Slapta svetingumo simbolio – ananaso istorija

Jeigu būtumėte turtingas XVII amžiaus bajoras ir norėtumėte padaryti įspūdį savo kolegoms, jums padėtų paprasčiausias ananasas.
© Vida Press

Atsidūrę senamadiškame ar netgi naujame, stilingame viešbutyje, greičiausiai kur nors pastebėsite ananaso nuotrauką ar paveikslą. Tai svetingumo simbolis, kuris šiais laikais yra tapęs universaliu. Kodėl?

Dėl per amžius besitęsusių plėšikavimo ir kolonizavimo, ananasas plačiai pasklido po pasaulį ir pradėjo reikšti kažką daugiau nei tiesiog skanų vaisių. Be to, kad tapo svetingumo simboliu, ananasas turi ir tamsių imperialistinių šaknų.

Iki pat XV amžiaus ananasai Vakarų pasauliui nebuvo žinomi. Pietų Amerikos šalyse, tokiose kaip Brazilija, ananasai buvo auginami vietinių žmonių, tačiau už šių šalių ribų labai nedaug kas žinojo apie jų egzistavimą. Remiantis istoriniais pasakojimais, Kristupas Kolumbas buvo pirmasis europietis, susidūręs akis į akį su šiuo vaisiumi. Tai įvyko jo antrosios kelionės metu, 1493 metais, kai jis ir jo įgula atrado vieną Karibų kaimelį, kuriame žmonės valgė ananasus. Keliautojai jų paragavo ir, kaip rašoma šaltiniuose, ananasai jiems visai patiko, todėl jie nusprendė pasiimti šių vaisių plaukiant atgal namo, į Europą.

Kaip rašoma „Pasaulinėje maisto enciklopedijoje“, pats suvokimas, kad ananasas susijęs su svetingumu, iš tikrųjų atsirado būtent po tokių kelionių į Karibus. Keliautojai iš imperialistinių šalių plaukdavo į šias nutolusias salas ir atrasdavo vietinius žmones, kurie kabindavo šį vaisių virš savo namų įėjimo, šitaip pasveikindami atvykėlius.

Dėl tokio jų kabinimo prie įvažiavimo į kaimą ar ant vietinių lūšnų, Europą pasiekę ananasai tapo plačiai pripažįstamu svetingumo simboliu. Šis suvokimas nukeliavo ir į Ameriką, kur ananasai buvo pradėti demonstruoti kolonistų namuose. Plantacijos perėmė šią madą ir pradėjo raižyti ananasų formos objektus ant kolonų, statomų prie jų įvažiavimo. Šitaip ananasai tapo gerai žinoma detale įvažiavimų architektūroje.

Slapta svetingumo simbolio – ananaso istorija
© Shutterstock

Tačiau europietiškas ananaso simbolizmas reiškė daugiau nei tik svetingumą – jis reiškė ir prestižą. Turtingiausi iš turtingiausių pirkdavo šiuos vaisius, nors jie buvo neadekvačiai brangūs, kad pasirodytų prieš kitus turintys galimybę juos nusipirkti. Nors paklausa buvo nedidelė, aprūpinimas šiais vaisiais dažnai būdavo nepakankamas. Tai lėmė naujosios ananasų nuomos rinkos atsiradimą, kuri, kaip rašo istorikė Mary V. Thompson, turtingus europiečius išvedė iš proto. Europiečiai pradėjo auginti ananasus savo šiltnamiuose dar prieš XVII a.

Ananasai anais laikais buvo laikomi ir tam tikra ekstravagantiškumo išraiška. Amerikoje vienas ananasas galėjo būti parduotas už maždaug 8 tūkst. dolerių, skaičiuojant šiandieninėmis kainomis. Europoje kaina buvo ne mažiau perdėta, kai kuriais atvejais vieno ananaso vertė siekė maždaug 6825 EUR, skaičiuojant dabartinėmis kainomis. Dygliuotų vaisių iškabinimas svetainėse ir valgomuosiuose kambariuose ilgainiui tapo mada, plačiai pasklidusia tarp šeimininkių.

Šiandien ananasus galite rasti visur. Tačiau anų laikų Europoje jie buvo daugiau nei tiesiog egzotinis vaisius. Napoleono eros metu, politiniai karikatūristai piešdavo ananasus norėdami pavaizduoti ekstravaganciją. XVI a. krikščionių bažnyčia taip pat adaptavo šį simbolį, kai architektas Christopheris Wrenas pradėjo juos talpinti ant bažnyčios fleronų.

Ananasai ir šiandien išlieka svetingumo industrijos ramsčiu. Jau pirmuosiuose svetingumo vadovėlio „Sveiki atvykę į svetingumą: įžanga“ puslapiuose tiesiai šviesiai rašoma, kad „universalus svetingumo simbolis yra ananasas“. Kolonijiniuose namuose vis dar galima aptikti ananasų piešinių ar paveikslų, o ir viešbučiai juos iki šiol kabina. Pavyzdžiui, „Maxwell“ viešbutis Sietle (JAV) ananasą naudoja kaip savo logotipą.

Ananasas
© RIA/Scanpix

Tačiau griežtas ananaso įvaizdis sušvelnėjo. Dėl to, kad ananasą galėjo įsigyti vis daugiau žmonių, jis tapo visiškai įprastu vaisiumi. Pavyzdžiui, jūreiviai atveždavo šių vaisių namo iš savo kelionių ir pakabindavo juos ant namų vartų kaip svetingumo ženklą. Tai, kaip rašė istorikė Nicola Cornick, lėmė, kad ananasas ilgainiui pradėjo reikšti „svetingumą, gerą nuotaiką, šilumą ir šventę“.

Kai kitą kartą skanausite šio vaisiaus, pagalvokite apie jo imperinę praeitį. Jis savo kelią pradėjo kaip pačių turtingiausių skanėstas, kurį britų karališkieji botanikai 1640 metais buvo apibūdinę kaip „labai saldžiai kvepiantį, tokio skonio, lyg būtų sumaišyti vynas, rožių vanduo ir cukrus“, ir galiausiai tapo kažkuo labiau prieinamu ir reiškiančiu svetingumą.

Tačiau jeigu paklaustumėte, ką apie ananasus galvojo XVI a. gyvenę skurdesni europiečiai, šio vaisiaus apibūdinimas greičiausiai būtų kitoks.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Ko tikėtis keliaujant po Šiaurės Korėją?

​Šiaurės Korėja – tarsi nuolatinė filmavimo aikštelė, o žiūrovais čia tampa atvykę keliautojai. Korėjiečiams negalima bendrauti su atvykėliais, gidai yra apmokyti stebėti, kad turistai nefotografuotų netinkamų dalykų – čia net surežisuoti gamtoje iškylaujančių šeimų piknikai, o keliautojams išvažiavus – maistas uždengiamas, kol pasirodys kiti žiūrovai.

Lietuvis tapo ypatingo reiškinio liudininku: tamsoje nušvito mėlyna ugnis (6)

Ar kada matėte mėlyną ugnį? Keliautojas Jokūbas Laukaitis tikina, kad tai – išties įspūdingas vaizdas. Jis kėlėsi su tamsa, kad Ijen vulkanų virtinėje Indonezijoje pamatytų šį neįprastą reiškinį.

Weymouth‘o paplūdimys įvardintas geriausiu visoje Britanijoje

Kelionių internetinis tinklalapis „TripAdvisor“ atliko apklausą, kurios rezultatai parodė, kad Dorset'e esantis Weymouth‘o paplūdimys yra pripažintas geriausiu visoje Didžiojoje Britanijoje.

Pasaulio įdomybės: turistai Islandijoje „apgirsta“ nuo Šiaurės pašvaistės vaizdo

Islandijos policija perspėja turistus vairuoti atsargiau. Praėjusią savaitę pietinėje šalies dalyje sustabdyti keli turistai, vairavę per kelias eismo juostas.

„Ryanair“ keleiviai priversti rankinį bagažą atiduoti į lėktuvo registruoto bagažo skyrių (75)

Ketvirtadalis „Ryanair“ keleivių yra priversti savo rankinį bagažą atiduoti į registruoto bagažo skyrių, taip rizikuodami prarasti vertingus savo daiktus, nepaisant to, kad jų lagaminai atitinka rankinio bagažo dydžio ir svorio reikalavimus.

Naudinga žinoti: oro keleivių teisės į žalos atlyginimą (4)

Keleiviai, keliaujantis oro transportu, neretai susiduria su klausimais dėl žalos vykdant tarptautinį vežimą oru, kuriuos reglamentuoja pagrindiniai teisės aktai, - tai 2005 m. Lietuvoje ratifikuota Monrealio konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, pasirašyta 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau - Reglamentas).

Venecijos miesto simbolis - gondolininkas ir jo gondola

Dabartinio Veneto regiono sostinė Venecija, it. „Venezia“ – išsidėsčiusi 120-yje Venecijos lagūnos salelių, iš kurių didžiausios ir garsiausios yra pati Venecija ir kitos didesnės Lido, Murano, Burano ir Torcello. Jas su žemynu jungia ilgas siauras pylimas, kuriuo važiuoja traukiniai ir automobiliai.

Brangiausios pasaulyje bulvės – prancūzų pasididžiavimas (1)

Pačias brangiausias pasaulyje bulves augina prancūzai, gyvenantys Nuarmutjė saloje. ‘La Bonnotte’ bulvytės tokios gležnos, kad jos sodinamos ir nukasamos tik rankomis. Šie sūriu jūros vandeniu laistomi ir jūrų dumbliais tręšiami šakniavaisiai būna neįprastai saldaus skonio ir gali kainuoti iki 500 eurų už kilogramą.

Įvairialypis Marokas: trijų apsilankymų jam pažinti nepakako (4)

Viena populiariausių šalies vestuvių planuotojų Laura Vagonė, metų pradžioje net tris kartus apsilankiusi Maroke, pasakoja, kad viena artimiausių Europai Afrikos valstybių pirmąkart pasirodė visai kitokia, nei buvo rašoma.

Pompėjoje atvertas skaisčiųjų įsimylėjėlių namas (1)

Pompėja – viena populiariausių vietų Italijoje, pernai joje apsilankė rekordinis skaičius žmonių – daugiau kaip 3 milijonai.

Romantiška kelionė dviese: nuo gurmaniško baroko lėkštėje iki pasivaikščiojimo Marse (1)

Artėjant pavasariui kartu su gamta nubunda ir romantiški jausmai, kuomet kalbėti apie meilę ir pabėgimą dviese, rodos, norisi savaime. O kas begali būti geriau, jei ne tokių jausmų paskatintiems leistis į įspūdžių kupiną kelionę, kuri po žiemos sąstingio ne tik nubrauks kasdienių rūpesčių dulkes, bet ir sustiprins ką tik užsimezgusius santykius ar leis pažinti savo mylimą iš naujo?

Renkatės kelionę su antrąja puse? Atsižvelkite į savo santykių statusą

Dviese pasiklysti senojo Hanojaus gatvėse, šalti kopiant į Kilimandžarą ar kartu mėgautis „kvapniojo“ durano vaisiais skamba ne visai patraukliai? Tačiau būtent tokios atostogos, kurių metu išlipsite iš komforto zonos ir su antrąja puse dalyvausite tarsi savotiškame teste, bus vienas geriausių santykių išbandymų. Valentino diena – puiki proga pasiryžti tokiam iššūkiui ir pasidovanoti sau kelionę į geresnę antrosios pusės pažintį.

Filipinai: tūkstančių salų rojus, kuriame stebina gamta ir kabantys karstai

LRT žurnalistė Aistė Plaipaitė, metų pradžioje tris savaites praleidusi egzotiškuose Filipinuose, tikina, kad į šį kraštą, turintį daugiau nei 7 tūkst. salų, visų pirma verta vykti dėl gamtos.

Atostogaujantiesiems pietuose: kaip nesusirgti sugrįžus į žiemą? (3)

Viena populiariausių kelionių tendencijų – šaltuoju metų laiku poilsiautojai noriai vyksta į šiltus kraštus, kur galima bent trumpam nusimesti žieminius drabužius ir išsitiesti paplūdimyje, maloniai kaitinant jau taip išsiilgtai saulutei.

Lietuvių išbandymas – 1000 km dviračiais Mongolijoje (1)

Mongolija – rečiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje, kurioje vidutiniškai gyvena 2 gyventojai kvadratiniame kilometre. Tai gana atšiauri šalis, kurios didžiulį plotą daugiausia sudaro stepės bei pusdykumės.