Kroatijos patrauklumą lemia ne tik istorinis paveldas ir įstabi gamta

 (4)
Europos turizmo perlas – Kroatija – savo gamtos grožį grindžia legenda. Kai Dievas kūrė žemę, visą grožį sudėjo į maišą ir liepė angelui išbarstyti plačiai po pasaulį. Tačiau angelui, su sunkiu maišu skrendančiam per kalnus virš dabartinės Kroatijos teritorijos, sutrukdė velnias ir, mosikuodamas kardu, pradrėskė maišą.
Kroatija
© Shutterstock nuotr.

Taigi didžioji dalis pasaulio grožio liko išbarstyta Kroatijoje. Taip byloja ne tik sena legenda, bet ir patvirtina į valstybę plūstantys Europos turistai.

Lietuviai taip pat mėgsta Kroatiją – ne vienerius metus jos pakrantė atsiduria tarp populiariausių vasaros atostogų žemėlapio krypčių. Kas ją daro tokią patrauklią, kalbamės su Mariumi Vilkevičiumi, turinčiu 14 metų gido patirtį, iš kurių 7 m. jis dirba būtent Kroatijoje.

- Kas paskatino vykti dirbti į Kroatiją? Ar esate patenkintas savo pasirinkimu?

Kroatija mane traukė kaip savotiškai egzotiška ir kiek paslaptinga buvusios Jugoslavijos šalis. Be to, teko bendrauti su ten keliavusiais žmonėmis ir iš jų išgirsti itin teigiamų atsiliepimų. Aplinkybėms susiklosčius, pradėjau dirbti „Novaturo“ gidu Kroatijoje ir tikrai dėl to nesigailiu.

- Kuo ypatingas Kroatijos gamta ir kultūra?

Kroatijoje palankias sąlygas atostogoms kuria malonus klimatas, skaidri, šilta jūra, švarūs paplūdimiai ir žavus landšaftas. Šis kraštas paprastai palieka įspūdį ir tiems, kurie yra įsimylėję kalnus, ir tiems, kurie dievina jūrą – išilgai kone visos Kroatijos pakrantės išsidriekęs Dinarų kalnų masyvas tikrąja to žodžio prasme iškyla iš jūros.

Antra vertus, dabartinėje Kroatijos teritorijoje įsikūrę miestai pergyveno daug istorinių epochų, taigi gali pasigirti skirtingų architektūrinių stilių – Romos imperijos, Venecijos karalystės, Austrijos-Vengrijos, Italijos – paminklais.

Mano nuomone, savo tūkstančiu salų ir uoliniais kalnais Kroatija šiek tiek panaši į Graikiją. O Italiją ši valstybė primena dėl istorinių paminklų, aukšto paslaugų lygio, dieviškos kavos ir, žinoma, čia dažnai poilsiaujančių italų.

Splitas

- Kada geriausia vykti į Kroatiją?

Turizmo sezonas prasideda gegužės pirmoje pusėje, kai gerokai įšyla oras, o jūros temperatūra pasiekia 17–18 laipsnių, o baigiasi spalio pradžioje. Būtent gegužę ir rugsėjį į Kroatijos kurortus vyksta ramybės ieškotojai ir ekonominiai keliautojai, nes šiuo periodu sumažėja ne tik turistų srautas, bet ir apgyvendinimo kainos, be to, nelieka karščio. Šiuo metu Kroatijoje lankosi daug Vokietijos senjorų. Pats sezono įkarštis yra liepos antroji pusė ir rugpjūčio mėnuo.

Kroatija yra kompaktiška, tačiau kartu labai ilga, tad erdvės nepritrūksite jokiu sezonu. Be to, ir poilsiautojai išsiskirsto pagal klimatines preferencijas. Kaitros mėgėjai keliauja į Pietus, kur termometro stulpelis gali siekti iki 36 laipsnių šilumos. Šiaurinėje dalyje ilsisi tie, kuriems patinka švelnesnė temperatūra.

- Ar daug galimybių apsistoti šioje šalyje?

Kaip minėjau, Kroatijos pakrantė ilga, tad pasirinkimas čia milžiniškas – nuo viešbučių iki privačių apartamentų.

- Daugelis Kroatiją vertina tik dėl pajūrio. Ar dėmesio verta tik jos pakrantė, ar verta nuvykti ir giliau?

Dauguma gražiausių vietų susikoncentravę pakrantėje. Nuo Antikos iki šių dienų gyvuojantys miestai taip pat daugiausia susitelkę pakrantėje. Vis dėlto gilyn irgi verta keliauti. Ypač dėl nacionalinių parkų, kurių ežerai visiškai nepanašūs į mūsiškius.

- Kokius gamtinius ir kultūrinius objektus būtina pamatyti?

Kalnus, fiordus, 6 pagal dydį Romos imperijos amfiteatrą Puloje, imperatoriaus Diokletiano rūmai Splito senamiestyje, įvairūs bažnyčios kulto pastatai, Rovinjo miestelis Istrijos pusiasalyje. Ne veltui pastarajame nekilnojamojo turto kainos – vienos didžiausių Kroatijoje.

Imperatoriaus Diokletiano rūmai Splite

Rovinjo

Taip pat verta nuvykti į Plitvicos nacionalinį parką, turintį 16 kaskadinių ežerų ir tūkstančius krioklių. Tai – lankomiausias gamtinis objektas Kroatijoje. Žavesiu jam nenusileidžia ir Krka nacionalinis parkas su ežerais, tik jis nėra labai reklamuojamas, tad niekada nebūna sausakimšas.

Krka

Krkos parkas

Ežerai Plitvicos parke

Brijuni salos

Postojnos urvai

- Kaip pramogauti Kroatijoje?

Gamtinės ir kultūrinės sąlygos Kroatijoje leidžia optimaliai suderinti poilsį, pramogas ir pažinimo džiaugsmą. Be kultūrinių ir gamtinių objektų lankymo, patarčiau kopti į kalnus ir išbandyti siūlomas vandens pramogas. Adrijos jūra – viena švariausių ir skaidriausių, todėl čia populiaru nardyti.

Vakarėlių liūtams siūlyčiau keliauti į pietinę valstybės dalį ir didesnius miestelius, ten naktinis gyvenimas aktyviausias. Ieškančius ramybės ir norinčius pamedituoti kviesčiau vykti į šiaurinę dalį, mažesnes vietoves, salas.

- Rekomenduokite, kokio maisto ir kokių gėrimų ragauti?

Pakrantės vietovėse keliautojams patariu pabandyti šviežių jūros gėrybių, žuvies. Atokiau nuo pajūrio rekomenduoju paskanauti ten populiarios teisingai paruoštos ėrienos. Dar – naminių karvės, avies, ožkos pieno sūrių. Manau, jog būtent jais Kroatija galėtų drąsiai konkuruoti su Prancūzija ar Šveicarija. Žinoma, jei tik išvystytų fabrikinę gamybą.

Be to, vertėtų paragauti ir vietinių gėrimų: Istrijos pusiasalyje spaudžiamų baltų vynų bei kroatiškos naminės degtinės – rakijos.

- Galėtumėte išskirti kelis bendrus kroatų tautos bruožus?

Kroatai yra mandagūs, šilti, paslaugūs, draugiški bei stengiasi, kad pas juos visiems būtų gera. Jų istorija marga. Savo valstybės kroatai ilgą laiką neturėjo, todėl ši jauna tauta nespėjo užriesti nosių.

Vaišingumas – dar vienas nacionalinis kroatų bruožas. Prekijai, parduodantys maistines gėrybes, visada surengs jums nedidelę degustaciją – atsuks ir įpils, atvers ir įdės, papasakos, paaiškins, kad turistas žinotų, ką perkąs.

- Gal yra konkrečių temų, kurių reikėtų vengti bendraujant su kroatais?

Savaime suprantama, jog nedera vartoti keiksmažodžių. Bendraujant taip pat reikėtų išvengti temos apie nesenus įvykius – po Jugoslavijos iširimo vykusį karą. Kadangi žaizdos dar neužsitraukė, verčiau šios temos neliesti.

- Ko reikėtų parvežti lauktuvių?

Naminės rakijos, sūrio, alyvuogių aliejaus su įvairiais prieskoniais. Čia užsiimama bitininkyste, todėl rekomenduočiau parvežti medaus, kurio skoninės savybės skiriasi nuo lietuviško. Ypač įdomaus skonio šviesus bei skaidrus akacijų medus arba beveik juodas miško medus. Taip pat labai vertinamos odą regeneruojančios koralinės kempinės.

- Ar turite savo mėgstamą maršrutą?

Važiuojant keliu palei pakrantę, atsiveria efektingas vaizdas: vienoje pusėje – vanduo, kitoje – kalnai, o visa tai paįvairina vingiai, skardžiai, tūkstančiai salų jūroje ir netgi delfinai.

- Gal galite išduoti didžiausią svajonę, susijusią su Kroatija?

Taip jau yra, kad mes, gidai, dėl savaime suprantamų priežasčių dažnai neturime vasaros atostogų. Vis dėlto svajoju vieną vasarą nedirbti ir jachta apiplaukti Kroatijos salas.

Kadangi laivininkystė puikiai išvystyta, čia patogu plaukioti jachta. Kiekvienas pajūrio miestelis turi jachtų prieplauką bei visą reikiamą infrastruktūrą.

Splitas


Shutterstock nuotraukos

Įdomūs faktai apie Kroatiją

Nors savo plotu Kroatija mažesnė už Lietuvą, ji kur kas ilgesnė – šalies pakrantė tęsiasi apie 600 km.

Kroatijai priklauso daugiau nei 1000 salų Adrijos jūroje.

Kroatijoje yra 8 nacionaliniai parkai ir 7 UNESCO saugomi objektai.

Trogiro mieste, esančiame Kroatijoje, buvo nufilmuota kultinė juosta „Briliantinė ranka“.

Beveik visi Kroatijos pakrantės kurortiniai miesteliai turi mėlynosios paplūdimio vėliavos statusą.

Kroatija laikoma pasauliniu nudizmo centru.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.