Mistinė vieta, kurioje apsigyvena dvasiniai nepritapėliai

 (3)
Cefatas yra viena tų vietų, į kurias žmonės atvyksta vos kelioms dienoms, tiesiog dėl smagumo, o vėliau staiga supranta, kad ten netikėtai prabėgo visas jų gyvenimas.
Cefatas
© shutterstock

Cefatas yra viena iš tų vietų, kuri atrodo lyg neapsisprendžianti. Per šimtmečius šis nedidukas Izraelio miestas, įsikūręs aukštai virš Galilėjos jūros, svyravo tarp švento ir pasaulietiško. Įvairiu metu Cefatas buvo prieglauda Tel Avivo gyventojams, bandantiems pabėgti nuo vasaros karščių, lošėjų ir prostitučių magnetas, menininkų kolonija, apsnūdęs arabų kaimelis ir kovos laukas. Tačiau visais laikais Cefatas išliko „mistine vieta“ (angl. „thin place“).

Šis keltų terminas, naudojamas apibūdinti vietą, kur atstumas tarp rojaus ir žemės sumažėja, taikliai pagauna subtilią atmosferą, kuri būdinga tik kelioms vietoms pasaulyje. Rojus ir žemė, kaip tikėjo keltai, dažnai būna arčiau nei mums atrodo. Tačiau tokiose „mistinėse vietose“ tikrai galite pajusti šį dieviškumą.

Tokios vietos dažnai atpalaiduoja, bet ne visada. Jomis galima džiaugtis arba ne. Tačiau jose visada rasite gebėjimą transformuotis, apnuoginti netikrumą ir varžymąsi, kurie tokie būdingi mūsų gyvenimams. Šios vietos atskleidžia kažką gilesnio, kažką prasmingesnio.

Mistinė vieta, kurioje apsigyvena dvasiniai nepritapėliai
© shutterstock

Auksinė šventykla Amritsare (Indijoje – red. past.), sikų religijos širdis, yra puikus tokios vietos pavyzdys. Marmurinės grindys po jūsų kojomis yra šaltos, o aplinka su raminančiais vandenimis ir melodinga muzika nuramina mintis, nukreipia jas kita linkme. Jums nebūtina būti sikų religijos išpažinėju, kad pajustumėte kažkokį pokytį giliai viduje.

Taigi taip, tokios vietos yra dvasiškos, bet ne visada. Miškas gali būti mistiška vieta, bet tokia vieta gali būti ir biblioteka. Net barai ar prekybos centrai gali būti mistiški, nors tai mažai tikėtina. Taip pat ne visos „dvasiškos“ vietos yra mistiškos. Pavyzdžiui, Jeruzalė, „taikos miestas“, kai kurių keliautojų sielos nesuvirpina.

Bet Cefate yra kitaip. Kiekvieną kartą, pasak keliautojų, kai aplankai šį miestą, jauti, kaip užplūsta ramybė. Tai nėra rojus, ne visai, tačiau švelnus oras ir neskubėjimo atmosfera teikia šviesą šiai pakankamai „sunkiai“ žemei. Cefatas yra viena tų vietų, į kurias žmonės atvyksta vos kelioms dienoms, tiesiog dėl smagumo, o vėliau staiga supranta, kad ten netikėtai prabėgo visas jų gyvenimas.

Būtent taip nutiko Danieliui Flataueriui – britui puodžiui, išpažįstančiam kabalą. Prieš maždaug 40 metų jis keliavo į Japoniją, kur planavo studijuoti puodininkystę ir misticizmą. Jis stabtelėjo Cefate keletui dienų ir niekada iš ten nebeišvažiavo. Būtent čia jis rado tai, ko ieškojo.

Mistinė vieta, kurioje apsigyvena dvasiniai nepritapėliai
© shutterstock

Kabala, mistinė judaizmo atšaka, klestėjo Cefate per amžius. Kai žydai buvo išvaryti iš Ispanijos 1492 metais, kai kurie jų apsistojo Cefate. Tarp jų buvo mokslininkai ir mistikai, kurie studijavo kabalizmą. Su savimi jie atsivežė aistrą šiai temai ir netrukus buvo įkurtos keletas kabalizmo mokyklų. Nors ši dvasinė praktika negimė Cefate, bet čia ji išsivystė, įgavo gyvybingumą ir žavesį, kuris gyvuoja iki šiandien.

Ją galima pastebėti pasižiūrėjus į ortodoksę žydę, kuri apsirengusi tradiciškai papuošta suknele iki kulkšnies, galvą apdengusi skara, per petį permetusi jogos kilimėlį. Arba pasižiūrėjus į hasidų žydą, vilkintį tradicinį ilgą juodą paltą ir skrybėlę, važiuojantį ant vieno rato dviračio, tokio, kokį esate įpratę matyti cirke.

Tai Cefato ir yra esmė, vietos, kur tradicijos ir keistenybės džiaugsmingai sugyvena. Čia apsigyvenantys dažniausiai yra dvasiniai nepritapėliai, kurie nesijaučia kaip namuose ortodoksiškos Jeruzalės suvaržytame pasaulyje, ar pasaulietiškame Tel Avivo pasaulyje. Cefate jie nejaučia jokios sąžinės graužaties dėl to, kad yra kitokie.

Cefatas pritraukia keliautojus, bet taip pat nesistengia jiems įtikti. Čia yra vos keli viešbučiai, tiesa, nelabai įkvėpiantys (gerai, kad yra bent lovų ir duoda pusryčius). Restoranai čia, su labai nedidelėmis išimtimis, labai vidutiniški. Taip, čia yra labai daug meno galerijų, bet jos nėra tokios madingos kaip Soho (Niujorko galerijų rajonas – red. past.). Cefatas, kitais žodžiais tariant, yra nenublizgintas ir tame slypi jo tikrasis žavesys. Tokioms mistinėms vietoms pagražinimų nereikia.

Mistinė vieta, kurioje apsigyvena dvasiniai nepritapėliai
© shutterstock

Mėgstamiausias keliautojų laikas Cefate yra šabas, kurį žydų teologas Abrahamas Heschelis pavadino „šventove laike“. Ši šventovė, be abejo, egzistuoja visur, kur minimas šabas, bet yra kažkas ypatingo tame, kaip Cefato gyventojai mini šią dieną – su pagarbos ir keistų užgaidų kombinacija.

Ironiškai, penktadienio vakaras čia yra paženklintas pašėlusio aktyvumo, ir tai būna tyla prieš audrą. Tai panašu į Vašingtoną prieš pat sniego pūgą. Visi ruošiasi, jausdami sparčiai artėjantį galutinį terminą. Tada nuskamba sirenos, pranešančios apie šabo pradžią, ir apima toks jausmas, lyg kažkas būtų paspaudęs milžinišką tylos mygtuką.

Vienintelis girdimas garsas – žmonių žingsniai, kurie eina į miesto Sinagogas, nedidelius akmeninius pastatus, ar į netoli esančius laukus, kad praktikuotų „kabalos šabą“ – pasitikdami šabą jie pasineria į gamtą. Tai, pasak menininko Davido Freedmano, „į kiekvieną gyvenimo aspektą atneša džiaugsmą ir vidinę prasmę“.

Cefatas keliautojus išmoko kaip nusiraminti. Čia, skirtingai nuo daugelio kitų vietų, niekada nesijauti, lyg kažką praleistum ir yra „dar kažkas geresnio“. Cefatas padeda suprasti, kad džiaugsmą galima rasti neįprastose vietose. Netgi kapinėse. Vienos kapinaitės Cefate, įsikūrusios kalno papėdėje, yra užpildytos šeimų ir piligrimų srautais, kurie meldžiasi prie kabalos išpažinėjų kapų.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Patyrusio keliautojo patarimai: kaip visą gyvenimą sutalpinti į vieną kuprinę? (6)

Patyręs keliautojas Jokūbas Laukaitis – nuolat kelyje. Taip jis gyvena jau trejus metus, per kuriuos aplankė daugiau kaip 50 šalių.

Slidinėjimo malonumai: ką daryti, kad pirmas kartas kalnuose nebūtų ir paskutinis

Sulig pirmu sniegu žiemos sporto aistruoliams pasidaro neramu. Su kokia kompanija reiks slidinėti šiemet? Austrijoje ar vis dėlto – Italijoje? Ir ar pavyks „susižvejoti“ ne per brangiausią, tačiau pakankamai gerą kelionės pasiūlymą? Ko gero, didžiausioje nežinioje ir sykiu toliausiai nešančiose fantazijose skendi tie, kuriems 2017-ieji bus pirmieji slidinėjimo metai, sakoma pranešime spaudai.

Pasaulio įdomybės: šokoladas iš asilių pieno ir suomių gudrybės

Suomijos kompanija Kalėdų vakarienės likučius planuoja paversti į atsinaujinančią energiją. „Kinkkutempu“, jau kurį laiką kovojanti prieš maisto švaistymą, skelbia surinksianti kalėdinių kepsnių riebalų likučius, kuriuos pavers į dyzelinį kurą.

Naujoji D. Smagurauskaitės knyga - apie meilę Sicilijai iš pirmo žvilgsnio (4)

Rašytoja, keliautoja ir žurnalistė Dalia Smagurauskaitė skaitytojams jau pažįstama iš populiarios knygos „Toskana. Florencija. Magiška žemė“. Šiemet ji išleido naują knygą − „Saulės sala Sicilija“. Supažindinusi su idiliškuoju Italijos regionu, autorė šį kartą siūlo persikelti į pietus, į Saulės salą Siciliją, tautų ir kultūrų kryžkelę.

Renkamės viešbutį: ar 5 žvaigždutės dar kažką reiškia? (3)

Žvaigždutėmis žmonės įpratę ženklinti įvairiausius dalykus – jomis prieš gerą šimtmetį buvo pradėti reitinguoti Amerikos filmai, „Michelin“ žvaigždutes renka geriausi pasaulio restoranai, tačiau dažniausiai jomis apibūdiname viešbučius ir jų kategoriją. Po šia visiems įprasta žvaigždučių sistema patenka dauguma viso pasaulio viešbučių. Žvaigždutės dažniausiai parodo kiekybinius viešbučio parametrus, kaip kad kambario dydis, recepcijos darbo laikas, papildoma techninė įranga ir kiti lengvai identifikuojami parametrai, sakoma pranešime spaudai.

Dangoraižiais ir prabanga garsėjanti šalis atsiveria ir lietuviams (9)

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) turi tiek gamtos ir kultūros lobių, jog skauda vien nuo minties, jog ten nuvykę visą savaitę praleisite tik viename iš kurortų? Jau nuo šių metų gruodžio yra galimybė rinktis jungtinius turus po JAE, kuomet suderinamas poilsis ir pažinimas: apsigyvenama viename iš paties keliautojo išsirinktų emyratų – Adžmane, Šardžoje, Fudžeiroje arba Ras Al Haime, o dvi dienos praleidžiamos rekordais, prekybos centrais ir visa kita objektų bei reiškinių galybe svaiginančiame Dubajuje.

Miestas Ukrainoje, vadinamas antrąja Viena, Budapeštu ir Praha

Užkarpatės srities miestas Užhorodas traukia turistus savo multikultūrine aplinka. Kaip sako vietinis gidas Viktoras Opalenykas, jo istorija traukia ukrainiečius, vengrus, slovakus, žydus.

6 gardžiausi Gruzijos patiekalai - jūsų šventiniam stalui (8)

Kulinarinis projektas „Borjomi Kalėdų stalai“ šiandien pristato Gruzijos tradicinius patiekalus. Savo šalies kalėdinius patiekalus restorane „La Storia“ pristačiusi dainininkė Šorena Džaniašvili džiaugėsi galimybe lietuviams išsamiau pristatyti savo tėvynės tradicijas.

Knygos apie saulėtąją Siciliją autorė: pavadinčiau ją chaoso sostine (5)

Dalia Smagurauskaitė šiemet pristatė naują savo knygą, skirtą saulėtajai Italijos salai Sicilijai. „Saulės sala Sicilija“ autorė pasakoja, kad šiame netoli Afrikos krantų esančiame krašte smarkiai jaučiamas daugiakultūriškumas. Taip pat, anot jos, netrūksta chaoso.

Ji taps pirmąja moterimi, kuri aplankė visas pasaulio šalis (7)

Skamba įspūdingai, jeigu žmogus apkeliauja pusšimtį šalių. Jeigu apkeliavo šimtą – skamba dar įspūdingiau. O ką pasakytumėte sužinoję, kad ji taps pirmąja moterimi, kuri apkeliaus visas pasaulio šalis?

Vynuogynų keliais po rudenėjančią Burgundiją (5)

Aukso šlaitais upių pakrantės Burgundijoje vadinamos ne veltui. Iš tolo geltonuoja rudeniškai nugeltę vynuogių lapai, auksu nudažydami visą vietovę. Tik labai akylas pastebės, kad kai kur lapeliai turi rausvos spalvos, vadinasi, ten auga jau kita vynuogių rūšis.

Eksportuotojo iššūkis: Prancūzija – kaip tapti savu?

„Eksportas: Prancūzija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalysimės kalbinėmis įžvalgomis apie produktų etiketes, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Požiūriai ir vertybės yra kiekvienos šalies kultūros pamatas ir statybinės plytos plėtoti verslo kultūrą. Prancūzija – viena populiariausių krypčių Europoje žvelgiant iš Lietuvos rinkos perspektyvos. Nemaža dalis Lietuvos verslininkų siekia rasti verslo partnerių Prancūzijoje ir į šią šalį eksportuoti savo prekes ar kartu su prancūzų verslininkais vystyti bendrus projektus.

Miestas, kuriame būsto nuoma kelia didžiulį galvos skausmą (3)

Danija daug metų įvairiose apklausose išrenkama laimingiausia šalimi pasaulyje, liaupsinama už aukštą gyvenimo lygį, palankias sąlygas pradėti verslą ir sveiką darbo bei gyvenimo balansą. Tačiau dabar Danijos sostinė Kopenhaga turi vieną minusą – didžiulės būsto nuomos kainos.

Ką būtina žinoti renkantis kelionę į Tailandą (7)

Egzotiška Tailando karalystė, esanti pietryčių Azijoje, kurios vakarinius krantus skalauja Andamanų jūra, o rytinius – Siamo įlanka, vilioja tūkstančius keliautojų savo kerinčia gamta ir kultūra. Daugeliui mūsų tai išties pasakiška šalis, kur dėl skirtingo klimato, derlius nuimamas net keletą kartų per metus, o turizmo sezonas niekada nesibaigia.

Kalėdinis laikotarpis Čekijoje masina mugėmis ir skanėstais (1)

Gatvėse girdimos Kalėdų giesmės, aikštėse spindi Betliejaus žvaigždės, o po kojomis girgžda šviežias sniegas. Visur jaučiamas eglučių ir karšto vyno kvapas. Tai Kalėdos Čekijoje. Kalėdinės mugės su originaliais suvenyrais rasime miestuose, pilyse bei rūmuose.