Slapta svetingumo simbolio – ananaso istorija

Jeigu būtumėte turtingas XVII amžiaus bajoras ir norėtumėte padaryti įspūdį savo kolegoms, jums padėtų paprasčiausias ananasas.
© Vida Press

Atsidūrę senamadiškame ar netgi naujame, stilingame viešbutyje, greičiausiai kur nors pastebėsite ananaso nuotrauką ar paveikslą. Tai svetingumo simbolis, kuris šiais laikais yra tapęs universaliu. Kodėl?

Dėl per amžius besitęsusių plėšikavimo ir kolonizavimo, ananasas plačiai pasklido po pasaulį ir pradėjo reikšti kažką daugiau nei tiesiog skanų vaisių. Be to, kad tapo svetingumo simboliu, ananasas turi ir tamsių imperialistinių šaknų.

Iki pat XV amžiaus ananasai Vakarų pasauliui nebuvo žinomi. Pietų Amerikos šalyse, tokiose kaip Brazilija, ananasai buvo auginami vietinių žmonių, tačiau už šių šalių ribų labai nedaug kas žinojo apie jų egzistavimą. Remiantis istoriniais pasakojimais, Kristupas Kolumbas buvo pirmasis europietis, susidūręs akis į akį su šiuo vaisiumi. Tai įvyko jo antrosios kelionės metu, 1493 metais, kai jis ir jo įgula atrado vieną Karibų kaimelį, kuriame žmonės valgė ananasus. Keliautojai jų paragavo ir, kaip rašoma šaltiniuose, ananasai jiems visai patiko, todėl jie nusprendė pasiimti šių vaisių plaukiant atgal namo, į Europą.

Kaip rašoma „Pasaulinėje maisto enciklopedijoje“, pats suvokimas, kad ananasas susijęs su svetingumu, iš tikrųjų atsirado būtent po tokių kelionių į Karibus. Keliautojai iš imperialistinių šalių plaukdavo į šias nutolusias salas ir atrasdavo vietinius žmones, kurie kabindavo šį vaisių virš savo namų įėjimo, šitaip pasveikindami atvykėlius.

Dėl tokio jų kabinimo prie įvažiavimo į kaimą ar ant vietinių lūšnų, Europą pasiekę ananasai tapo plačiai pripažįstamu svetingumo simboliu. Šis suvokimas nukeliavo ir į Ameriką, kur ananasai buvo pradėti demonstruoti kolonistų namuose. Plantacijos perėmė šią madą ir pradėjo raižyti ananasų formos objektus ant kolonų, statomų prie jų įvažiavimo. Šitaip ananasai tapo gerai žinoma detale įvažiavimų architektūroje.

Slapta svetingumo simbolio – ananaso istorija
© shutterstock

Tačiau europietiškas ananaso simbolizmas reiškė daugiau nei tik svetingumą – jis reiškė ir prestižą. Turtingiausi iš turtingiausių pirkdavo šiuos vaisius, nors jie buvo neadekvačiai brangūs, kad pasirodytų prieš kitus turintys galimybę juos nusipirkti. Nors paklausa buvo nedidelė, aprūpinimas šiais vaisiais dažnai būdavo nepakankamas. Tai lėmė naujosios ananasų nuomos rinkos atsiradimą, kuri, kaip rašo istorikė Mary V. Thompson, turtingus europiečius išvedė iš proto. Europiečiai pradėjo auginti ananasus savo šiltnamiuose dar prieš XVII a.

Ananasai anais laikais buvo laikomi ir tam tikra ekstravagantiškumo išraiška. Amerikoje vienas ananasas galėjo būti parduotas už maždaug 8 tūkst. dolerių, skaičiuojant šiandieninėmis kainomis. Europoje kaina buvo ne mažiau perdėta, kai kuriais atvejais vieno ananaso vertė siekė maždaug 6825 EUR, skaičiuojant dabartinėmis kainomis. Dygliuotų vaisių iškabinimas svetainėse ir valgomuosiuose kambariuose ilgainiui tapo mada, plačiai pasklidusia tarp šeimininkių.

Šiandien ananasus galite rasti visur. Tačiau anų laikų Europoje jie buvo daugiau nei tiesiog egzotinis vaisius. Napoleono eros metu, politiniai karikatūristai piešdavo ananasus norėdami pavaizduoti ekstravaganciją. XVI a. krikščionių bažnyčia taip pat adaptavo šį simbolį, kai architektas Christopheris Wrenas pradėjo juos talpinti ant bažnyčios fleronų.

Ananasai ir šiandien išlieka svetingumo industrijos ramsčiu. Jau pirmuosiuose svetingumo vadovėlio „Sveiki atvykę į svetingumą: įžanga“ puslapiuose tiesiai šviesiai rašoma, kad „universalus svetingumo simbolis yra ananasas“. Kolonijiniuose namuose vis dar galima aptikti ananasų piešinių ar paveikslų, o ir viešbučiai juos iki šiol kabina. Pavyzdžiui, „Maxwell“ viešbutis Sietle (JAV) ananasą naudoja kaip savo logotipą.

Ananasas
© RIA/Scanpix

Tačiau griežtas ananaso įvaizdis sušvelnėjo. Dėl to, kad ananasą galėjo įsigyti vis daugiau žmonių, jis tapo visiškai įprastu vaisiumi. Pavyzdžiui, jūreiviai atveždavo šių vaisių namo iš savo kelionių ir pakabindavo juos ant namų vartų kaip svetingumo ženklą. Tai, kaip rašė istorikė Nicola Cornick, lėmė, kad ananasas ilgainiui pradėjo reikšti „svetingumą, gerą nuotaiką, šilumą ir šventę“.

Kai kitą kartą skanausite šio vaisiaus, pagalvokite apie jo imperinę praeitį. Jis savo kelią pradėjo kaip pačių turtingiausių skanėstas, kurį britų karališkieji botanikai 1640 metais buvo apibūdinę kaip „labai saldžiai kvepiantį, tokio skonio, lyg būtų sumaišyti vynas, rožių vanduo ir cukrus“, ir galiausiai tapo kažkuo labiau prieinamu ir reiškiančiu svetingumą.

Tačiau jeigu paklaustumėte, ką apie ananasus galvojo XVI a. gyvenę skurdesni europiečiai, šio vaisiaus apibūdinimas greičiausiai būtų kitoks.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Garsenybės svetimas šalis pažįsta ir per maistą (1)

„Turiu romaną su lėktuvais“, – prisipažįsta žurnalistas, gurmanas, kelionių mėgėjas ir organizatorius Saugirdas Vaitulionis. „Kodėl Tailande visi valgo tas straksinčias ir šliaužiančias nesąmones? Jos nei skanios, nei sexy?“ – stebisi renginių vedėjas Giedrius Masalskis, pametęs galvą dėl buriavimo.

Mokslininkė paskui gulbes nuskrido iš Rusijos į D. Britaniją

Britų mokslininkė Sacha Dench motorizuotu parasparniu skrido paskui migruojančias mažąsias gulbes iš Rusijos šiaurės iki pat Anglijos. Pakeliui ji buvo sustojusi ir Lietuvoje. Mokslininkės tikslas – išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nyksta šie paukščiai.

Tarptautinė turizmo paroda „Adventur“: prie kokių naujų tendencijų taikosi kelionių organizatoriai? (1)

Sausio 20–22 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje, kelionių entuziastus sukvies jau tradicija tapusi 5-oji tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda – „Adventur“. Tris dienas truksiančiame renginyje lankytojai turės galimybę praplėsti atostogų žemėlapį naujomis kryptimis Lietuvoje ir už jos ribų, susipažinti su karščiausiomis 2017-ųjų turizmo sektoriaus tendencijomis bei pasiklausyti vertingų patarimų tiesiai iš ekspertų lūpų, sakoma pranešime spaudai.

Pamatyti Londoną kitaip: kelionė keltu ir pažintis su Anglijos istorija (1)

Manote, kad jau išbandėte visas pramogas Londone? O ar kada plaukiojote keltu tarp istorinių Londono namų?

Slidinėjimo kurortuose gydymas gali kainuoti ir 10 tūkst. eurų: kuriose šalyse brangiausia? (5)

Vienas populiariausių, bet ir pavojingiausių užsiėmimų žiemos kelionių metu – slidinėjimas kalnuose. Šis pomėgis gali atnešti didelių nuostolių nelaimės atveju, jeigu tam nebuvo pasiruošta iš anksto. Vieni iš dažniausiai užduodamų klausimų – kokios traumos dažniausios ir kiek gali kainuoti gydymas skirtingose šalyse įsikūrusiuose žiemos kurortuose?

Japonijos sostinė Tokijas – tarsi feniksas iš pelenų (1)

Dangoraižių džiunglės, neaprėpiami parkai, milžiniški prekybos centrai, dirbtinės salos – viskas harmoningai dera viename iš sėkmingiausių ir dinamiškiausių miestų pasaulyje.

Išskirtinių kelionių organizatorei pasaulis kvepia akacijomis, cinamonu ir jūra

„Visada žinojau, kad kelionės – mano kelias. Štai kodėl juo einu“, – sako išskirtinių kelionių organizatorė Aja Rutkauskienė. Dviejų vienodų išvykų ji neorganizuoja. Ir nemano, kad penkių žvaigždučių viešbutis kelionę daro išskirtinę. Ają bus galima sutikti „Boutique Travel“ stende tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“, kuri penktadienį prasidės Lietuvos kongresų ir parodų centre „Litexpo“. Ne tik sutikti, bet ir paklausti, ar ji suruoštų jus, pavyzdžiui, į Mėnulį?

5 mitai apie Afriką. Kas tiesa, o kas melas? (4)

Tikriausiai daugumai mūsų, vos tik išgirdus žodį „Afrika“, kyla aiškios asociacijos: įprastai ji siejama su neaprėpiamo dydžio dykumomis, egzotiškais gyvūnais, skurdu ir net pavojumi. Iš tiesų šis milžiniškas kraštas yra daug įvairesnis bei spalvingesnis, o tai, ką mes apie jį žinome, – tik keletas plačiausiai paplitusių stereotipų, kuriuos sugriovus, galima išvysti visiškai naują Afrikos veidą, sakoma pranešime spaudai.

1200 km iki šiauriausio Europos taško lietuviai numynė dviračiais

Keliautojas Paulius Kemėšis su draugu dviračiais nukeliavo už poliarino rato, iki pat šiauriausios Europos vietos – norvegų pasididžiavimo Nordkapo.

Kad atostogos nesibaigtų ašaromis: 3 patarimai vykstantiems slidinėti (1)

Kad ir kaip daugelis iš mūsų piktinamės žiemos orais, vis tik dabar yra taip ilgai lauktas žiemos sporto mėgėjų laikas! Šiuo metu vienos populiariausių atostogų krypčių yra slidinėjimo kurortai. Tačiau ne paslaptis, kad tai gana pavojingas ir fizinio pasiruošimo reikalaujantis sportas, neretai pasibaigiantis traumomis. Tad ką daryti, kad taip lauktos žiemos atostogos nesibaigtų ašaromis?

Pasaulio skonis prasideda... virtuvėje pas Kacę (3)

Jei nevažiavote Duonos keliu, jei Pieno kelyje neįlipote į pieno vonią, jei Medaus kelyje jo neprisilaižėte iki soties ir neklaidžiojote Alaus kelyje, vadinasi, dar nepatyrėte tikrojo Lietuvos skonio.

Žemėlapis kitaip: kuo garsėja skirtingos pasaulio šalys? (3)

Pasaulis kartais gali atrodyti kaip liūdna vieta, o kitas šalis tampa lengva kritikuoti, kai jos padaro kažką ne taip. Tačiau, pasirodo, visos šalys kažką sugeba geriausiai pasaulyje.

Nutukusiems lėktuvų keleiviams - papildomi bagažo apribojimai? (11)

Beveik 40 proc. lėktuvais keliaujančių britų mano, jog skrydžių bendrovės turėtų atsižvelgti į keleivių svorį, nustatant leistiną bagažo svorį, o 18 proc. keleivių piktinasi, jog nutukusiems ir antsvorio turintiems keleiviams taikomi tokie patys bagažo apribojimai kaip ir antsvorio neturintiems keleiviams.

Įspūdžiai iš tolimojo Urugvajaus: tango, arbata ir šypsenos

Daugiau nei tris mėnesius Urugvajuje praleidusi LRT televizijos žurnalistė Ieva Balsiūnaitė pasakoja, kad ši nedidelė Pietų Amerikos valstybė tikrai gali sudominti keliautojus, ypač tuos, kurie mėgsta tango šokius ir arbatos kultūrą.

Netikėtai atrastas slidinėjimo malonumas gali tapti karjera (7)

Pasak dvidešimtmečio Roko Zavecko, šiuo metu Lietuvoje tapti profesionaliu slidininku vis dar pakankamai sudėtinga, tačiau bendros tendencijos džiugina – šalies gyventojai vis dažniau laisvalaikį leidžia slidinėdami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.