačiau jeigu paklaustumėte, ką apie ananasus galvojo XVI a. gyvenę skurdesni europiečiai, šio vaisiaus apibūdinimas greičiausiai būtų kitoks.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.