Lietuvė vaistininkė Norvegijoje: teko išmokti daugybę naujų dalykų

Mažo pietryčių Norvegijos miestelio vaistinėje įsidarbinusiai lietuvaitei farmacininkei Audrei Bartaševičiūtei teko išmokti daug naujų dalykų, kurie nebuvo reikalingi dirbant Lietuvoje. Kuo skiriasi vaistininko darbas Lietuvoje ir Norvegijoje?
Lietuvė vaistininkė Norvegijoje: teko išmokti daugybę naujų dalykų
© Corbis

– Audre, kokią farmacinio darbo patirtį įgijote Lietuvoje?

– Prieš penkerius metus baigiau Kauno medicinos universitetą (dabartinis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), Farmacijos fakultetą. Įgijau farmacijos magistrą ir po studijų pradėjau dirbti Vilniuje. Teko dirbti ir tinklinėje, ir netinklinėje vaistinėje. Teko sutikti daug puikių žmonių ir specialistų, įgyti daug patirties. Tačiau visą tą laiką buvo smalsu padirbėti užsienyje. Tikėjau, kad sveikatos apsaugos sistema kai kuriose Europos šalyse labiau pažengusi, o ir darbo sąlygos priimtinesnės.

– Kodėl nusprendėte vykti dirbti ir gyventi į Norvegiją? Kaip tam ruošėtės?

– Patraukliausios sveikatos apsaugos sistemos, darbo sąlygų prasme pasirodė Skandinavijos šalys. Iš pradžių galvojau apie Švediją. Tačiau įsidarbinti Norvegijoje vaistininkui pasirodė esą lengviau. Taigi perėjau kelių etapų atranką su darbo pokalbiais bei testais ir pradėjau intensyviai mokytis kalbos. Kalbos mokiausi vienerius metus. Darbdavys pasirūpino kalbos kursais, be to, padėjo ir su kitais, praktiniais dalykais. Tai ir dokumentai, gyvenamosios vietos paieška, finansai ir kita.

– Kur įsidarbinote? Ar iš anksto žinojote, kur ir kuo dirbsite?

– Įsidarbinau didžiausiame vaistinių tinkle Norvegijoje. Žinojau, kad dirbsiu tame tinkle vaistininke, tačiau apie tikslią vietą, konkrečią vaistinę, sužinojau tik kelis mėnesius prieš išvykstant.

– Kas pradėjus dirbti atrodė nauja, netikėta?

– Daugybė dalykų buvo nauja. Veikiausiai dėl to, kad vaistinės Norvegijoje ir Lietuvoje turi daug skirtumų. Ir tai ne tik asortimentas, bet ir procedūros, tvarka vaistinėje, pareigos, atsakomybės. Štai čia vaistinės klientai – ne tik į vaistinę atėję žmonės, bet ir ligoninės, slaugos, senelių namai ir kt. Su šiomis įstaigomis tenka labai dažnai bendrauti ir aprūpinti jų pacientus reikalingais vaistais.

Turime išvystytą elektroninio recepto sistemą, kas palengvina darbą tiek gydytojui, tiek vaistininkui, sumažina klaidų tikimybę, leidžia vaistininkui įvertinti vaistų tarpusavio sąveikas ir t. t.

Įdomu tai, kad Norvegijoje nėra veterinarijos vaistinių. Veterinariniai preparatai parduodami „žmonių“ vaistinėse, tad farmacininkas turi gerai nusimanyti ne tik apie žmonėms skirtus, bet ir veterinarinius preparatus.

Mane labai džiugina, kad čia farmacininkas ir gydytojas glaudžiai bendradarbiauja – gydytojai dažnai skambina į vaistinę klausdami vaistininko patarimo konkrečiam pacientui, atvejui ir mes dažnai konsultuojamės su gydytojais. Toks glaudus bendradarbiavimas leidžia pasiekti optimalią naudą pacientui.

Taip pat turime nuo narkomanijos, alkoholizmo besigydančių pacientų, kurie turi vartoti tam tikrus nuo priklausomybės gydančius vaistus, o mes turime prižiūrėti, kad pacientas tuos vaistus vaistinėje suvartotų. Aktyviai veikia ir farmacinės paslaugos sistema – vaistininkai konsultuoja, kaip naudoti inhaliatorius, insulino pompas ir kt. Lietuvoje tai irgi turėtų greitai funkcionuoti.

Lietuvė vaistininkė Norvegijoje: teko išmokti daugybę naujų dalykų
© Asmeninio albumo nuotr.

– Sakėte, kad Norvegijoje išvystyta elektroninio recepto sistema. Ar popieriniai receptai nebeišrašomi?

– Naudojami ir elektroniniai, ir popieriniai receptai, tačiau dažniau elektroniniai. Tai labai palengvina tiek gydytojo, tiek vaistininko darbą, be to, sumažina klaidų riziką. Yra ir kompensuojamųjų vaistų receptai.

Taip pat daugybė kitokių receptų rūšių – receptai, skirti darbo metu nukentėjusiems žmonėms; itin brangių vaistų receptai (pavyzdžiui, priešvėžiniai ar augimo hormonai); receptai, skirti geležinkelininkams, karo veteranams ir pan.

– Vaistinės klientas – koks jis? Ko dažniausiai teiraujasi?

– Sunku būtų pasakyti, kad jis toks pats visoje Norvegijoje. Tarkim, skiriasi klientai mažuose miesteliuose ir didmiesčiuose. Dirbu mažame miestelyje pietryčiuose. Dažniausiai susiduriu su maloniais, kantriais klientais. Jie noriai klauso patarimų, vertina gaunamą informaciją iš vaistininko, pasitiki juo. Dažniausiai mano vaistinėje žmonės ateina vaistų, kuriuos jiems išrašė gydytojas.

– Ar ateina lietuvių?

– Gyvenu ir dirbu gana atokioje vietoje, tad lietuvį sutikau tik vieną kartą. Abu buvome labai nustebę.

– Ar patinka Norvegijoje? Ar grįžtumėte į Lietuvą, kodėl?

– Jei kalbame apie darbą, darbas patinka – įvairios užduotys ir pareigos, kasdien daugybė dalykų, kurių reikia išmokti, ir be galo šaunios kolegės, atmosfera darbe. Visi noriai ir daug dirba darbo metu, padeda vieni kitiems. Jaučiasi tokia stipri komandinė dvasia.

Jei kalbame apie šalį, gyvenu ir dirbu labai mažame mieste. Šiek tiek trūksta veiklos, prie kurios buvau pripratusi Lietuvoje. Žinoma, trūksta ir artimiausių žmonių, draugų. Bet kokiu atveju, kol kas noriu kuo daugiau išmokti ir sužinoti, kas susiję su darbu, o vėliau galvoti apie darbo galimybes didmiestyje. Žodžiu, planuoju ir toliau dirbti čia. Tačiau jei nutiktų taip, kad mano antra pusė nesusirastų tokio paties gero darbo Norvegijoje, kaip turi Lietuvoje, tuomet grįžčiau Lietuvon. Artimi žmonės svarbiau už geras darbo sąlygas ir galimybes.

vlmedicina.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Top 11 pigiausių vasaros atostogų kurortų Europoje (62)

Vasaros atostogų įkarštyje „Travel Money“ sudarė pigiausių atostogų kurortų sąrašą.

Lietuvos krepšinio fanams – specialus rinktinės maršrutas po Ispaniją (1)

Nors Lietuvos rinktinės laukia akistata su Ispanija, kai kuriems Lietuvos krepšininkams ši šalis tarsi antri namai.

Keisčiausi pasaulio restoranai: sriuba iš klozeto, žemės drebėjimas ir aplinkui zujantys rykliai (4)

Jums jau pabodo geriausi ir gražiausi restoranai, kur tiekiamas puikiausias maistas, todėl dabar trokštate keistesnių patirčių? Panašu, kad jums pavyks išpildyti savo troškimą, nes pasaulyje gausu pačių keisčiausių maitinimo vietų.

Kaip užsienyje sulaukti nemokamos medicinos pagalbos?

Prieš išvykdami į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, nepamirškite pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Nelaimingo atsitikimo atveju ji padės sutaupyti nuo kelių iki kelių šimtų eurų.

6 nepelnytai primiršti Europos miestai (31)

Turbūt esate lankęsi Paryžiuje, kažin ar praleidote progą pasigrožėti Roma, tačiau nepamirškite, kad Europa iš tiesų labai didelė ir joje slypi daugybė lobių, kuriuos tiesiog būtina ištyrinėti.

Gyvenimas laimingiausių žmonių šalyje: jie atsipalaidavę ir darbe, ir laisvalaikiu (2)

Dažnai girdime, kad danai yra laimingiausia pasaulio tauta. Šį faktą patvirtina ir statistika – vidutinė danų gyvenimo trukmė siekia 80 metų, o šalis gali pasigirti stipria ekonomika bei maža atskirtimi tarp įvairių socialinių grupių.

Lietuvių atostogos: neišsižada pajūrio ir rizikuoja vykdami į pavojingas šalis (1)

Lietuviai mėgsta atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau nėra linkę tam skirti daug laiko. Neseniai atliktas vartotojų įpročių ir elgesio tyrimas rodo, kad beveik 60 proc. apklaustų lietuvių, planuojančių šiais metais atostogauti, poilsiui rinksis Lietuvoje esančius kurortus ir miestelius, o penktadalis keliaus į Pietų Europą.

Veličkos druskos kasyklos: nuo koplyčių iki SPA (1)

Po Lenkijos žeme tūnančios dar viduramžiais atidarytos Veličkos druskos kasyklos, kurios 1978 m. įtrauktos į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, atvykėlius vilioja ne tik viduramžiška autentika – be ten esančių koplyčių lankymo galima pasimėgauti ir sveikatinimo procedūromis, mat kasyklų atmosfera tam itin tinkama.

Kaip išsirinkti povestuvinę kelionę, kad netektų gailėtis

Ilgametę vestuvių organizavimo patirtį turinti Laura Vagonė būsimiems jaunavedžiams pataria, kaip patirti mažiau streso ir iš povestuvinės kelionės parsivežti tik malonius prisiminimus.

Kelionių niuansai: ar tikrai norite per atostogas dalintis lova su paaugliu?

Natūralu, jog atostogaujant su vaikais viešbutis tampa gerokai svarbiau nei tada, kai ilsimasi be jų. Nes jei suaugusieji gali tiesiog numoti ranka į kai kuriuos nepatogumus, tai ilsintis visa šeima tampame atsakingi ir už mažųjų gyvenimo sąlygas. Ir būname labai labai priklausomi nuo jų savijautos svetimoje aplinkoje.

Mažas Portugalijos miestelis mena didingą šalies jūreivystės istoriją

Portugalijos viduryje esantis ir vos 20 tūkstančių gyventojų turintis Tomaro miestelis yra ne tik pilnas architektūrinių šedevrų, bet ir mena turtingą šalies jūreivystės istoriją.

Kraupiausios vietos atostogoms: keisti miškai, lėlių sala ir ateiviai (15)

Nesvarbu, ar tikite paranormaliais reiškiniais, ar ne, tačiau pasaulyje esama vietų, kuriose net ir patiems drąsiausiems pakriktų nervai. Šios vietos gąsdina turistus šiurpiausiais pasakojimais, pradedant raganų medžiokle ir baigiant susitikimais su vaiduokliais.

Pusmetis Gruzijoje – nepamirštama patirtis visam gyvenimui (12)

Netradicinis pasirinkimas studijoms kartais gali virsti pažintiniu nuotykiu, kurio įspūdžių nepamirši jau niekada, ir užmegzti nenutrūkstamą ryšį su iki tol tolima buvusia šalimi.

Rusas oreivis mėgina pagerinti skrydžio balionu aplink pasaulį rekordą (5)

Rusas oreivis Fiodoras Koniuchovas antradienį pakilo helio balionu iš vieno Australijos miestelio, mėgindamas pagerinti skrydžio aplink Žemės rutulį nesustojant rekord

„Ryanair“ skraidins iš Vilniaus į Lidsą (1)

Europos aviakompanija „Ryanair“ skelbia naują žiemos sezono maršrutą iš Vilniaus oro uosto į Lidsą (angl. Leeds). Keleiviai iš Vilniaus į Lidso Bradfordo oro uostą bus skraidinami du kartus per savaitę žiemos sezono metu.