Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį

Šiais laikais ieškant egzotikos keliaujama į vis tolimesnius pasaulio kampelius, tačiau tik nedaugelio kelionės tikslas – Naujoji Zelandija, Antarktida ar Himalajai.
Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Būtent tokios išskirtinės kelionės ypač vilioja pusę pasaulio išmaišiusius keliautojus – žurnalistę Ritą Šemelytę ir gydytoją Vytautą Brazauską. Pateikiame ištraukas iš minėtų keliautojų išleistos knygos „Ugnies ir ledo kelionės“.

Kelionė į Antarktidą, anot keliautojų, unikalumu primena skrydį į Mėnulį, o Naujoji Zelandija užburia neįtikėtinu gamtos grožiu ir įvairove: nuo trykštančių geizerių, spalvingų, atšiaurių ugnikalnių iki snieguotų kalnų viršūnių, akmeningų uolėtų pakrančių su laukine gyvūnija, vaizdingų įlankų, smėlėtų paplūdimių, fjordų ir akį rėžiančio mėlynumo ežerų.

O kur dar išbandymų kupini žygiai Himalajuose, Gruzijos gyventojų svetingumas ir vaišingumas ar Etnos ugnikalnio išdaigos Sicilijoje. Kalnai tampa tai neatsiejama kelionių dalimi, tai tolimais palydovais, išdidžiai žvelgiančiais į atvykėlius.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Ką reiškia atsidurti ant dreifuojančios ledo lyties? Koks jausmas apima vaikštant priešistorinių paparčių miškuose ar kai po kojomis pradeda drebėti žemė? Kokias paslaptis slepia kalne įkurtas Vardzijos vienuolynas Gruzijoje? Kuo žavi „dievų žeme“ vadinamas Katmandu?

Pažintinė Antarktidos ekspedicija nebuvo skirta kalnams, nors tokie žygiai rengiami. Galima užlipti į viršūnes, tik reikia gero vedlio, kuris parodytų kelią per pavojingus ledo plyšius.

Ekspedicijos metu aukštai neužlipome, bet dar tokio tyro, nesutrypto kalnų baltumo ir jų grožio niekur nebuvau mačiusi. Visas pusiasalis labai kalnuotas – nuo rausvų vulkaninių uolienų iki banguotų viršūnių.
Manoma, kad Transantarktiniai kalnai – tai Pietų Amerikos Andų tęsinys: jie leidžiasi į vandenyno dugną ir vėl išnyra Antarktidos pusiasalyje.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Šie kalnai skiria Rytų Antarktidą nuo Vakarų, įsiterpia tarp Roso ir Vedelio jūrų. Jų ilgis 3500 kilometrų, tai ilgiausia kalnų grandinė pasaulyje.

Kai kurios viršūnės ir sausi slėniai nepadengti ledu, aukščiausios viršūnės iškyla aukščiau nei 4500 metrų.
Transantarktinius kalnus pirmasis pamatė kapitonas Džeimsas Rosas (James Ross) 1841 metais. Šie kalnai apsunkino kelią Pietų ašigalio tyrinėtojams.

Jie nualino iš ašigalio grįžtančios anglo R. F. Skoto komandos jėgas – jie žuvo iki stovyklavietės likus vos 11 mylių (17,7 kilometrams). Neišsipildė ir R. F. Skoto svajonė pirmajam pasiekti ašigalį – vos mėnesiu jį aplenkė norvegas Roaldas Amundsenas, nukeliavęs į Pietų ašigalį 1911 metais. R. Amundseno žygis buvo pakartotas tik 1957 metais: specialiai pritaikytu vikšriniu traktoriumi į ašigalį nuvyko Naujosios Zelandijos alpinistas Edmundas Hilaris.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Banguota kalnų grandinė supa Portal Point, arba vadinamuosius vartus į Antarktidą, kur prasidėdavo ekspedicijos į kontinentą. Mums išsilaipinus pasitaikė ypač ramus oras, nė menkiausio vėjelio. Tamsiame vandens paviršiuje boluojantys ledkalniai atrodė kaip sustingęs paveikslas.
Grįždami į laivą valtimi tyliai plaukiojome tarp keistų ledo figūrų, nugludintų, suaižėjusių, akinamai baltų, su melsvais tarpsluoksniais nuo slegiančio milžiniško svorio. Ir dabar dar girdžiu, kaip teliūskuoja vanduo po ledo kalnais, atsimušdamas į nematomas tuščias ertmes.
Kai gigantiško ledo bokšto dalis virš vandens pasidaro didesnė nei nutirpusi apačioje, jis triukšmingai apsiverčia. Tačiau ankstyvą vasarą tokių metamorfozių Antarktidoje nedaug.

Triukšmauja tik pingvinai, klega jau paukščiukus išperėję kormoranai, įlankoje uodegomis pliaukši banginiai. Matėme patį mažiausią iš banginių – ruožuotį. Jis įtartinai nardė prie pat kitos valties. Ar tik jam kas neįmetė kokių skanėstų? Bandydamas jį prisivilioti, mūsų gidas ritmiškai beldė į valties dugną, panašiai kaip kuršiai kviesdavo žuvis skanduodami „stinta pūkis“. Bet garsas nesudomino ruožuočio, stebėjome jį iš tolo.

Dar įspūdingesni stalo formos ledkalniai – tikri plaukiojantys milžinai, ant kurių galima gyventi. Jų storis siekia 200–300 metrų, gali sverti apie 400 mln. tonų ir aprūpinti gėlu vandeniu 3 mln. žmonių visus metus. Beveik visa Antarktida padengta ledu, kurio storis vidutiniškai siekia 1,9 kilometro. Šiame kontinente yra 90 proc. pasaulio ledo (arba 70 proc. gėlo vandens). Jeigu jis visas ištirptų, pasaulio vandenynų lygis pakiltų 60 metrų.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Neko uoste pakilome stačiu sniego šlaitu, kurio įstrižas horizontas rėmėsi į mėlyną dangaus skliautą. Nuo perėjos atsivėrė kalnas, apsigaubęs baltu debesiu: tarsi per jį ritosi galinga sniego lavina ir akimirką stabtelėjusi įstrigo laiko tėkmėje.

Nuo kalno Neko uostas kaip ant delno: virš įlankos kabo milžiniška ledyno siena. Atskilę ledkalniai triukšmingai krinta į vandenį, paviršiumi nusirita bangos. Kalnų tylą sutrikdo vandens šniokštimas, sučeža pakrantės akmenėliai.

Mūsų grupė sėdi nukorusi kojas nuo uolos krašto ir erzina ledyną: pradėjo ploti katučių. Vis garsiau ir garsiau, kad sukeltų vibraciją, nuo kurios nuskiltų naujas ledkalnis. Ledyno pakraščiai taip suaižėję, kad, atrodo, tereikia menkiausio stuktelėjimo, ir ledkalnis nugarmės žemyn. Bet plyšiai kaip groteskiškai perkreipta burna vaipėsi – žmogaus pastangos juokingai menkos, kad sukeltų pokyčius. Čia siautėja galingesnės jėgos – apačioje stovi uragano nuniokota, apleista trobelė, pastatyta argentiniečių.

Durys praviros, į vidų priversta sušalusio sniego. Čia gyvenusių žmonių nė ženklo, viskas palikta likimo valiai.
Viena gražiausių vietovių – Jougla Pointas prie britų mokslinės stoties. Gal todėl, kad aplinkiniai kalnai spindi saulėje? Šios vietos praeitis buvo grobuoniška – iš sniego kyšo kelių metrų skersmens banginio slankstelis. Tai šimtametis banginių medžiotojų palikimas. Dabar viskas pamiršta: aplink lizdus krauna antarktiniai pingvinai, ant uolų klega mėlynakiai kormoranai.

Įplaukėme į Lemero kanalą – 11 kilometrų ilgio ir siauriausioje vietoje mažiau nei 1,6 kilometro pločio. Pirmą kartą kanalą aptiko vokiečių ekspedicija, bet nerizikavo juo plaukti. Jį įveikė belgai 1898 metais ir pavadino belgų tyrinėtojo Čarlio Lemaro (Charles Lemaire) vardu.
Kanalas nepaprastai vaizdingas, jį supa aukštos kalnų sienos, giedrą dieną atsispindinčios vandenyje.

Rojaus įlanka, kurioje stovi Argentinos mokslinė vasaros stotis, ne veltui pelnė tokį vardą. Vienoje įlankos pusėje didelis sniego laukas, kitoje – dantyti kalnai. Baltas šlaitas kyla į aukštą kalną, nuo kurio į visas puses atsiveria panorama.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Tai paskutinis žvilgsnis į Antarktidos erdves, nes išlipę Apgaulingojoje saloje nusileidžiame ant žemės perkeltine ir tiesiogine šio žodžio prasmėmis.

Į pasagos formos salos vidurį įplaukiame pro siaurą tarpą tarp uolų. Prasidėjus banginių medžioklei, XX amžiaus pradžioje vulkaninėje saloje įsitvirtino Norvegijos ir Čilės kompanija. Vasaromis čia gyvendavo keli šimtai žmonių, dirbo apie 30 laivų. Įsikišo ir britų vyriausybė, kuri pareiškė, kad sala priklauso Folklandams. Buvo įkurtas paštas, atsirado kapinės, pastatyta radijo stotis ir nutiesti geležinkelio bėgiai.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje britų karo laivas sunaikino banginių riebalų perdirbimo įrenginius, kad jais nepasinaudotų vokiečiai. 1942 metais atplaukė argentiniečiai ir įsmeigė savo vėliavą, taip pareikšdami, kad ši teritorija priklauso jiems. Kitais metais vėl pasirodė britai ir įkūrė savo mokslinę stotį. Argentiniečiai nenorėjo nusileisti, saloje lankėsi net pats prezidentas. Šį ginčą išsprendė 1967 metais išsiveržęs ir viską sunaikinęs vulkanas. Dar po dviejų pakartotinių smūgių stotis buvo apleista. 2000 metais saloje įkurtos dvi argentiniečių ir ispanų vasaros stotys.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Paskutinis išsilaipinimas Pusmėnulio saloje. Atsisveikindami mosuoja sparnais ir klega pingvinai.

Kelionė į Antarktidą netelpa į jokius ankstesnių keliavimo patyrimų ir įspūdžių rėmus. Dar prieš kelionę juokavome, kad tai prilygsta skrydžiui į Mėnulį, nes nežinojome, ko tikėtis, kaip įsivaizduoti tai, kas mūsų laukia. Tas jausmas nepasikeitė ir grįžus. Iki šiol vis dar gula klodais, sluoksniuojasi nauji potyriai kaip melsvų sluoksnių Antarktidos ledas. Kur buvome? Paradoksas: kitoje žemėje, nesvetingoje žmogui, atšiauraus klimato, bet, atrodo, tokia ir turėtų būti mūsų planeta – švari ir balta.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Top 11 pigiausių vasaros atostogų kurortų Europoje (68)

Vasaros atostogų įkarštyje „Travel Money“ sudarė pigiausių atostogų kurortų sąrašą.

Lietuvos krepšinio fanams – specialus rinktinės maršrutas po Ispaniją (1)

Nors Lietuvos rinktinės laukia akistata su Ispanija, kai kuriems Lietuvos krepšininkams ši šalis tarsi antri namai.

Keisčiausi pasaulio restoranai: sriuba iš klozeto, žemės drebėjimas ir aplinkui zujantys rykliai (5)

Jums jau pabodo geriausi ir gražiausi restoranai, kur tiekiamas puikiausias maistas, todėl dabar trokštate keistesnių patirčių? Panašu, kad jums pavyks išpildyti savo troškimą, nes pasaulyje gausu pačių keisčiausių maitinimo vietų.

Kaip užsienyje sulaukti nemokamos medicinos pagalbos? (2)

Prieš išvykdami į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, nepamirškite pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Nelaimingo atsitikimo atveju ji padės sutaupyti nuo kelių iki kelių šimtų eurų.

6 nepelnytai primiršti Europos miestai (33)

Turbūt esate lankęsi Paryžiuje, kažin ar praleidote progą pasigrožėti Roma, tačiau nepamirškite, kad Europa iš tiesų labai didelė ir joje slypi daugybė lobių, kuriuos tiesiog būtina ištyrinėti.

Gyvenimas laimingiausių žmonių šalyje: jie atsipalaidavę ir darbe, ir laisvalaikiu (2)

Dažnai girdime, kad danai yra laimingiausia pasaulio tauta. Šį faktą patvirtina ir statistika – vidutinė danų gyvenimo trukmė siekia 80 metų, o šalis gali pasigirti stipria ekonomika bei maža atskirtimi tarp įvairių socialinių grupių.

Lietuvių atostogos: neišsižada pajūrio ir rizikuoja vykdami į pavojingas šalis (1)

Lietuviai mėgsta atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau nėra linkę tam skirti daug laiko. Neseniai atliktas vartotojų įpročių ir elgesio tyrimas rodo, kad beveik 60 proc. apklaustų lietuvių, planuojančių šiais metais atostogauti, poilsiui rinksis Lietuvoje esančius kurortus ir miestelius, o penktadalis keliaus į Pietų Europą.

Veličkos druskos kasyklos: nuo koplyčių iki SPA (1)

Po Lenkijos žeme tūnančios dar viduramžiais atidarytos Veličkos druskos kasyklos, kurios 1978 m. įtrauktos į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, atvykėlius vilioja ne tik viduramžiška autentika – be ten esančių koplyčių lankymo galima pasimėgauti ir sveikatinimo procedūromis, mat kasyklų atmosfera tam itin tinkama.

Kaip išsirinkti povestuvinę kelionę, kad netektų gailėtis

Ilgametę vestuvių organizavimo patirtį turinti Laura Vagonė būsimiems jaunavedžiams pataria, kaip patirti mažiau streso ir iš povestuvinės kelionės parsivežti tik malonius prisiminimus.

Kelionių niuansai: ar tikrai norite per atostogas dalintis lova su paaugliu?

Natūralu, jog atostogaujant su vaikais viešbutis tampa gerokai svarbiau nei tada, kai ilsimasi be jų. Nes jei suaugusieji gali tiesiog numoti ranka į kai kuriuos nepatogumus, tai ilsintis visa šeima tampame atsakingi ir už mažųjų gyvenimo sąlygas. Ir būname labai labai priklausomi nuo jų savijautos svetimoje aplinkoje.

Mažas Portugalijos miestelis mena didingą šalies jūreivystės istoriją

Portugalijos viduryje esantis ir vos 20 tūkstančių gyventojų turintis Tomaro miestelis yra ne tik pilnas architektūrinių šedevrų, bet ir mena turtingą šalies jūreivystės istoriją.

Kraupiausios vietos atostogoms: keisti miškai, lėlių sala ir ateiviai (16)

Nesvarbu, ar tikite paranormaliais reiškiniais, ar ne, tačiau pasaulyje esama vietų, kuriose net ir patiems drąsiausiems pakriktų nervai. Šios vietos gąsdina turistus šiurpiausiais pasakojimais, pradedant raganų medžiokle ir baigiant susitikimais su vaiduokliais.

Pusmetis Gruzijoje – nepamirštama patirtis visam gyvenimui (12)

Netradicinis pasirinkimas studijoms kartais gali virsti pažintiniu nuotykiu, kurio įspūdžių nepamirši jau niekada, ir užmegzti nenutrūkstamą ryšį su iki tol tolima buvusia šalimi.

Rusas oreivis mėgina pagerinti skrydžio balionu aplink pasaulį rekordą (5)

Rusas oreivis Fiodoras Koniuchovas antradienį pakilo helio balionu iš vieno Australijos miestelio, mėgindamas pagerinti skrydžio aplink Žemės rutulį nesustojant rekord

„Ryanair“ skraidins iš Vilniaus į Lidsą (1)

Europos aviakompanija „Ryanair“ skelbia naują žiemos sezono maršrutą iš Vilniaus oro uosto į Lidsą (angl. Leeds). Keleiviai iš Vilniaus į Lidso Bradfordo oro uostą bus skraidinami du kartus per savaitę žiemos sezono metu.