Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis

 (7)
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.
Gintarė Frišmantaitė
© Asmeninis archyvas

„Pažinimo, gyvenimiškos bei profesinės patirties niekuomet nebus per daug“, – pranešime spaudai teigia G. Frišmantaitė.

Kokie buvo Jūsų įspūdžiai nuvykus į Australiją? Ar greitai pripratote prie aplinkos, supančių žmonių? Kokie kultūriniai skirtumai jus labiausiai nustebino?

– Įspūdžiai, be abejo, puikūs. Nuo pat pirmos minutės buvau apsupta labai malonių, įdomių, veiklių žmonių. Pažintis su Australija prasidėjo jau kitą dieną po kelionės. Mokyklos vadovė, kurioje atlikau „Erasmus+“ praktiką, Nemira Stapleton su vyru parodė didelę dalį Adelaidės. Iš tiesų prireiktų didelio sąrašo, norint paminėti žmonių vardus, su kuriais teko bendrauti, būti pakviestai į svečius ar kelionę, kai beveik kiekviena diena nuo ryto iki vakaro buvo suplanuota. Būtent tokia aplinka leido jaustis labai ramiai.

Tikriausiai daug reikšmės turi asmeninės savybės, tačiau aš čia jaučiausi labai gerai jau nuo pat praktikos laikotarpio pradžios, aplinka bei veikla man nepaprastai patiko. Kalbant apie kultūrinius skirtumus, nuolat pastebi, kad žmonės Australijoje yra nepaprastai atsipalaidavę, niekur neskuba ir dažnai mėgaujasi akimirkomis, šypsosi, na bent didžioji dalis mano sutiktų žmonių yra būtent tokie.

Kodėl pasirinkote būtent šią praktikos vietą?

– Pamačiusi informaciją apie tarptautinės praktikos galimybę lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse, smalsumo vedina peržiūrėjau šalis bei reikalavimus ir kiek nusivyliau pamačiusi, kad dauguma galimų praktikos vietų reikalauja pedagoginio išsilavinimo, įgūdžių, susijusių su šia sritimi. Atsižvelgiant į tai, kad mano studijų kryptis – sociologija ir antropologija, mane sudomino vienintelė vieta – Adelaidės lietuvių mokykla, kuri ieškojo studento, kuris turėtų realios praktikos darbe su vaikais, besidomintis visuomene, Lietuvos kultūra ir norintis perduoti tai vaikams Australojoje.

Neturėdama daug vilčių tiesiog nusprendžiau pabandyti, visa tai man atrodė labai artima, nes kiek ankščiau dalį laiko skyriau savanorystei: teko išbandyti vadovės pareigas vaikų stovykloje, lankiau sergančius vaikus ligoninėse, globos namuose, taip pat prisidėjau prie daugelio kitų veiklų, gerumo akcijų.

Kaip minėjau, tikrai neturėjau daug vilčių, tiesiog labai norėjau bent jau pabandyti ir man pasisekė. Kai vėliau kalbėjau su mokyklos vadove, jos teigimu, pasirinkimą priimti mane į praktikos vietą lėmė tai, jog aš turėjau realios praktikos, jiems svarbiausia yra patirtis ir gebėjimas ją perduoti aplinkiniams.

Papasakokite apie savo darbo dieną, kokiomis veiklomis užsiimdavote?

– Kiekviena diena buvo labai skirtinga, nes buvau labai įsitraukusi į visos lietuvių bendruomenės bei mokyklos veiklas. Mokykloje turėjau dvi grupes mokinių, kurių amžius svyravo nuo 5 iki 12 metų, vieną grupę sudarė mažesni vaikai, kitą vyresni. Pamokų metu mokėmės lietuviškų dainų, tautinių šokių. Pamokų metu taip pat skaitėme, rašėme, mokėmės faktų apie Lietuvą, jos kultūrą, geografiją ir kt.. Tuo tarpu suaugusių lietuvių grupę mokinau lietuvių kalbos, pasakojau apie esamą padėtį Lietuvoje, jos kultūrą.

Itin vertinu galimybę sudalyvauti Europos Sąjungos ambasados Australijoje (angl. Delegation of European Union in Australia) vizite, kurio metu teko pabendrauti su švietimo ir viešųjų ryšių skyrių vadovais bei ten praktiką atliekančiomis praktikantėmis iš Prancūzijos bei Nyderlandų. Kalbėjomės apie tarptautinių mainų praktikas ir dalijomės turima patirtimi, taip pat aptarėme sudaromas sąlygas studijuoti skirtingose šalyse bei tarptautinių praktikų suteikiamas galimybes ir naudą jaunam žmogui. Praktikos metu buvau pakviesta ir į Adelaidės radijo laidą, vedamą lietuvių kalba. Interviu metu turėjau pristatyti save, savo miestą, universitetą, tikslus, papasakoti apie vykdomas veiklas.

Gintarė Frišmantaitė
Gintarė Frišmantaitė
© Asmeninis archyvas

Ar atlikdama praktikos užduotis taikėte studijų VDU metu įgytas žinias?

– Visi įgūdžiai, gauti studijų metu, be abejo, buvo reikalingi, nes mano specialybė yra gana plati. Sociologinis kritinis mąstymas jau suformuotas ir, manau, jis niekada neišnyks iš mano sąmonės. Būdama Australijoje pastebėjau daug įdomių dalykų, susijusių su žmonių mąstymu, Lietuvos, jos kaitos, skirtingo gyvenimo būdo suvokimu, tam tikrų vyraujančių stereotipų. Be abejo, šie dalykai yra neišvengiami ir labai diskutuotini, man pačiai kyla daug klausimų, kurie slypi už, atrodo, savaime suprantamų dalykų, tokių kaip socialinių jėgų, visuotinių taisyklių, visuomenės normų įtakos žmonių elgesiui ir pan.

Kaip vertinate įgytas žinias, ar manote, kad jos pravers ateityje Jūsų profesinėje veikloje? Kokias matote ateities perspektyvas, susijusias su Jūsų praktika?

– Naujos žinios ir patirtys visuomet praverčia. Dar nesu tikra dėl savo tolimesnių planų, susijusių su profesine veikla, planuoju tęsti magistro studijas, bet nesu tikra ar toliau gilinsiu žinias sociologijos srityje, ar kur kitur.

Kaip ir kur radote informaciją apie tokią praktikų galimybę? Kodėl susidomėjote?

– Istorija labai paprasta. Rengdama bakalauro studijų baigiamąjį darbą ir norėdama minutei atitraukti mintis nuo darbų praktikos galimybę pastebėjau „Facebook“ socialiniame tinkle, VDU Sociologijos ir antropologijos paskyroje. Internetinį puslapį atsiverčiau tik smalsumo vedina, anksčiau tokių galimybių nesvarsčiau ir neturėjau planų, susijusių su praktika. Tiesiog tuo metu mano gyvenimo etapas buvo įdomus, galvoje sukosi mintys, ką reikės veikti toliau, pabaigus bakalauro studijas, bet viskas susidėliojo taip, kaip reikėjo, todėl esu be galo laiminga.

Ką patartumėte kitiems studentams, kurie mąsto apie tokią praktikos galimybę?

– Patarčiau nepraleisti progos ir dalyvauti, nes tai tikrai nuostabi nauja patirtis, tokios galimybės leidžia tobulėti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti. Pažinimo, gyvenimiškos bei profesinės patirties niekuomet nebus per daug.

Adelaidės lietuvių mokyklos vadovė Nemira Stapleton teigia, kad studentas iš Lietuvos Australijos lietuvius supažindina su šiuolaikine lietuvių kalbą – tai didelė nauda mokytojams, be to skirtingi akcentai yra naudingi vaikų klausai, o jauni veidai sudomina vaikus, skatina mokintis lietuvių kalbos, tuo tarpu nutolusius tėvus skatina prisiminti savo šaknis, nors gal ir laikinai.

„Mūsų mokyklos mokiniai silpnai moka lietuvių kalbą, todėl svarbu juos lavinti pasitelkiant kuo daugiau praktikinių užsiėmimų: . dainų, šokių, vaikiškų žaidimų, pasakų skaitymo. Be abejo, praktikantas turi mokėti prisitaikyti prie nepažįstamų sąlygų“, – teigia Nemira Stapleton. Anot mokyklos vadovės, VDU absolventė puikiai reprezentavo universitetą ir Lietuvą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Keliavimas su kūdikiu: ką reikia žinoti, kad kelionė neapkarstų? (10)

Lietuviams vis dažniau keliaujant bei atrandant tolimus ir egzotinius kraštus, keliavimą su kūdikiu išbandžiusi tinklaraštininkė, ekonomistė Jurga Keršulienė sako pasigedusi patarimų, kaip patogiau keliauti su mažamečiu.

Planuojatiems vasaros atostogas: kaip išsirinkti kryptį, viešbutį ir sutaupyti? (2)

Tam, kad puikios vasaros atostogos netaptų galvos skausmu, tiesiog būtina jas gerai suplanuoti. Tinkama šalis, kurortas, viešbutis ir net maitinimo tipas gali padėti ne tik gerai praleisti laiką, bet ir sutaupyti nemažai pinigų.

Ką veikti kelionės metu, kad ji neprailgtų? (1)

Keliauti mėgsta visi, tačiau rytiniai reisai ar maršrutai, priverčiantys anksti pakilti iš lovos, lūkuriavimas autobusų stotyje ar oro uoste bei ilgos valandos praleistos kelyje – patinka ne kiekvienam. Kelionių bendrovės deda daug pastangų, kaip sukurtų kuo geresnę klientų patirtį keliaujant: patogios kėdės, filmai ir muzikiniai koncertai, bevielis internetas. O ką galite padaryti pats, jog nė nepajustumėte, kaip įveikėte kelionės atstumą?

Advokato pastebėjimai, kas slepiasi po išankstiniais vasaros atostogų pasiūlymais (2)

Dažniausiai dar net nesulaukus pavasario, kelionių agentūros pradeda raginti pasirūpinti artėjančios vasaros atostogomis. Išankstiniai kelionių pasiūlymai į įvairiausias pasaulio šalis bei patrauklios kelionių įsigijimo sąlygos domina ne vieną.

Alpinistas S. Damulevičius šturmuos Everesto kaimyną Makalu (3)

Vienas geriausių Lietuvos alpinistų Saulius Damulevičius išsiruošė į dar vieną kvapą gniaužiančią ekspediciją. Šį kartą jo tikslas – įkopti į Makalu viršūnę (8485 m) Himalajų kalnuose.

Idėjos velykinio savaitgalio kelionėms

Kur migruoja šikšnosparniai? Koks ežeras yra Lietuvos gulbių lopšys? Kaip atpažinti pelėdų balsus? Kaip paukščiai prisidės prie Lietuvos šimtmečio minėjimo?...

Fuerteventūra: ir atostogauti, ir gyventi (10)

Ispanijai priklausanti šio sezono naujiena – Fuerteventūra pastaraisiais metais tapo ne tik užkietėjusių vandens aistruolių traukos vieta, bet ir šeimų, atostogauti vykstančių su vaikais, pamėgta kelionių kryptis. Vandens pramogomis garsėjančią salą šeimos su vaikais vis dažniau „atranda“ dėl saulėto klimato, 150-ies paplūdimių ir unikalaus Marso paviršių primenančio kraštovaizdžio.

Į kelionę – be kačių maišuose: apie tolimus kraštus kelionių konsultantai pasakos iš patirties

Nors dar visai neseniai, sulig daugelyje gyvenimo sričių vis labiau įsismarkaujančiu internetu, buvo pasklidę kalbos apie neva greitu metu ant kelionių agentūrų durų kabėsiančias spynas, vis dėlto tikrovė – radikaliai kitokia. Naujausios turizmo sektoriaus tendencijos rodo, kad vis dažniau poilsiautojai kelionių organizavimą patiki profesionalams – užuot rizikavę savarankiškai planuoti maršrutus ir rezervuoti viešbučius, jie apsisprendžia „nebepirkti katės maiše“ ir noriai perleidžia savo atostogų rūpesčius kelionių konsultantams, sakoma pranešime spaudai.

Bavarija – žydrojo dangaus kraštas (3)

„Bavarija – viena gražiausių planetos vietų“, – sako knygos „Bavarija“ bendraautorė Arūna Kaminskienė. Pasak pašnekovės, knygoje nugulė dešimties metų kelionių įspūdžiai, o Vokietijoje gyvenanti knygos bendraautorė Dana Loher pateikia įdomių, kelionių organizatoriams mažai žinomų patarimų.

Lietuvės aistra – dirbti Šiaurės pašvaisčių gide (2)

Šiaurės pašvaisčių gidė – taip save gali vadinti lietuvė Rinolda Juodviršytė. Prieš keletą savaičių mergina grįžo iš Švedijos, kur sniegomobiliu vedė turistus stebėti įspūdingų Šiaurės pašvaistės vaizdų.

Vasara ne už kalnų – metas nuspręsti, kur skrisite (7)

Kasdien šylantys orai primena – iki vasaros liko vos keli mėnesiai, todėl regzti atostogų planus verta pradėti jau šiandien. Šią vasarą iš Lietuvos galima pasiekti daugybę nuostabių vietų visoje Europoje.

15 gražiausių pasaulio miestų (57)

Visi mėgstame mažus, jaukius miestelius, bet dėmesio verti ir dideli, šurmuliuojantys miestai. Perskaitykite šį 15-os gražiausių pasaulio miestų sąrašą, kurį pateikia purewow.com.

Savaitgalio keliones į Europos miestus apkartinantys negalavimai: kiek kainuoja gydymas? (1)

Laukdami atostogų ir norėdami bent trumpam pabėgti nuo rutinos, keliautojai renkasi savaitgalio išvykas į gražiausius Europos miestus, tarp kurių – Barselona, Paryžius, Roma. Tačiau dėl galimybės laisvai keliauti Šengeno erdvėje svarbu nepamiršti, jog vykstama į svetimą šalį ir iš anksto pagalvoti apie galimas sveikatos problemas, kurios kitu atveju gali patuštinti piniginę mažiausiai keletu šimtų eurų, sakoma pranešime spaudai.

Beieškant lietuviškų žymių Kaliningrade (13)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Patagonija: Čilei padovanotas išskirtinės gamtos kraštas

Pietų Amerikos regionas žemyno pietuose, įsispraudęs tarp dviejų vandenynų, žavi nepaprasta gamta. Ją apsaugoti prieš tris dešimtmečius ėmėsi amerikiečių milijardierių pora, supirkinėjusi žemes ir norėjusi kurti parkus. O dabar nusprendė milžiniškus plotus padovanoti valstybei.