Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį

Šiais laikais ieškant egzotikos keliaujama į vis tolimesnius pasaulio kampelius, tačiau tik nedaugelio kelionės tikslas – Naujoji Zelandija, Antarktida ar Himalajai.
Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Būtent tokios išskirtinės kelionės ypač vilioja pusę pasaulio išmaišiusius keliautojus – žurnalistę Ritą Šemelytę ir gydytoją Vytautą Brazauską. Pateikiame ištraukas iš minėtų keliautojų išleistos knygos „Ugnies ir ledo kelionės“.

Kelionė į Antarktidą, anot keliautojų, unikalumu primena skrydį į Mėnulį, o Naujoji Zelandija užburia neįtikėtinu gamtos grožiu ir įvairove: nuo trykštančių geizerių, spalvingų, atšiaurių ugnikalnių iki snieguotų kalnų viršūnių, akmeningų uolėtų pakrančių su laukine gyvūnija, vaizdingų įlankų, smėlėtų paplūdimių, fjordų ir akį rėžiančio mėlynumo ežerų.

O kur dar išbandymų kupini žygiai Himalajuose, Gruzijos gyventojų svetingumas ir vaišingumas ar Etnos ugnikalnio išdaigos Sicilijoje. Kalnai tampa tai neatsiejama kelionių dalimi, tai tolimais palydovais, išdidžiai žvelgiančiais į atvykėlius.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Ką reiškia atsidurti ant dreifuojančios ledo lyties? Koks jausmas apima vaikštant priešistorinių paparčių miškuose ar kai po kojomis pradeda drebėti žemė? Kokias paslaptis slepia kalne įkurtas Vardzijos vienuolynas Gruzijoje? Kuo žavi „dievų žeme“ vadinamas Katmandu?

Pažintinė Antarktidos ekspedicija nebuvo skirta kalnams, nors tokie žygiai rengiami. Galima užlipti į viršūnes, tik reikia gero vedlio, kuris parodytų kelią per pavojingus ledo plyšius.

Ekspedicijos metu aukštai neužlipome, bet dar tokio tyro, nesutrypto kalnų baltumo ir jų grožio niekur nebuvau mačiusi. Visas pusiasalis labai kalnuotas – nuo rausvų vulkaninių uolienų iki banguotų viršūnių.
Manoma, kad Transantarktiniai kalnai – tai Pietų Amerikos Andų tęsinys: jie leidžiasi į vandenyno dugną ir vėl išnyra Antarktidos pusiasalyje.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Šie kalnai skiria Rytų Antarktidą nuo Vakarų, įsiterpia tarp Roso ir Vedelio jūrų. Jų ilgis 3500 kilometrų, tai ilgiausia kalnų grandinė pasaulyje.

Kai kurios viršūnės ir sausi slėniai nepadengti ledu, aukščiausios viršūnės iškyla aukščiau nei 4500 metrų.
Transantarktinius kalnus pirmasis pamatė kapitonas Džeimsas Rosas (James Ross) 1841 metais. Šie kalnai apsunkino kelią Pietų ašigalio tyrinėtojams.

Jie nualino iš ašigalio grįžtančios anglo R. F. Skoto komandos jėgas – jie žuvo iki stovyklavietės likus vos 11 mylių (17,7 kilometrams). Neišsipildė ir R. F. Skoto svajonė pirmajam pasiekti ašigalį – vos mėnesiu jį aplenkė norvegas Roaldas Amundsenas, nukeliavęs į Pietų ašigalį 1911 metais. R. Amundseno žygis buvo pakartotas tik 1957 metais: specialiai pritaikytu vikšriniu traktoriumi į ašigalį nuvyko Naujosios Zelandijos alpinistas Edmundas Hilaris.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Banguota kalnų grandinė supa Portal Point, arba vadinamuosius vartus į Antarktidą, kur prasidėdavo ekspedicijos į kontinentą. Mums išsilaipinus pasitaikė ypač ramus oras, nė menkiausio vėjelio. Tamsiame vandens paviršiuje boluojantys ledkalniai atrodė kaip sustingęs paveikslas.
Grįždami į laivą valtimi tyliai plaukiojome tarp keistų ledo figūrų, nugludintų, suaižėjusių, akinamai baltų, su melsvais tarpsluoksniais nuo slegiančio milžiniško svorio. Ir dabar dar girdžiu, kaip teliūskuoja vanduo po ledo kalnais, atsimušdamas į nematomas tuščias ertmes.
Kai gigantiško ledo bokšto dalis virš vandens pasidaro didesnė nei nutirpusi apačioje, jis triukšmingai apsiverčia. Tačiau ankstyvą vasarą tokių metamorfozių Antarktidoje nedaug.

Triukšmauja tik pingvinai, klega jau paukščiukus išperėję kormoranai, įlankoje uodegomis pliaukši banginiai. Matėme patį mažiausią iš banginių – ruožuotį. Jis įtartinai nardė prie pat kitos valties. Ar tik jam kas neįmetė kokių skanėstų? Bandydamas jį prisivilioti, mūsų gidas ritmiškai beldė į valties dugną, panašiai kaip kuršiai kviesdavo žuvis skanduodami „stinta pūkis“. Bet garsas nesudomino ruožuočio, stebėjome jį iš tolo.

Dar įspūdingesni stalo formos ledkalniai – tikri plaukiojantys milžinai, ant kurių galima gyventi. Jų storis siekia 200–300 metrų, gali sverti apie 400 mln. tonų ir aprūpinti gėlu vandeniu 3 mln. žmonių visus metus. Beveik visa Antarktida padengta ledu, kurio storis vidutiniškai siekia 1,9 kilometro. Šiame kontinente yra 90 proc. pasaulio ledo (arba 70 proc. gėlo vandens). Jeigu jis visas ištirptų, pasaulio vandenynų lygis pakiltų 60 metrų.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Neko uoste pakilome stačiu sniego šlaitu, kurio įstrižas horizontas rėmėsi į mėlyną dangaus skliautą. Nuo perėjos atsivėrė kalnas, apsigaubęs baltu debesiu: tarsi per jį ritosi galinga sniego lavina ir akimirką stabtelėjusi įstrigo laiko tėkmėje.

Nuo kalno Neko uostas kaip ant delno: virš įlankos kabo milžiniška ledyno siena. Atskilę ledkalniai triukšmingai krinta į vandenį, paviršiumi nusirita bangos. Kalnų tylą sutrikdo vandens šniokštimas, sučeža pakrantės akmenėliai.

Mūsų grupė sėdi nukorusi kojas nuo uolos krašto ir erzina ledyną: pradėjo ploti katučių. Vis garsiau ir garsiau, kad sukeltų vibraciją, nuo kurios nuskiltų naujas ledkalnis. Ledyno pakraščiai taip suaižėję, kad, atrodo, tereikia menkiausio stuktelėjimo, ir ledkalnis nugarmės žemyn. Bet plyšiai kaip groteskiškai perkreipta burna vaipėsi – žmogaus pastangos juokingai menkos, kad sukeltų pokyčius. Čia siautėja galingesnės jėgos – apačioje stovi uragano nuniokota, apleista trobelė, pastatyta argentiniečių.

Durys praviros, į vidų priversta sušalusio sniego. Čia gyvenusių žmonių nė ženklo, viskas palikta likimo valiai.
Viena gražiausių vietovių – Jougla Pointas prie britų mokslinės stoties. Gal todėl, kad aplinkiniai kalnai spindi saulėje? Šios vietos praeitis buvo grobuoniška – iš sniego kyšo kelių metrų skersmens banginio slankstelis. Tai šimtametis banginių medžiotojų palikimas. Dabar viskas pamiršta: aplink lizdus krauna antarktiniai pingvinai, ant uolų klega mėlynakiai kormoranai.

Įplaukėme į Lemero kanalą – 11 kilometrų ilgio ir siauriausioje vietoje mažiau nei 1,6 kilometro pločio. Pirmą kartą kanalą aptiko vokiečių ekspedicija, bet nerizikavo juo plaukti. Jį įveikė belgai 1898 metais ir pavadino belgų tyrinėtojo Čarlio Lemaro (Charles Lemaire) vardu.
Kanalas nepaprastai vaizdingas, jį supa aukštos kalnų sienos, giedrą dieną atsispindinčios vandenyje.

Rojaus įlanka, kurioje stovi Argentinos mokslinė vasaros stotis, ne veltui pelnė tokį vardą. Vienoje įlankos pusėje didelis sniego laukas, kitoje – dantyti kalnai. Baltas šlaitas kyla į aukštą kalną, nuo kurio į visas puses atsiveria panorama.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Tai paskutinis žvilgsnis į Antarktidos erdves, nes išlipę Apgaulingojoje saloje nusileidžiame ant žemės perkeltine ir tiesiogine šio žodžio prasmėmis.

Į pasagos formos salos vidurį įplaukiame pro siaurą tarpą tarp uolų. Prasidėjus banginių medžioklei, XX amžiaus pradžioje vulkaninėje saloje įsitvirtino Norvegijos ir Čilės kompanija. Vasaromis čia gyvendavo keli šimtai žmonių, dirbo apie 30 laivų. Įsikišo ir britų vyriausybė, kuri pareiškė, kad sala priklauso Folklandams. Buvo įkurtas paštas, atsirado kapinės, pastatyta radijo stotis ir nutiesti geležinkelio bėgiai.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje britų karo laivas sunaikino banginių riebalų perdirbimo įrenginius, kad jais nepasinaudotų vokiečiai. 1942 metais atplaukė argentiniečiai ir įsmeigė savo vėliavą, taip pareikšdami, kad ši teritorija priklauso jiems. Kitais metais vėl pasirodė britai ir įkūrė savo mokslinę stotį. Argentiniečiai nenorėjo nusileisti, saloje lankėsi net pats prezidentas. Šį ginčą išsprendė 1967 metais išsiveržęs ir viską sunaikinęs vulkanas. Dar po dviejų pakartotinių smūgių stotis buvo apleista. 2000 metais saloje įkurtos dvi argentiniečių ir ispanų vasaros stotys.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Paskutinis išsilaipinimas Pusmėnulio saloje. Atsisveikindami mosuoja sparnais ir klega pingvinai.

Kelionė į Antarktidą netelpa į jokius ankstesnių keliavimo patyrimų ir įspūdžių rėmus. Dar prieš kelionę juokavome, kad tai prilygsta skrydžiui į Mėnulį, nes nežinojome, ko tikėtis, kaip įsivaizduoti tai, kas mūsų laukia. Tas jausmas nepasikeitė ir grįžus. Iki šiol vis dar gula klodais, sluoksniuojasi nauji potyriai kaip melsvų sluoksnių Antarktidos ledas. Kur buvome? Paradoksas: kitoje žemėje, nesvetingoje žmogui, atšiauraus klimato, bet, atrodo, tokia ir turėtų būti mūsų planeta – švari ir balta.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

15 nežinomų Jungtinės Karalystės vietų, kurias privalote aplankyti

Visi gerai žino žymiausias Jungtinės Karalystės (JK) vietas, tačiau ši šalis jums gali pasiūlyti tikrai daugiau nei Big Beną ar Stounhendžą.

„Viskas įskaičiuota“ atostogos – atgaiva ar šokas visam organizmui? (1)

Lietuvių itin mėgiamas atostogų paketas su „viskas įskaičiuota“ turi dvi medalio puses. Nuo maisto ir gėrimų lūžtantys stalai leidžia praplėsti kulinarinį akiratį, artimiau susipažinti su svečios šalies virtuve.

Lietuvių praradimai kelionėse – nuo suvenyrų iki brangių barzdaskučių

Išsiruošę į poilsines, pažintines ar verslo keliones lietuviai mėgsta prisikrauti pilnus lagaminus ir kartu su savimi pasiimti daiktų visiems gyvenimo atvejams. Deja, ne visuomet visus šiuos daiktus pavyksta parsivežti atgal namo, sakoma pranešime spaudai.

Bagažas – sporto inventorius: ką privalu žinoti skrendantiems?

Ar žinote, kad jei visi lėktuvo keleiviai, vykstantys į slidinėjimo kurortą, pvz., Austrijoje, su savimi gabentųsi pilnus slidinėjimo įrangos komplektus, tai mažesnis ar ne itin galingas lėktuvas tiesiog nepakiltų nuo žemės?

Lietuvių sukurtame filmuke – kvapą gniaužiantis pasivaikščiojimas ant aukščiausių pasaulio statybų (41)

Bebaimių rusų pora įlipo į aukščiausias pasaulio statybas Kinijoje. Jaunuoliai šiam iššūkiui ryžosi nesinaudodami jokiomis specialiomis apsaugomis, jokia specialia įranga ar apranga.

Barselona – architektūros, meno ir poilsio sostinė

Barselona sujungia tiek didmiesčio malonumus, tiek kurortinį poilsį, kadangi jo pakrantes skalauja Viduržemio jūra. Turistų pamėgtas miestas atveria galimybes mėgautis unikalia architektūra, be galo įdomiais muziejais, skaidraus vandens paplūdimiais bei gardžiais ispaniškais valgiais, sakoma pranešime spaudai.

Egiptas: kada keliauti, ką išbandyti privalu, o ko verčiau niekada nedaryti (11)

Vieniems Egiptas – tai faraonų piramidės ir aplink kiek akys mato plytinti smėlio karalystė. Kitiems – ištisus metus šviečianti saulė, žemiau 25 laipsnių šilumos nenusileidžiantis termometro stulpelis ir povandeniniai Raudonosios jūros turtai. O štai patyręs keliautojas, profesionalus nardytojas Artūras Liudkevičiaus (28 m.) įsitikinęs, kad Egipto vienu ar dviem žodžiais neapibūdinsi: „Tai nesibaigiančių kontrastų šalis, į kurią norisi grįžti dar ir dar“. A. Liudkevičius dalijasi vaizdo įrašu iš jam patraukliausio, povandeninio, Egipto.

12 pigių šalių, kur galima puikiai pailsėti (28)

Buvo laikai, kai doleris atverdavo visas duris ir galima buvo apkeliauti pusę pasaulio už palyginus nedidelius pinigus. Bet per 15 metų dolerio vertė gerokai nukrito.

Atostogos rudenį – kur keliauti su vaikais? (3)

Prasidėjus rudeninėms mokinių atostogoms, tėvams nemenką galvos skausmą kelia klausimai – kuo gi užimti vaikus ir kur kartu su jais keliauti.

12 gražiausių salų visame pasaulyje (12)

Net jei jau atostogavote, vėl užsimanysite kelti sparnus.

Norvegijoje gyvenanti lietuvė: kasdien čia atrandu daug grožio (5)

Šis skaitytojos pasakojimas atsiųstas konkursui „Mano įsimintinos atostogos“. Dėkojame skaitytojai Linai Travel Norge. Laukiame Jūsų istorijų ir įspūdžių!

Top 5: prabangiausi pasaulio kazino (10)

Žodis „kazino“ turbūt daug kam išsyk asocijuojasi su prabanga ir ekstravangantiška aplinka bei turtingais klientais. Žinoma, Lietuvoje išskirtinai įspūdingų lošimo namų surasti sudėtinga, tačiau įvairiausiuose pasaulio kampeliuose – ypač lošimo sostinėje Las Vegase – galima išvysti tokių kazino, kurie labiau primena karališkus rūmus, nei pramogų kompleksą.

Penki artimiausi festivaliai Europos miestuose: ką verta pamatyti?

Vasaros pabaiga Europos sostinėse nusimato smagi – gyventojus ir miestų svečius džiugins festivalių ir renginių gausa.

Simona Bandita Batumyje ieškojo nuotykių ir mokėsi bučiuotis (1)

Neseniai iš Gruzijos Adžarijos regiono grįžusi radijo stoties ZIP FM ir televizijos laidų vedėja Simona Bandita komplimentų šiai šaliai negaili: „Iki dabar negaliu atsigauti nuo Gruzijos svetingumo, kalnų ir gamtos gražumo, žmonių mielumo ir maisto skanumo. Viskas ten tiesiog vau“. Simona teigia, kad kelionė į Batumį, žymųjį Gruzijos kurortą, leido į šią šalį pažiūrėti visai kitomis akimis ir patirti tokių nuotykių, apie kuriuos iki tol net nesvajojo, sakoma pranešime spaudai.

Vėjų nugairinta Fuerteventūra – vandens sporto entuziastams ir ieškantiems baltų paplūdimių (5)

Fuerteventūroje su žmona ir dviem vaikais gyvenantis Martas Stepukonis įsitikinęs, jog ši Ispanijai priklausanti sala – geriausia vieta buriuoti visoje Europoje, sakoma pranešime spaudai. Prieš pusantrų metų vadovo pareigas automobilių prekybos salone Lietuvoje į darbą ant Atlanto vandenyno kranto iškeitęs buriavimo instruktorius pasakoja, kur saloje geriausios sąlygos užsiimti vandens sportu, kas sunkiausia pirmą kartą stojant ant lentos ir kokios pradedančiųjų baimės – stipriausios.