Lietuvė vaistininkė Norvegijoje: teko išmokti daugybę naujų dalykų

Mažo pietryčių Norvegijos miestelio vaistinėje įsidarbinusiai lietuvaitei farmacininkei Audrei Bartaševičiūtei teko išmokti daug naujų dalykų, kurie nebuvo reikalingi dirbant Lietuvoje. Kuo skiriasi vaistininko darbas Lietuvoje ir Norvegijoje?
© Corbis

– Audre, kokią farmacinio darbo patirtį įgijote Lietuvoje?

– Prieš penkerius metus baigiau Kauno medicinos universitetą (dabartinis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), Farmacijos fakultetą. Įgijau farmacijos magistrą ir po studijų pradėjau dirbti Vilniuje. Teko dirbti ir tinklinėje, ir netinklinėje vaistinėje. Teko sutikti daug puikių žmonių ir specialistų, įgyti daug patirties. Tačiau visą tą laiką buvo smalsu padirbėti užsienyje. Tikėjau, kad sveikatos apsaugos sistema kai kuriose Europos šalyse labiau pažengusi, o ir darbo sąlygos priimtinesnės.

– Kodėl nusprendėte vykti dirbti ir gyventi į Norvegiją? Kaip tam ruošėtės?

– Patraukliausios sveikatos apsaugos sistemos, darbo sąlygų prasme pasirodė Skandinavijos šalys. Iš pradžių galvojau apie Švediją. Tačiau įsidarbinti Norvegijoje vaistininkui pasirodė esą lengviau. Taigi perėjau kelių etapų atranką su darbo pokalbiais bei testais ir pradėjau intensyviai mokytis kalbos. Kalbos mokiausi vienerius metus. Darbdavys pasirūpino kalbos kursais, be to, padėjo ir su kitais, praktiniais dalykais. Tai ir dokumentai, gyvenamosios vietos paieška, finansai ir kita.

– Kur įsidarbinote? Ar iš anksto žinojote, kur ir kuo dirbsite?

– Įsidarbinau didžiausiame vaistinių tinkle Norvegijoje. Žinojau, kad dirbsiu tame tinkle vaistininke, tačiau apie tikslią vietą, konkrečią vaistinę, sužinojau tik kelis mėnesius prieš išvykstant.

– Kas pradėjus dirbti atrodė nauja, netikėta?

– Daugybė dalykų buvo nauja. Veikiausiai dėl to, kad vaistinės Norvegijoje ir Lietuvoje turi daug skirtumų. Ir tai ne tik asortimentas, bet ir procedūros, tvarka vaistinėje, pareigos, atsakomybės. Štai čia vaistinės klientai – ne tik į vaistinę atėję žmonės, bet ir ligoninės, slaugos, senelių namai ir kt. Su šiomis įstaigomis tenka labai dažnai bendrauti ir aprūpinti jų pacientus reikalingais vaistais.

Turime išvystytą elektroninio recepto sistemą, kas palengvina darbą tiek gydytojui, tiek vaistininkui, sumažina klaidų tikimybę, leidžia vaistininkui įvertinti vaistų tarpusavio sąveikas ir t. t.

Įdomu tai, kad Norvegijoje nėra veterinarijos vaistinių. Veterinariniai preparatai parduodami „žmonių“ vaistinėse, tad farmacininkas turi gerai nusimanyti ne tik apie žmonėms skirtus, bet ir veterinarinius preparatus.

Mane labai džiugina, kad čia farmacininkas ir gydytojas glaudžiai bendradarbiauja – gydytojai dažnai skambina į vaistinę klausdami vaistininko patarimo konkrečiam pacientui, atvejui ir mes dažnai konsultuojamės su gydytojais. Toks glaudus bendradarbiavimas leidžia pasiekti optimalią naudą pacientui.

Taip pat turime nuo narkomanijos, alkoholizmo besigydančių pacientų, kurie turi vartoti tam tikrus nuo priklausomybės gydančius vaistus, o mes turime prižiūrėti, kad pacientas tuos vaistus vaistinėje suvartotų. Aktyviai veikia ir farmacinės paslaugos sistema – vaistininkai konsultuoja, kaip naudoti inhaliatorius, insulino pompas ir kt. Lietuvoje tai irgi turėtų greitai funkcionuoti.

Lietuvė vaistininkė Norvegijoje: teko išmokti daugybę naujų dalykų
© Asmeninio albumo nuotr.

– Sakėte, kad Norvegijoje išvystyta elektroninio recepto sistema. Ar popieriniai receptai nebeišrašomi?

– Naudojami ir elektroniniai, ir popieriniai receptai, tačiau dažniau elektroniniai. Tai labai palengvina tiek gydytojo, tiek vaistininko darbą, be to, sumažina klaidų riziką. Yra ir kompensuojamųjų vaistų receptai.

Taip pat daugybė kitokių receptų rūšių – receptai, skirti darbo metu nukentėjusiems žmonėms; itin brangių vaistų receptai (pavyzdžiui, priešvėžiniai ar augimo hormonai); receptai, skirti geležinkelininkams, karo veteranams ir pan.

– Vaistinės klientas – koks jis? Ko dažniausiai teiraujasi?

– Sunku būtų pasakyti, kad jis toks pats visoje Norvegijoje. Tarkim, skiriasi klientai mažuose miesteliuose ir didmiesčiuose. Dirbu mažame miestelyje pietryčiuose. Dažniausiai susiduriu su maloniais, kantriais klientais. Jie noriai klauso patarimų, vertina gaunamą informaciją iš vaistininko, pasitiki juo. Dažniausiai mano vaistinėje žmonės ateina vaistų, kuriuos jiems išrašė gydytojas.

– Ar ateina lietuvių?

– Gyvenu ir dirbu gana atokioje vietoje, tad lietuvį sutikau tik vieną kartą. Abu buvome labai nustebę.

– Ar patinka Norvegijoje? Ar grįžtumėte į Lietuvą, kodėl?

– Jei kalbame apie darbą, darbas patinka – įvairios užduotys ir pareigos, kasdien daugybė dalykų, kurių reikia išmokti, ir be galo šaunios kolegės, atmosfera darbe. Visi noriai ir daug dirba darbo metu, padeda vieni kitiems. Jaučiasi tokia stipri komandinė dvasia.

Jei kalbame apie šalį, gyvenu ir dirbu labai mažame mieste. Šiek tiek trūksta veiklos, prie kurios buvau pripratusi Lietuvoje. Žinoma, trūksta ir artimiausių žmonių, draugų. Bet kokiu atveju, kol kas noriu kuo daugiau išmokti ir sužinoti, kas susiję su darbu, o vėliau galvoti apie darbo galimybes didmiestyje. Žodžiu, planuoju ir toliau dirbti čia. Tačiau jei nutiktų taip, kad mano antra pusė nesusirastų tokio paties gero darbo Norvegijoje, kaip turi Lietuvoje, tuomet grįžčiau Lietuvon. Artimi žmonės svarbiau už geras darbo sąlygas ir galimybes.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Įvairialypis Marokas: trijų apsilankymų jam pažinti nepakako (4)

Viena populiariausių šalies vestuvių planuotojų Laura Vagonė, metų pradžioje net tris kartus apsilankiusi Maroke, pasakoja, kad viena artimiausių Europai Afrikos valstybių pirmąkart pasirodė visai kitokia, nei buvo rašoma.

Pompėjoje atvertas skaisčiųjų įsimylėjėlių namas

Pompėja – viena populiariausių vietų Italijoje, pernai joje apsilankė rekordinis skaičius žmonių – daugiau kaip 3 milijonai.

Romantiška kelionė dviese: nuo gurmaniško baroko lėkštėje iki pasivaikščiojimo Marse (1)

Artėjant pavasariui kartu su gamta nubunda ir romantiški jausmai, kuomet kalbėti apie meilę ir pabėgimą dviese, rodos, norisi savaime. O kas begali būti geriau, jei ne tokių jausmų paskatintiems leistis į įspūdžių kupiną kelionę, kuri po žiemos sąstingio ne tik nubrauks kasdienių rūpesčių dulkes, bet ir sustiprins ką tik užsimezgusius santykius ar leis pažinti savo mylimą iš naujo?

Renkatės kelionę su antrąja puse? Atsižvelkite į savo santykių statusą

Dviese pasiklysti senojo Hanojaus gatvėse, šalti kopiant į Kilimandžarą ar kartu mėgautis „kvapniojo“ durano vaisiais skamba ne visai patraukliai? Tačiau būtent tokios atostogos, kurių metu išlipsite iš komforto zonos ir su antrąja puse dalyvausite tarsi savotiškame teste, bus vienas geriausių santykių išbandymų. Valentino diena – puiki proga pasiryžti tokiam iššūkiui ir pasidovanoti sau kelionę į geresnę antrosios pusės pažintį.

Filipinai: tūkstančių salų rojus, kuriame stebina gamta ir kabantys karstai

LRT žurnalistė Aistė Plaipaitė, metų pradžioje tris savaites praleidusi egzotiškuose Filipinuose, tikina, kad į šį kraštą, turintį daugiau nei 7 tūkst. salų, visų pirma verta vykti dėl gamtos.

Atostogaujantiesiems pietuose: kaip nesusirgti sugrįžus į žiemą? (3)

Viena populiariausių kelionių tendencijų – šaltuoju metų laiku poilsiautojai noriai vyksta į šiltus kraštus, kur galima bent trumpam nusimesti žieminius drabužius ir išsitiesti paplūdimyje, maloniai kaitinant jau taip išsiilgtai saulutei.

Lietuvių išbandymas – 1000 km dviračiais Mongolijoje (1)

Mongolija – rečiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje, kurioje vidutiniškai gyvena 2 gyventojai kvadratiniame kilometre. Tai gana atšiauri šalis, kurios didžiulį plotą daugiausia sudaro stepės bei pusdykumės.

Japonijoje prasidėjo garsusis sniego festivalis

Saporo mieste prasidėjo garsusis Japonijos sniego festivalis. Visą savaitę festivalis džiugins miesto gyventojus ir svečius milžiniškomis skulptūromis iš sniego ir ledo.

Pirmą kartą vėžiu sergantis žmogus planuoja įkopti į Everestą (7)

Paskutinės vėžio stadijos ligonis, kuriam liko gyventi vos keli mėnesiai, planuoja tapti pirmuoju šia liga sergančiu žmogumi, kuris sieks įkopti į Everesto kalno viršūnę.

Indija ir Nepalas: meilė ir sapnas

Vasario 9 d. Energetikos ir technikos muziejaus sienas nuspalvins pietų Azijos margumynai. Keliautojai Laurynas Sužiedėlis ir Vaida Simonavičiūtė pristatys autorinę fotografijų parodą „Indija ir Nepalas: meilė ir sapnas“.

Papasakojo apie kelionę į išskirtinę šalį: svarbiausia ten – laimės paieška (2)

Butanas – vienintelė šalis, kuri deklaruoja einanti į laimę, laidoje „Labas rytas, Lietuva“ atskleidė šią išskirtinę šalį dvi savaites tyrinėjęs keliautojas Darius Radkevičius.

Knygos apie Palestiną autorė: kažkam mes irgi esame „kitokie“ (11)

Palestina – ilgus metus okupacijos kankinamas kraštas, teritorija pietrytinėse Viduržemio jūros pakrantėse arba... tiesiog žemė, kurioje gyvena žmonės, puoselėjantys savo ilgametes tradicijas ir norintys sulaukti rytojaus. Deja, žmogiškumas, kalbant apie Palestiną ar jos gyventojus, dažnai pamirštamas ir susitelkiama vien į neigiamus aspektus.

5 privačios salos, kurios kainuoja tiek pat, kiek butas didmiestyje (22)

Nors ne kartą jau buvo kalbėta apie aukštas Londono būsto kainas, tačiau ar žinojote, kad kartais jos tokios didelės, kad prilygsta kai kurių privačių tropinių salų kainai?

Paslaptingas viduramžių vienuolynas Londono širdyje pirmą kartą atveria duris

Londono centre esantis viduramžių vienuolynas Charterhouse penktadienį, sausio 27 dieną, atveria visuomenei duris pirmą kartą per 400 metų.

Nepamirštama Lombardija: kalnų, ežerų ir gerų žmonių žemė (5)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!