Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį

Šiais laikais ieškant egzotikos keliaujama į vis tolimesnius pasaulio kampelius, tačiau tik nedaugelio kelionės tikslas – Naujoji Zelandija, Antarktida ar Himalajai.
Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Būtent tokios išskirtinės kelionės ypač vilioja pusę pasaulio išmaišiusius keliautojus – žurnalistę Ritą Šemelytę ir gydytoją Vytautą Brazauską. Pateikiame ištraukas iš minėtų keliautojų išleistos knygos „Ugnies ir ledo kelionės“.

Kelionė į Antarktidą, anot keliautojų, unikalumu primena skrydį į Mėnulį, o Naujoji Zelandija užburia neįtikėtinu gamtos grožiu ir įvairove: nuo trykštančių geizerių, spalvingų, atšiaurių ugnikalnių iki snieguotų kalnų viršūnių, akmeningų uolėtų pakrančių su laukine gyvūnija, vaizdingų įlankų, smėlėtų paplūdimių, fjordų ir akį rėžiančio mėlynumo ežerų.

O kur dar išbandymų kupini žygiai Himalajuose, Gruzijos gyventojų svetingumas ir vaišingumas ar Etnos ugnikalnio išdaigos Sicilijoje. Kalnai tampa tai neatsiejama kelionių dalimi, tai tolimais palydovais, išdidžiai žvelgiančiais į atvykėlius.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Ką reiškia atsidurti ant dreifuojančios ledo lyties? Koks jausmas apima vaikštant priešistorinių paparčių miškuose ar kai po kojomis pradeda drebėti žemė? Kokias paslaptis slepia kalne įkurtas Vardzijos vienuolynas Gruzijoje? Kuo žavi „dievų žeme“ vadinamas Katmandu?

Pažintinė Antarktidos ekspedicija nebuvo skirta kalnams, nors tokie žygiai rengiami. Galima užlipti į viršūnes, tik reikia gero vedlio, kuris parodytų kelią per pavojingus ledo plyšius.

Ekspedicijos metu aukštai neužlipome, bet dar tokio tyro, nesutrypto kalnų baltumo ir jų grožio niekur nebuvau mačiusi. Visas pusiasalis labai kalnuotas – nuo rausvų vulkaninių uolienų iki banguotų viršūnių.
Manoma, kad Transantarktiniai kalnai – tai Pietų Amerikos Andų tęsinys: jie leidžiasi į vandenyno dugną ir vėl išnyra Antarktidos pusiasalyje.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Šie kalnai skiria Rytų Antarktidą nuo Vakarų, įsiterpia tarp Roso ir Vedelio jūrų. Jų ilgis 3500 kilometrų, tai ilgiausia kalnų grandinė pasaulyje.

Kai kurios viršūnės ir sausi slėniai nepadengti ledu, aukščiausios viršūnės iškyla aukščiau nei 4500 metrų.
Transantarktinius kalnus pirmasis pamatė kapitonas Džeimsas Rosas (James Ross) 1841 metais. Šie kalnai apsunkino kelią Pietų ašigalio tyrinėtojams.

Jie nualino iš ašigalio grįžtančios anglo R. F. Skoto komandos jėgas – jie žuvo iki stovyklavietės likus vos 11 mylių (17,7 kilometrams). Neišsipildė ir R. F. Skoto svajonė pirmajam pasiekti ašigalį – vos mėnesiu jį aplenkė norvegas Roaldas Amundsenas, nukeliavęs į Pietų ašigalį 1911 metais. R. Amundseno žygis buvo pakartotas tik 1957 metais: specialiai pritaikytu vikšriniu traktoriumi į ašigalį nuvyko Naujosios Zelandijos alpinistas Edmundas Hilaris.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Banguota kalnų grandinė supa Portal Point, arba vadinamuosius vartus į Antarktidą, kur prasidėdavo ekspedicijos į kontinentą. Mums išsilaipinus pasitaikė ypač ramus oras, nė menkiausio vėjelio. Tamsiame vandens paviršiuje boluojantys ledkalniai atrodė kaip sustingęs paveikslas.
Grįždami į laivą valtimi tyliai plaukiojome tarp keistų ledo figūrų, nugludintų, suaižėjusių, akinamai baltų, su melsvais tarpsluoksniais nuo slegiančio milžiniško svorio. Ir dabar dar girdžiu, kaip teliūskuoja vanduo po ledo kalnais, atsimušdamas į nematomas tuščias ertmes.
Kai gigantiško ledo bokšto dalis virš vandens pasidaro didesnė nei nutirpusi apačioje, jis triukšmingai apsiverčia. Tačiau ankstyvą vasarą tokių metamorfozių Antarktidoje nedaug.

Triukšmauja tik pingvinai, klega jau paukščiukus išperėję kormoranai, įlankoje uodegomis pliaukši banginiai. Matėme patį mažiausią iš banginių – ruožuotį. Jis įtartinai nardė prie pat kitos valties. Ar tik jam kas neįmetė kokių skanėstų? Bandydamas jį prisivilioti, mūsų gidas ritmiškai beldė į valties dugną, panašiai kaip kuršiai kviesdavo žuvis skanduodami „stinta pūkis“. Bet garsas nesudomino ruožuočio, stebėjome jį iš tolo.

Dar įspūdingesni stalo formos ledkalniai – tikri plaukiojantys milžinai, ant kurių galima gyventi. Jų storis siekia 200–300 metrų, gali sverti apie 400 mln. tonų ir aprūpinti gėlu vandeniu 3 mln. žmonių visus metus. Beveik visa Antarktida padengta ledu, kurio storis vidutiniškai siekia 1,9 kilometro. Šiame kontinente yra 90 proc. pasaulio ledo (arba 70 proc. gėlo vandens). Jeigu jis visas ištirptų, pasaulio vandenynų lygis pakiltų 60 metrų.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Neko uoste pakilome stačiu sniego šlaitu, kurio įstrižas horizontas rėmėsi į mėlyną dangaus skliautą. Nuo perėjos atsivėrė kalnas, apsigaubęs baltu debesiu: tarsi per jį ritosi galinga sniego lavina ir akimirką stabtelėjusi įstrigo laiko tėkmėje.

Nuo kalno Neko uostas kaip ant delno: virš įlankos kabo milžiniška ledyno siena. Atskilę ledkalniai triukšmingai krinta į vandenį, paviršiumi nusirita bangos. Kalnų tylą sutrikdo vandens šniokštimas, sučeža pakrantės akmenėliai.

Mūsų grupė sėdi nukorusi kojas nuo uolos krašto ir erzina ledyną: pradėjo ploti katučių. Vis garsiau ir garsiau, kad sukeltų vibraciją, nuo kurios nuskiltų naujas ledkalnis. Ledyno pakraščiai taip suaižėję, kad, atrodo, tereikia menkiausio stuktelėjimo, ir ledkalnis nugarmės žemyn. Bet plyšiai kaip groteskiškai perkreipta burna vaipėsi – žmogaus pastangos juokingai menkos, kad sukeltų pokyčius. Čia siautėja galingesnės jėgos – apačioje stovi uragano nuniokota, apleista trobelė, pastatyta argentiniečių.

Durys praviros, į vidų priversta sušalusio sniego. Čia gyvenusių žmonių nė ženklo, viskas palikta likimo valiai.
Viena gražiausių vietovių – Jougla Pointas prie britų mokslinės stoties. Gal todėl, kad aplinkiniai kalnai spindi saulėje? Šios vietos praeitis buvo grobuoniška – iš sniego kyšo kelių metrų skersmens banginio slankstelis. Tai šimtametis banginių medžiotojų palikimas. Dabar viskas pamiršta: aplink lizdus krauna antarktiniai pingvinai, ant uolų klega mėlynakiai kormoranai.

Įplaukėme į Lemero kanalą – 11 kilometrų ilgio ir siauriausioje vietoje mažiau nei 1,6 kilometro pločio. Pirmą kartą kanalą aptiko vokiečių ekspedicija, bet nerizikavo juo plaukti. Jį įveikė belgai 1898 metais ir pavadino belgų tyrinėtojo Čarlio Lemaro (Charles Lemaire) vardu.
Kanalas nepaprastai vaizdingas, jį supa aukštos kalnų sienos, giedrą dieną atsispindinčios vandenyje.

Rojaus įlanka, kurioje stovi Argentinos mokslinė vasaros stotis, ne veltui pelnė tokį vardą. Vienoje įlankos pusėje didelis sniego laukas, kitoje – dantyti kalnai. Baltas šlaitas kyla į aukštą kalną, nuo kurio į visas puses atsiveria panorama.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Tai paskutinis žvilgsnis į Antarktidos erdves, nes išlipę Apgaulingojoje saloje nusileidžiame ant žemės perkeltine ir tiesiogine šio žodžio prasmėmis.

Į pasagos formos salos vidurį įplaukiame pro siaurą tarpą tarp uolų. Prasidėjus banginių medžioklei, XX amžiaus pradžioje vulkaninėje saloje įsitvirtino Norvegijos ir Čilės kompanija. Vasaromis čia gyvendavo keli šimtai žmonių, dirbo apie 30 laivų. Įsikišo ir britų vyriausybė, kuri pareiškė, kad sala priklauso Folklandams. Buvo įkurtas paštas, atsirado kapinės, pastatyta radijo stotis ir nutiesti geležinkelio bėgiai.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje britų karo laivas sunaikino banginių riebalų perdirbimo įrenginius, kad jais nepasinaudotų vokiečiai. 1942 metais atplaukė argentiniečiai ir įsmeigė savo vėliavą, taip pareikšdami, kad ši teritorija priklauso jiems. Kitais metais vėl pasirodė britai ir įkūrė savo mokslinę stotį. Argentiniečiai nenorėjo nusileisti, saloje lankėsi net pats prezidentas. Šį ginčą išsprendė 1967 metais išsiveržęs ir viską sunaikinęs vulkanas. Dar po dviejų pakartotinių smūgių stotis buvo apleista. 2000 metais saloje įkurtos dvi argentiniečių ir ispanų vasaros stotys.

Lietuvių keliautojai: kelionė į Antarktidą primena skrydį į Mėnulį
© R. Šemelytės nuotr.

Paskutinis išsilaipinimas Pusmėnulio saloje. Atsisveikindami mosuoja sparnais ir klega pingvinai.

Kelionė į Antarktidą netelpa į jokius ankstesnių keliavimo patyrimų ir įspūdžių rėmus. Dar prieš kelionę juokavome, kad tai prilygsta skrydžiui į Mėnulį, nes nežinojome, ko tikėtis, kaip įsivaizduoti tai, kas mūsų laukia. Tas jausmas nepasikeitė ir grįžus. Iki šiol vis dar gula klodais, sluoksniuojasi nauji potyriai kaip melsvų sluoksnių Antarktidos ledas. Kur buvome? Paradoksas: kitoje žemėje, nesvetingoje žmogui, atšiauraus klimato, bet, atrodo, tokia ir turėtų būti mūsų planeta – švari ir balta.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

5 priežastys atostogauti rudenį, arba Kaip Turkija susijusi su Kalėdomis?

Nors tradicinis atostogų metas baigiasi sulig išeinančia vasara, kelionių organizatoriai ir lėktuvų bilietų pardavėjai pastebi kasmet stiprėjančią rudeninių kelionių tendenciją. Pasirodo, vis daugiau žmonių planuoja keliones į užsienio kurortus spalį ir lapkritį. Turizmo sektoriaus specialistai įvardija priežastis, dėl kurių ryžtamasi tokioms lyg ir „pavėluotoms“ atostogoms.

Vykstame slidinėti: kratysimės automobiliu ar stumdysimės oro uostų eilėse? (7)

Daugeliui slidinėjančiųjų ši žiemos pramoga siejasi su kelione: iki pasieksime kalnų viršūnes, parą–pusantros automobilyje ar išnuomotame autobusiuke vartysimės ieškodami mažiau nusėdėto šono, su kitais avantiūros dalyviais dalindamiesi ir vairuotojo vieta, ir sumuštiniais... Lėktuvų bilietams atpigus, daug kas kelionės ant ratų romantiką iškeitė į vos kelių valandų skrydį, sakoma pranešime spaudai.

Humoras skirtingose šalyse: ar juokingiausias pasaulio anekdotas juokingas ir lietuviams? (30)

Humoras, arba noras juoktis, yra natūralus žmogaus poreikis. Mokslininkai jau seniai išsiaiškino, jog kartas nuo karto gerai pasijuokti, kol paskausta pilvas, yra ne tik smagu, bet ir biologiškai svarbu. Humoras taip pat turi galią panaikinti žmones skiriančius barjerus, ištrinti takoskyrą tarp skirtingų tautų ir nevienodų kalbų.

Kuri vieta yra pati gražiausia Europoje? (34)

Europoje patogu ir pigu keliauti, o palyginus pasaulinius mastelius – viskas yra ir visai netoli. Juk keleto valandų trukmės skrydžiu galima pasiekti kone kiekvieną didesnį Europos miestą ar rinktis iš daugybės kelionių autobusu ir automobiliu. Kitų žemynų gyventojai europiečiams gali tik pavydėti – tiek kultūros įvairovės, architektūros paveldo ir gamtos stebuklų vienoje vietoje galima rasti tik mūsų Senajame žemyne.

Top 5: prabangiausi Las Vegaso restoranai

Turbūt pirmas žodis, šaunantis į galvą pagalvojus apie Las Vegasą, yra prabanga. Čia jos iš tiesų daug – tiek tikros, tiek visiškai kičinės. Žinoma, neapsieinama ir be elitinių kazino (kai tuo tarpu Lietuvoje žmonės dažniausiai renkasi lošimą internetu) ar beprotiškai daug kainuojančių automobilių. Tačiau net ir lošimų rojuje žmonės vakarieniauja, ir ne bet kur, o žadą atimančiuose restoranuose, kuriuose dažnai galima sutikti ir pasaulinio lygio garsenybių.

7 keisti škotų įpročiai

Šiame straipsnyje pateikiame 7 škotų įpročius, kurie svetimšaliams gali pasirodyti keistoki.

Kur nuvykti ir ką nuveikti savaitgalį: 4 dėmesio vertos kryptys šį rudenį (1)

Dar nesuplanuoti savaitgaliai ir daugumoje Europos miestų rudenį vis dar vyraujantys malonūs orai perša tik vieną mintį – nedvejodami galime leistis į kelių dienų nuotykius svetur. Štai didieji kaimyninių šalių miestai lietuviams – trumpai savaitgalio išvykai laiko ir piniginės atžvilgiu itin palankus pasirinkimas.

Ar žinote, kodėl neturėtumėte viešinti socialiniuose tinkluose savo kelionės bilieto? (6)

Socialinių tinklų mėgėjai turėtų būti atsargūs dėl to, ką viešina savo paskyrose, besiruošdami kelionei.

Mėgstantys keliauti kviečiami į turizmo dienos renginius

Kelionės įkvepia nugalėti save. Tai rodo stulbinantys Lietuvos keliautojų, apkeliavusių Lietuvą neįgaliojo vežimėliu, paspirtuku ar kitaip, pavyzdžiai. Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija kaip tik paskelbė, jog šių metų Pasaulinės turizmo dienos šūkis yra „Turizmas visiems!“

11 geriausių miestų gyventi pasaulyje (70)

Pasibaigus vasaros linksmybėms, prasidėjus rudeniui ir kasdienybei, nebesidairome, kur išsprukti pailsėti ir papramogauti – norime gyventi ir dirbti miestuose, kuriuose realizuotume savo profesinius gebėjimus ir užsidirbtume būsimoms kelionėms.

Mokslininkai: atostogos padeda nugalėti stresą ir stiprina imunitetą

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu dalis atostogaujančių šiaip ilsėjosi, dalis toje pačioje vietoje meditavo. Abu variantai pasirodė naudingi sveikatai – žmonės tapo atsparesni stresui, sustiprėjo imunitetas, pastebėti pozityvūs ląstelių pokyčiai.

J. Bitinaitė apie gyvenimą Indijoje: tie patyrimai išliks ilgam (8)

Sakoma, kad norint pažinti Indiją, neužtektų ir 10 kelionių. Visgi, dalis turistų būtent čia vyksta kitokio pažinimo tikslais – pažinti save, atrasti vidinę ramybę ir pusiausvyrą, sakoma pranešime spaudai.

Dainiaus Kinderio kelionių kompasas: nuo Filipinų iki Jordanijos

Artėjant šaltajam sezonui prisiekę keliautojai pradeda dairytis į žemėlapio vietas, esančias žemiau pietų pusrutulio, kur šiluma glosto odą ištisus metus, o potyriai nekasdieniški ir nepamirštami. Šį kartą apžvelgsime penkias kryptis, kurios ypač tinka keliauti žiemą ir pavasarį.

Oktoberfest - alaus mėgėjų meka (3)

Bet kuris rugsėjo pabaigoje Miunchene vykstančioje alaus mugėje Octoberfest apsilankęs gerbėjas patvirtins - taip, tai vieta, kurioje norėčiau atsidurti po mirties. Daugiau nei du šimtus metų gyvuojanti alaus mėgėjų šventė įtraukta į Gineso rekordų knygą, kaip daugiausiai lankytojų sulaukianti šventė pasaulyje, sakoma pranešime spaudai.

7 priežastys apsilankyti Edinburge (2)

Edinburgas, Škotijos sostinė, jau senai yra turistų mėgstama vieta, tačiau pastaruoju metu jų ypač padaugėjo.