Populiarus turistų užkandis, kurio Lietuvoje nėra

 (1)
Kaštainiai – geriausias gatvės užkandis žiemą, keliaujant didžiuosiuose miestuose. Saldumynas kainuoja apie porą eurų, jis šviežiai skrudinamas ant metalinių krosnelių paviršiaus. Kepėjai nelinkę fotografuotis, visgi, apie save ir darbą gatvėje šiek tiek papasakoja.
© V. Picardi nuotr.

Daugelis keliautojų, pasirinkę atostogas žiemą, išvengia didelių eilių, sutaupo pinigų ir gali patirti kitokių įspūdžių, nei per atostogas vasarą. Pietų Europos miestų gatvėse žiemą dažnai pastebimi kepti kaštainiai. Tai – lengvai saldūs riešutai. Jie skaniai kvepia ir maloniai šildo, sužvarbus po vaikščiojimo.

Lietuviai šiuos riešutus mieliau vadina kaštonais, bet tai nėra tas pats. Kaštonų nekepame ir jų nevalgome, jie dažnai painiojami su kaštainiais. Šie natūraliai auga šiltesniuose regionuose prie Viduržemio jūros.

Kaštainiai parduodami Miunchene, Vienoje, Milane, Romoje, Paryžiuje, Lisabonoje ir kituose didesniuose miestuose. Kainos svyruoja: už popierinį ragelį mokėsite maždaug du arba tris eurus. Jei pardavėjas prašo daugiau, jus tiesiog bando apgauti. Pusiau nulupti kaštainiai beriami ant metalinės krosnelės paviršiaus ir šildomi, kol paskrunda.

Populiarus turistų užkandis, kurio Lietuvoje nėra
© V. Picardi nuotr.

Vaikščiojant po Romą, nesunku pastebėti, jog absoliuti dauguma gatvės kepėjų yra iš Bangladešo. Kita prekeivių dalis, siūlanti ne tik kaštainius, bet ir vandenį buteliukuose – dažniausiai iš Afrikos. Visi bando įsiūlyti savo prekę, tačiau pasakius tvirtą „grazie“ (liet. ačiū), iškart nusisuka kitur.

Didžiojoje aikštėje – Piazza Navona - Romoje užkalbintas žilstelėjęs vyrukas maloniai sako, esą atvykęs į Italiją iš Bangladešo. Jau 22 metus jis veikia tą patį: pardavinėja keptus kaštainius. Patikina, jog nieko kito nė nebandė dirbti. Pasakoja, jog nedidelę krosnelę nuomoja ir turi tikslų grafiką, kada turi dirbti. Pirmadienį – ketvirtadienį darbą baigia apie 21 valandą, savaitgaliais dirba beveik iki vidurnakčio. Kalbėdamas jis varto riešutus ir leidžia fotografuoti savo prekę, bet savęs – griežtai ne. Šalia jo nuolat stoviniuoja kitas vyras, kuris neatrodo padedantis, labiau atliekantis sergėtojo vaidmenį. Jis taip pat iš Bangladešo.

Panašiai pasakoja ir antras kepėjas kitame aikštės gale: jis irgi iš Bangladešo, nuomojasi krosnelę ir darbo vietą. Per porą metrų nuo jo taip pat stovi kitas vyras, tačiau, atrodo, neveikia nieko – tik stebi. Sklando nepatvirtinti gandai, jog kepėjai bei prekeiviai yra griežtai kontroliuojami, bet ne vietinės valdžios, o įtakingų miesto gaujų.

Populiarus turistų užkandis, kurio Lietuvoje nėra
© V. Picardi nuotr.

Prie Trevi fontano kaštonus kepanti moteris sako nebejaučianti pirštų galiukų. Daug kartų netyčia juos nusisvilino. Kiek neįprasta, tačiau ji – tikra italė, į Romą atvykusi iš kaimelio šalies pietuose.

„Situacija darbo rinkoje sunki, tad dirbi tai, ką gali, ne ką nori“, – sako moteris, ir juokiasi. Ji nesiskundžia – juntamas tas džiugus pozityvumas, būdingas italams. Vasarą, kai riešutai nekepami, ji tikriausiai dirbs paplūdimyje: pardavinės vaisius, siūlys gėrimų.

Kepėjo darbas yra sunkus: tenka stovėti po keliolika valandų per dieną, nepaisant oro sąlygų. Ne visi pirkėjai malonūs, kartais pasitaiko konfliktinių situacijų. Veikla išties kenksminga sveikatai: pardavėjas nuolat kvėpuoja dūmais ir smalkėmis, kylančiomis iš anglinės krosnelės. Visgi, Romoje tokių prekeivių – net po kelis kiekvienoje turistinėje gatvėje. Bendrauti jie linkę tol, kol jaučia galintys parduoti kaštainius. Iškart po to dairosi naujų klientų.

Svarbu priminti, jog kaštainiai – ne vien gatvės užkandis. Prancūzijoje, Italijoje jie verdami cukraus sirupe, padengiami šokoladu ir tampa labai saldžiu desertu, vadinamu „marron glacé“. Gaminami prabangiems desertams kavinėse, bet ir namų sąlygomis.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (3)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.

„Wizz Air“ plečia kelionių draudimo galimybes

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“, siekdama savo keleiviams suteikti kelionių ir skrydžių draudimą, pradėjo bendradarbiauti su visame pasaulyje žinoma turto ir nelaimingų atsitikimų draudimo kompanija „Chubb“.