Slapta svetingumo simbolio – ananaso istorija

Jeigu būtumėte turtingas XVII amžiaus bajoras ir norėtumėte padaryti įspūdį savo kolegoms, jums padėtų paprasčiausias ananasas.
Slapta svetingumo simbolio – ananaso istorija
© Vida Press

Atsidūrę senamadiškame ar netgi naujame, stilingame viešbutyje, greičiausiai kur nors pastebėsite ananaso nuotrauką ar paveikslą. Tai svetingumo simbolis, kuris šiais laikais yra tapęs universaliu. Kodėl?

Dėl per amžius besitęsusių plėšikavimo ir kolonizavimo, ananasas plačiai pasklido po pasaulį ir pradėjo reikšti kažką daugiau nei tiesiog skanų vaisių. Be to, kad tapo svetingumo simboliu, ananasas turi ir tamsių imperialistinių šaknų.

Iki pat XV amžiaus ananasai Vakarų pasauliui nebuvo žinomi. Pietų Amerikos šalyse, tokiose kaip Brazilija, ananasai buvo auginami vietinių žmonių, tačiau už šių šalių ribų labai nedaug kas žinojo apie jų egzistavimą. Remiantis istoriniais pasakojimais, Kristupas Kolumbas buvo pirmasis europietis, susidūręs akis į akį su šiuo vaisiumi. Tai įvyko jo antrosios kelionės metu, 1493 metais, kai jis ir jo įgula atrado vieną Karibų kaimelį, kuriame žmonės valgė ananasus. Keliautojai jų paragavo ir, kaip rašoma šaltiniuose, ananasai jiems visai patiko, todėl jie nusprendė pasiimti šių vaisių plaukiant atgal namo, į Europą.

Kaip rašoma „Pasaulinėje maisto enciklopedijoje“, pats suvokimas, kad ananasas susijęs su svetingumu, iš tikrųjų atsirado būtent po tokių kelionių į Karibus. Keliautojai iš imperialistinių šalių plaukdavo į šias nutolusias salas ir atrasdavo vietinius žmones, kurie kabindavo šį vaisių virš savo namų įėjimo, šitaip pasveikindami atvykėlius.

Dėl tokio jų kabinimo prie įvažiavimo į kaimą ar ant vietinių lūšnų, Europą pasiekę ananasai tapo plačiai pripažįstamu svetingumo simboliu. Šis suvokimas nukeliavo ir į Ameriką, kur ananasai buvo pradėti demonstruoti kolonistų namuose. Plantacijos perėmė šią madą ir pradėjo raižyti ananasų formos objektus ant kolonų, statomų prie jų įvažiavimo. Šitaip ananasai tapo gerai žinoma detale įvažiavimų architektūroje.

Slapta svetingumo simbolio – ananaso istorija
© shutterstock

Tačiau europietiškas ananaso simbolizmas reiškė daugiau nei tik svetingumą – jis reiškė ir prestižą. Turtingiausi iš turtingiausių pirkdavo šiuos vaisius, nors jie buvo neadekvačiai brangūs, kad pasirodytų prieš kitus turintys galimybę juos nusipirkti. Nors paklausa buvo nedidelė, aprūpinimas šiais vaisiais dažnai būdavo nepakankamas. Tai lėmė naujosios ananasų nuomos rinkos atsiradimą, kuri, kaip rašo istorikė Mary V. Thompson, turtingus europiečius išvedė iš proto. Europiečiai pradėjo auginti ananasus savo šiltnamiuose dar prieš XVII a.

Ananasai anais laikais buvo laikomi ir tam tikra ekstravagantiškumo išraiška. Amerikoje vienas ananasas galėjo būti parduotas už maždaug 8 tūkst. dolerių, skaičiuojant šiandieninėmis kainomis. Europoje kaina buvo ne mažiau perdėta, kai kuriais atvejais vieno ananaso vertė siekė maždaug 6825 EUR, skaičiuojant dabartinėmis kainomis. Dygliuotų vaisių iškabinimas svetainėse ir valgomuosiuose kambariuose ilgainiui tapo mada, plačiai pasklidusia tarp šeimininkių.

Šiandien ananasus galite rasti visur. Tačiau anų laikų Europoje jie buvo daugiau nei tiesiog egzotinis vaisius. Napoleono eros metu, politiniai karikatūristai piešdavo ananasus norėdami pavaizduoti ekstravaganciją. XVI a. krikščionių bažnyčia taip pat adaptavo šį simbolį, kai architektas Christopheris Wrenas pradėjo juos talpinti ant bažnyčios fleronų.

Ananasai ir šiandien išlieka svetingumo industrijos ramsčiu. Jau pirmuosiuose svetingumo vadovėlio „Sveiki atvykę į svetingumą: įžanga“ puslapiuose tiesiai šviesiai rašoma, kad „universalus svetingumo simbolis yra ananasas“. Kolonijiniuose namuose vis dar galima aptikti ananasų piešinių ar paveikslų, o ir viešbučiai juos iki šiol kabina. Pavyzdžiui, „Maxwell“ viešbutis Sietle (JAV) ananasą naudoja kaip savo logotipą.

Ananasas
© RIA/Scanpix

Tačiau griežtas ananaso įvaizdis sušvelnėjo. Dėl to, kad ananasą galėjo įsigyti vis daugiau žmonių, jis tapo visiškai įprastu vaisiumi. Pavyzdžiui, jūreiviai atveždavo šių vaisių namo iš savo kelionių ir pakabindavo juos ant namų vartų kaip svetingumo ženklą. Tai, kaip rašė istorikė Nicola Cornick, lėmė, kad ananasas ilgainiui pradėjo reikšti „svetingumą, gerą nuotaiką, šilumą ir šventę“.

Kai kitą kartą skanausite šio vaisiaus, pagalvokite apie jo imperinę praeitį. Jis savo kelią pradėjo kaip pačių turtingiausių skanėstas, kurį britų karališkieji botanikai 1640 metais buvo apibūdinę kaip „labai saldžiai kvepiantį, tokio skonio, lyg būtų sumaišyti vynas, rožių vanduo ir cukrus“, ir galiausiai tapo kažkuo labiau prieinamu ir reiškiančiu svetingumą.

Tačiau jeigu paklaustumėte, ką apie ananasus galvojo XVI a. gyvenę skurdesni europiečiai, šio vaisiaus apibūdinimas greičiausiai būtų kitoks.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

„Viskas įskaičiuota“ atostogos – atgaiva ar šokas visam organizmui?

Lietuvių itin mėgiamas atostogų paketas su „viskas įskaičiuota“ turi dvi medalio puses. Nuo maisto ir gėrimų lūžtantys stalai leidžia praplėsti kulinarinį akiratį, artimiau susipažinti su svečios šalies virtuve.

Lietuvių praradimai kelionėse – nuo suvenyrų iki brangių barzdaskučių

Išsiruošę į poilsines, pažintines ar verslo keliones lietuviai mėgsta prisikrauti pilnus lagaminus ir kartu su savimi pasiimti daiktų visiems gyvenimo atvejams. Deja, ne visuomet visus šiuos daiktus pavyksta parsivežti atgal namo, sakoma pranešime spaudai.

Bagažas – sporto inventorius: ką privalu žinoti skrendantiems?

Ar žinote, kad jei visi lėktuvo keleiviai, vykstantys į slidinėjimo kurortą, pvz., Austrijoje, su savimi gabentųsi pilnus slidinėjimo įrangos komplektus, tai mažesnis ar ne itin galingas lėktuvas tiesiog nepakiltų nuo žemės?

Lietuvių sukurtame filmuke – kvapą gniaužiantis pasivaikščiojimas ant aukščiausių pasaulio statybų (41)

Bebaimių rusų pora įlipo į aukščiausias pasaulio statybas Kinijoje. Jaunuoliai šiam iššūkiui ryžosi nesinaudodami jokiomis specialiomis apsaugomis, jokia specialia įranga ar apranga.

Barselona – architektūros, meno ir poilsio sostinė

Barselona sujungia tiek didmiesčio malonumus, tiek kurortinį poilsį, kadangi jo pakrantes skalauja Viduržemio jūra. Turistų pamėgtas miestas atveria galimybes mėgautis unikalia architektūra, be galo įdomiais muziejais, skaidraus vandens paplūdimiais bei gardžiais ispaniškais valgiais, sakoma pranešime spaudai.

Egiptas: kada keliauti, ką išbandyti privalu, o ko verčiau niekada nedaryti (11)

Vieniems Egiptas – tai faraonų piramidės ir aplink kiek akys mato plytinti smėlio karalystė. Kitiems – ištisus metus šviečianti saulė, žemiau 25 laipsnių šilumos nenusileidžiantis termometro stulpelis ir povandeniniai Raudonosios jūros turtai. O štai patyręs keliautojas, profesionalus nardytojas Artūras Liudkevičiaus (28 m.) įsitikinęs, kad Egipto vienu ar dviem žodžiais neapibūdinsi: „Tai nesibaigiančių kontrastų šalis, į kurią norisi grįžti dar ir dar“. A. Liudkevičius dalijasi vaizdo įrašu iš jam patraukliausio, povandeninio, Egipto.

12 pigių šalių, kur galima puikiai pailsėti (21)

Buvo laikai, kai doleris atverdavo visas duris ir galima buvo apkeliauti pusę pasaulio už palyginus nedidelius pinigus. Bet per 15 metų dolerio vertė gerokai nukrito.

Atostogos rudenį – kur keliauti su vaikais? (3)

Prasidėjus rudeninėms mokinių atostogoms, tėvams nemenką galvos skausmą kelia klausimai – kuo gi užimti vaikus ir kur kartu su jais keliauti.

12 gražiausių salų visame pasaulyje (12)

Net jei jau atostogavote, vėl užsimanysite kelti sparnus.

Norvegijoje gyvenanti lietuvė: kasdien čia atrandu daug grožio (5)

Šis skaitytojos pasakojimas atsiųstas konkursui „Mano įsimintinos atostogos“. Dėkojame skaitytojai Linai Travel Norge. Laukiame Jūsų istorijų ir įspūdžių!

Top 5: prabangiausi pasaulio kazino (10)

Žodis „kazino“ turbūt daug kam išsyk asocijuojasi su prabanga ir ekstravangantiška aplinka bei turtingais klientais. Žinoma, Lietuvoje išskirtinai įspūdingų lošimo namų surasti sudėtinga, tačiau įvairiausiuose pasaulio kampeliuose – ypač lošimo sostinėje Las Vegase – galima išvysti tokių kazino, kurie labiau primena karališkus rūmus, nei pramogų kompleksą.

Penki artimiausi festivaliai Europos miestuose: ką verta pamatyti?

Vasaros pabaiga Europos sostinėse nusimato smagi – gyventojus ir miestų svečius džiugins festivalių ir renginių gausa.

Simona Bandita Batumyje ieškojo nuotykių ir mokėsi bučiuotis (1)

Neseniai iš Gruzijos Adžarijos regiono grįžusi radijo stoties ZIP FM ir televizijos laidų vedėja Simona Bandita komplimentų šiai šaliai negaili: „Iki dabar negaliu atsigauti nuo Gruzijos svetingumo, kalnų ir gamtos gražumo, žmonių mielumo ir maisto skanumo. Viskas ten tiesiog vau“. Simona teigia, kad kelionė į Batumį, žymųjį Gruzijos kurortą, leido į šią šalį pažiūrėti visai kitomis akimis ir patirti tokių nuotykių, apie kuriuos iki tol net nesvajojo, sakoma pranešime spaudai.

Vėjų nugairinta Fuerteventūra – vandens sporto entuziastams ir ieškantiems baltų paplūdimių (5)

Fuerteventūroje su žmona ir dviem vaikais gyvenantis Martas Stepukonis įsitikinęs, jog ši Ispanijai priklausanti sala – geriausia vieta buriuoti visoje Europoje, sakoma pranešime spaudai. Prieš pusantrų metų vadovo pareigas automobilių prekybos salone Lietuvoje į darbą ant Atlanto vandenyno kranto iškeitęs buriavimo instruktorius pasakoja, kur saloje geriausios sąlygos užsiimti vandens sportu, kas sunkiausia pirmą kartą stojant ant lentos ir kokios pradedančiųjų baimės – stipriausios.

10 naktiniu gyvenimu garsėjančių pasaulio miestų (8)

Atostogų metu norite pasimėgauti naktiniu gyvenimu, bet nežinote kur keliauti?