Mada, kurią įvedė Popiežius Pranciškus

 (7)
Po kritikos buvusiam popiežiui Benediktui XVI dėl didelio noro puoštis, popiežius Pranciškus pasirinko kuklų ir asketišką aprangos stilių. Tam tikros mados egzistuoja ir Vatikane. Tuo tarpu lietuviai kunigai į viską žiūri paprasčiau ir rūbams neišlaidauja.
© AFP/Scanpix

Katalikų kunigų pasaulis vis dar labai paslaptingas. Dažniausiai kunigai viešai matomi tik šventų mišių metu. Smalsumą kelia įvairūs kasdieniai klausimai, pavyzdžiui, ką šventikai veikia laisvalaikiu, kokie yra jų pomėgiai, galisuaisia, ką jie rengiasi? Pasirodo, dvasininkų pasaulyje egzistuoja ne tik liturginiai drabužiai, tačiau ir tam tikros mados, ypač – tarp pačių svarbiausiųjų katalikų atstovų.

Romos popiežius Pranciškus turi savo asmeninę siuvėją. Šis popiežius yra ypač mylimas ir gerbiamas žmonių, taip pat vertinamas jo kuklumas. Pranciškus neretai lyginamas su pirmtaku Benediktu XVI, kuris buvo kritikuojamas už pomėgį rengtis įmantriai. Tikinčiuosius piktino dėvimas auksas ir gana spalvingi rūbai bei ryškiai raudoni, neva brangūs „Prada“ batai, kuriais puošėsi pontifikas. Beje „Prada“ prekės ženklas tai paneigė, tačiau Benediktas XVI humoristiniuose leidiniuose vėliau ne kartą buvo pavadintas „Prada popiežiumi“.

Pranciškaus rūbų linijos pasirinkimas įkvėptas Viduramžių dvasininko Šv. Pranciškaus Asyžiečio, kuris buvo visiškas asketas. Popiežius vertina praktiškumą, dažniausiai renkasi juodą ir baltą spalvas. Balta sutana – svarbiausias istorinis rūbas, įvestas daugiau, nei prieš 400 metų, ir tapęs svarbiausiu simboliniu visų pasaulio katalikų vadovui.

Kitiems svarbiems religinio pasaulio atstovams – vyskupams, archivyskupams drabužius siuva siuvėjos. Griežtai laikomasi numatytų taisyklių. Dvasininkai Europoje yra konservatyvūs, lyginant su kai kuriais jų kolegomis už Atlanto. Egzistuoja tam tikros tendencijos, kurias galima pavadinti madomis. Neseniai daug diskusijų sukėlė vyskupas Dalase (JAV), apsimovęs džinsus su stilingomis įpjovomis ties keliais.

Kunigams rūbus taip pat siuva siuvėjos, didesniuose miestuose yra specialios, religiniams drabužiams skirtos parduotuvės. Romoje yra keletas tokių parduotuvių, kuriose galima įsigyti rūbų. Apsilankyti šiose vietose yra įdomu, todėl čia bando patekti smalsuoliai, kurie yra maloniai išprašomi. Kiekvieną įėjusį pasitinka pardavėjas, kuris nuotraukų daryti neleidžia. Įprastai čia lankosi kunigai, vienuolės, tačiau yra prekių ir pasauliečiams. Pavyzdžiui, prireikus baltų drabužių vaikų krikštui ar šventos Komunijos priėmimui, juos galima įsigyti. Vitrinoje matomi religiniai simboliai: statulėlės, rožančiai, kryžiai ir pan.

Lietuviai kunigai, dirbantys Popiežiškojoje Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje, paklausti atsako, jog prireikus, Italijoje rūbų įsigyti paprasčiau, nei Lietuvoje. Mūsų šalyje kunigų rūbai įprastai siuvami, parduodamų rasti sudėtinga. Anot jų, tėra apie 600 lietuvių kunigų, tad ir didelės paklausos nebūtų. Lietuviai Vatikano madų neseka ir neišlaidauja: procesijoms numatyti tam tikri religiniai rūbai, kitu metu dėvimi juodi, pačių įsigyti drabužiai.

Įdomi detalė: visame pasaulyje atpažinti kunigą įprastai padeda svarbi detalė – balta apykaklė. Lietuvoje kalbininkai ją siūlo vadinti „skaistute“. Ankstesniais amžiais skaistutė buvo siuvama iš medžiagos, šiuo metu apykaklė gaminama iš plastmasės arba kaučiuko. Po poros metų dėvėjimo ji papilkėja, atsiranda įtrūkimų. Tiesa, „skaistutės“ pavadinimas kai kuriems pasauliečiams gali kelti dviprasmiškų minčių, todėl nėra plačiai vartojamas.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.