Lietuvė vaistininkė Norvegijoje: teko išmokti daugybę naujų dalykų

Mažo pietryčių Norvegijos miestelio vaistinėje įsidarbinusiai lietuvaitei farmacininkei Audrei Bartaševičiūtei teko išmokti daug naujų dalykų, kurie nebuvo reikalingi dirbant Lietuvoje. Kuo skiriasi vaistininko darbas Lietuvoje ir Norvegijoje?
Lietuvė vaistininkė Norvegijoje: teko išmokti daugybę naujų dalykų
© Corbis

– Audre, kokią farmacinio darbo patirtį įgijote Lietuvoje?

– Prieš penkerius metus baigiau Kauno medicinos universitetą (dabartinis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), Farmacijos fakultetą. Įgijau farmacijos magistrą ir po studijų pradėjau dirbti Vilniuje. Teko dirbti ir tinklinėje, ir netinklinėje vaistinėje. Teko sutikti daug puikių žmonių ir specialistų, įgyti daug patirties. Tačiau visą tą laiką buvo smalsu padirbėti užsienyje. Tikėjau, kad sveikatos apsaugos sistema kai kuriose Europos šalyse labiau pažengusi, o ir darbo sąlygos priimtinesnės.

– Kodėl nusprendėte vykti dirbti ir gyventi į Norvegiją? Kaip tam ruošėtės?

– Patraukliausios sveikatos apsaugos sistemos, darbo sąlygų prasme pasirodė Skandinavijos šalys. Iš pradžių galvojau apie Švediją. Tačiau įsidarbinti Norvegijoje vaistininkui pasirodė esą lengviau. Taigi perėjau kelių etapų atranką su darbo pokalbiais bei testais ir pradėjau intensyviai mokytis kalbos. Kalbos mokiausi vienerius metus. Darbdavys pasirūpino kalbos kursais, be to, padėjo ir su kitais, praktiniais dalykais. Tai ir dokumentai, gyvenamosios vietos paieška, finansai ir kita.

– Kur įsidarbinote? Ar iš anksto žinojote, kur ir kuo dirbsite?

– Įsidarbinau didžiausiame vaistinių tinkle Norvegijoje. Žinojau, kad dirbsiu tame tinkle vaistininke, tačiau apie tikslią vietą, konkrečią vaistinę, sužinojau tik kelis mėnesius prieš išvykstant.

– Kas pradėjus dirbti atrodė nauja, netikėta?

– Daugybė dalykų buvo nauja. Veikiausiai dėl to, kad vaistinės Norvegijoje ir Lietuvoje turi daug skirtumų. Ir tai ne tik asortimentas, bet ir procedūros, tvarka vaistinėje, pareigos, atsakomybės. Štai čia vaistinės klientai – ne tik į vaistinę atėję žmonės, bet ir ligoninės, slaugos, senelių namai ir kt. Su šiomis įstaigomis tenka labai dažnai bendrauti ir aprūpinti jų pacientus reikalingais vaistais.

Turime išvystytą elektroninio recepto sistemą, kas palengvina darbą tiek gydytojui, tiek vaistininkui, sumažina klaidų tikimybę, leidžia vaistininkui įvertinti vaistų tarpusavio sąveikas ir t. t.

Įdomu tai, kad Norvegijoje nėra veterinarijos vaistinių. Veterinariniai preparatai parduodami „žmonių“ vaistinėse, tad farmacininkas turi gerai nusimanyti ne tik apie žmonėms skirtus, bet ir veterinarinius preparatus.

Mane labai džiugina, kad čia farmacininkas ir gydytojas glaudžiai bendradarbiauja – gydytojai dažnai skambina į vaistinę klausdami vaistininko patarimo konkrečiam pacientui, atvejui ir mes dažnai konsultuojamės su gydytojais. Toks glaudus bendradarbiavimas leidžia pasiekti optimalią naudą pacientui.

Taip pat turime nuo narkomanijos, alkoholizmo besigydančių pacientų, kurie turi vartoti tam tikrus nuo priklausomybės gydančius vaistus, o mes turime prižiūrėti, kad pacientas tuos vaistus vaistinėje suvartotų. Aktyviai veikia ir farmacinės paslaugos sistema – vaistininkai konsultuoja, kaip naudoti inhaliatorius, insulino pompas ir kt. Lietuvoje tai irgi turėtų greitai funkcionuoti.

Lietuvė vaistininkė Norvegijoje: teko išmokti daugybę naujų dalykų
© Asmeninio albumo nuotr.

– Sakėte, kad Norvegijoje išvystyta elektroninio recepto sistema. Ar popieriniai receptai nebeišrašomi?

– Naudojami ir elektroniniai, ir popieriniai receptai, tačiau dažniau elektroniniai. Tai labai palengvina tiek gydytojo, tiek vaistininko darbą, be to, sumažina klaidų riziką. Yra ir kompensuojamųjų vaistų receptai.

Taip pat daugybė kitokių receptų rūšių – receptai, skirti darbo metu nukentėjusiems žmonėms; itin brangių vaistų receptai (pavyzdžiui, priešvėžiniai ar augimo hormonai); receptai, skirti geležinkelininkams, karo veteranams ir pan.

– Vaistinės klientas – koks jis? Ko dažniausiai teiraujasi?

– Sunku būtų pasakyti, kad jis toks pats visoje Norvegijoje. Tarkim, skiriasi klientai mažuose miesteliuose ir didmiesčiuose. Dirbu mažame miestelyje pietryčiuose. Dažniausiai susiduriu su maloniais, kantriais klientais. Jie noriai klauso patarimų, vertina gaunamą informaciją iš vaistininko, pasitiki juo. Dažniausiai mano vaistinėje žmonės ateina vaistų, kuriuos jiems išrašė gydytojas.

– Ar ateina lietuvių?

– Gyvenu ir dirbu gana atokioje vietoje, tad lietuvį sutikau tik vieną kartą. Abu buvome labai nustebę.

– Ar patinka Norvegijoje? Ar grįžtumėte į Lietuvą, kodėl?

– Jei kalbame apie darbą, darbas patinka – įvairios užduotys ir pareigos, kasdien daugybė dalykų, kurių reikia išmokti, ir be galo šaunios kolegės, atmosfera darbe. Visi noriai ir daug dirba darbo metu, padeda vieni kitiems. Jaučiasi tokia stipri komandinė dvasia.

Jei kalbame apie šalį, gyvenu ir dirbu labai mažame mieste. Šiek tiek trūksta veiklos, prie kurios buvau pripratusi Lietuvoje. Žinoma, trūksta ir artimiausių žmonių, draugų. Bet kokiu atveju, kol kas noriu kuo daugiau išmokti ir sužinoti, kas susiję su darbu, o vėliau galvoti apie darbo galimybes didmiestyje. Žodžiu, planuoju ir toliau dirbti čia. Tačiau jei nutiktų taip, kad mano antra pusė nesusirastų tokio paties gero darbo Norvegijoje, kaip turi Lietuvoje, tuomet grįžčiau Lietuvon. Artimi žmonės svarbiau už geras darbo sąlygas ir galimybes.

vlmedicina.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Iš Vilniaus oro uosto – dar daugiau skrydžių į Ispaniją

Vilniaus oro uoste pasitikta dar viena nauja aviakompanija – Ispanijos žemų kaštų oro linijos „Vueling“.

Skrydžius iš Vilniaus „Turkish Airlines“ atnaujins ketvirtadienį

Turkijos Stambulo Atatiurko oro uostui po išpuolio vėl pradedant veikti, oro bendrovė „Turkish Airlines“ ketvirtadienį atnaujins skrydžius iš Vilniaus į Stambulą.

Kada kelionių organizatorius atsako už sugadintą poilsį? (1)

Ilgai lauktų atostogų lūkesčiai ne visuomet išsipildo – kokybišką poilsį gali sugadinti kelionės metu patirta trauma, vagystė, prarastas bagažas ar tiesiog prastos poilsio sąlygos.

Medaus mėnuo: nepakeliamas tvaikas ir jokių šortų merginoms (17)

Lietuviai Rūta ir Darius pasidalino įspūdžiais iš savo medaus mėnesio Maroke.

Prancūzijos Rivjera: 6 vietos, kurias privalu pamatyti (9)

Prancūzijos Rivjera pasaulyje žinoma dėl savo įspūdingo grožio, tačiau joje yra kelios vietos, kurių grožis tiesiog gniaužia kvapą.

Kaip praleisti atostogas be finansinių nuostolių (1)

Pasak specialistų, atostogaudami žmonės retai pagalvoja apie grėsmes, kurios gali sudrumsti atostogų džiaugsmą.

Ką daryti, kad gautum kompensaciją už atidėtą skrydį?

Vilnietis Arūnas gavo kompensaciją už atidėtą skrydį, kuris buvo prieš pusantrų metų. Tiek laiko užtruko ilga derybų su aviakampanija istorija.

Naudinga žinoti: kelionių kryptis trumpoms atostogoms (1)

Ar žinote, kurio miesto senamiestis yra laikomas naujausiu Europoje? Tai – Varšuvos senamiestis, kadaise sugriautas, o po Antrojo pasaulinio karo ir vėl atstatytas.

10 melagysčių, kurių neišvengsite kelionėse (2)

Visi kartais taip elgiamės – keliaudami meluojame patys sau. Dalis šių melagysčių reikalingos tam, kad pasijaustume geriau dėl savo pasirinkimų.

Specialistė rekomenduoja: Vilniaus muziejai vaikams

Savaitgalis – tinkamas laikas aplankyti muziejus. Pristatome Vilniaus muziejus, kuriuos aplankyti su vaikais rekomenduoja šeimos laisvalaikio specialistė Goda Leo.

10 įdomių faktų apie Varšuvą (6)

Varšuva – sparčiai ekonomiškai augantis Rytų ir Vidurio Europos miestas. Lenkijos sostinė vis labiau traukia turistus iš svečių šalių.

Išskirtinė pramoga, dėl kurios turistai eina iš proto (7)

Tiems, kurie yra svajoję apie galimybę pavaikščioti vandens paviršiumi, atėjo laikas džiūgauti ir ruoštis į Italiją.

Rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Artėjant ilgajam savaitgaliui, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą.

Šįmet ypač prabangų poilsį renkasi kauniečiai (2)

Priklausomai nuo mėnesio, 50-70 proc. keliautojų šiemet renkasi Turkiją ir poilsį prabangesniuose viešbučiuose.

Kodėl tėvai turėtų skirti daugiau laiko šeimos fotoalbumų peržiūrai su vaikais? (2)

Įvairių šeimos švenčių, kelionių ir kitų progų fotografijų peržiūros svarbą išsiaiškino fotografė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Indrė Vaitkevičiūtė.