Siaubinga diena, kuri pakeitė Graikijos kaimo gyventojų likimus

 (4)
Apleistas Graikijos kaimas Ropoto yra į šiaurės vakarus nuo Tesalijos. Jis išsiskiria tuo, kad smunka į pakalnę tikra to žodžio prasme.
Kaimas Graikijoje
© youtube.com/Stopkadras

Už 24 kilometrų nuo Trikalos miesto ant kalno esantis kaimas kažkada buvo triukšmingos ir smagios bendruomenės namai, tačiau 2012 metais viskas pasikeitė. Tada dėl žemės nuošliaužos keli gyventojų namai ir kaimo pastatai ėmė slysti šlaitu žemyn. Apie tris šimtus šeimų buvo priverstos palikti savo namus ir dabar Ropoto virto kaimu-vaiduokliu.

Tragišką Ropoto istoriją buvęs gyvenvietės tarybos pirmininkas Yorgas Roubiesas išsamiai pasakoja dvylikos minučių dokumentiniame filme, kurį sukūrė GreekReporter.com. Y. Roubiesas filmavimo komandą lydėjo po šį išskirtinų kaimą ir rodė į griuvėsius: apgriuvusį viešbutį ir mokyklą, vietą, kur kadaise stovėjo taverna, ir to, kas liko iš jo namų, nuolaužas.

Prisimindamas siaubingą dieną, kuri pakeitė Ropoto kaimo gyventojų likimus, vyras pasakojo: „Ši pirmoji nelaimė įvyko 2012 metų balandžio 12 dieną. Kiekvieną rudenį mes iš gyvenvietės stumdavome vandenį, tačiau 2011 metais nebuvo mašinų lietaus vandeniui išstumti. Taip pat turėjome požeminį vandenį ir štai kas nutiko. Bažnyčios, viskas pradingo, net kavinės čia nebėra. Jeigu kažkas suserga, jie net vandens stiklinės negalėtų surasti. Nesame matę tokios nelaimės“.

Y. Roubiesas taip pat paaiškino, kad nors žemė nušliaužė visiškai neseniai, tačiau būsimos nelaimės požymių galima buvo matyti jau nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Tada kalne pasirodė pirmieji įtrūkimai ir gyvenvietės žmonių buvo paprašyta palikti centrinę jos dalį. Vis dėlto, vietos politikai nenorėjo sutikti su mokslininkais ir nusprendė apskritai ignoruoti šią problemą.

Geologai ėmė išdavinėti leidimus statyboms, po 1982 metų visi gavo statybų leidimus, jie netgi išdavė leidimą viešbučiui centre, galima pamatyti, kaip jis atrodo šiandien – toliau pasakoja buvęs Ropoto tarybos pirmininkas.

Iš šiandien, kai baisiausios baimės jau tapo realybe, Y. Roubiesas atkreipia dėmesį, kad niekas neįvertino patirtos žalos ir nepasiūlė pagalbos žmonėms, kurie buvo priversti palikti savo namus. Tiesą sakant,buvę kaimo gyventojai tvirtina, kad kai kurie vis dar jaučia atitinkamų institucijų spaudimą mokėti nekilnojamo turto mokesčius.

Kaimas Graikijoje
Kaimas Graikijoje
© youtube.com/Stopkadras

„Taip pavargau kalbėti apie savo kaimą, – prisipažįsta Y. Roubiesas. – Tai vargina, nes nuo žemės nuošliaužos praėjo keleri metai ir niekas neparodė jokio susidomėjimo. Kas bus su tais žmonėmis? Prieš tai nutinkant, žmonės užsiėmė žemės ūkiu, mes garsėjome savo obuoliais, visoje šioje teritorijoje buvo pilna obelų, dabar nėra nieko. Kaimas nebeegzistuoja. Niekas negali čia gyventi. Nėra apšvietimo, keliai pavojingi. Nebuvo nieko padaryta, kad išstumtų vandenį. Jeigu mes būtume mėginę išstumti lietaus vandenį ir požeminį vandenį, o kaimas vistiek būtų nušliaužęs, niekas nesiskųstų. Sakytume: „Ačiū Dievui, niekas nežuvo“. Niekas nieko nepadarė, kad mes būtume išgelbėti“.

„Kartosiu tai iki mirties, mūsų pagrindinis nusiskundimas visada buvo tas, kad valstybė mūsų neremia. Valstybė nesirūpina žmonėmis, kurie neturi ką valgyti. Yra žmonių be elektros, mes turime tokių pavyzdžių netoli šio kaimo, jie glaudžiasi tvartuose su savo gyvūnais. Gyvenvietė tapo negyvenama. Mūsų svajonės… mes esam nusivylę“, – pasakojimą baigė buvęs kaimo tarybos pirmininkas.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Kelionių planavimo metas – ką reikėtų žinoti iškilus netikėtumams?

Už lango dažniau pasirodant saulei ir šiltėjant orams dažnas vis rimčiau pasvarsto apie atostogas, o neretai nieko nelaukęs iš karto imasi planuoti būsimas keliones. Ieškodami galimybių keliauti pigiau gyventojai dažnai stengiasi lėktuvo bilietus į svajonių kraštus įsigyti ir kelionę susiorganizuoti kuo anksčiau. Vis dėlto keliaujant visuomet išlieka nemalonių netikėtumų rizika, o planai neretai ima griūti dėl visai nenuspėjamų priežasčių.

Atostogos pavasarį: išsiilgusiems saulės, bet vengiantiems kaitros

Žiemai traukiantis jau ir iš tolimiausių pašalių imame svarstyti, kada geriau atostogauti – dabar, t. y. pavasarį, sulig pirmaisiais saulės spinduliais, o gal verčiau atidėti poilsį iki kalendorinės vasaros? Ir nors abu metų laikai turi savų privalumų, vis dėlto nemėgstantiems alinančio karščio pietinius kurortus rekomenduojama rinktis būtent dabar, pavasarį, kuomet jau šilta ir galima maudytis, tačiau vis dar pakankamai gaivu.

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.