Keliautojas ir alpinistas V. Vitkauskas: mes visada turime galimybę rinktis

 (13)
Jaunystėje dėl sveikatos jo neėmė į armiją kaip netinkančio „taikos sąlygomis“, o po 15 metų jis sugebėjo vienas įkopti į aukščiausias pasaulio viršukalnes ir ten iškelti Lietuvos vėliavą.
Vladas Vitkauskas
Vladas Vitkauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Mažai kas žino, jog tai – ne vien romantika ir gražūs vaizdai. Garsus keliautojas ir alpinistas Vladas Vitkauskas pasidalino, kaip kalnai veikia sveikatą, ko išmokė mirtys ir kaip tai išgyventi.

– Pasiekėte aukščiausias pasaulio viršukalnes ir vadinamąją mirties zoną 8 km aukštyje. Kaip jūs tada jautėtės?

– Neįmanoma suvokti, kas vyksta su mūsų organizmu aukštyje. Beveik natūralu, kad tave pykina ar galva plyšta. Didžiuosiuose aukščiuose pats baisiausias dalykas yra deguonies stygius.

Pirmiausia tai smegenys pajunta, gali net edema ištikti. Ir kepenys, ir inkstai, ir raumenys, ir visi kiti organai pajunta. Kai dideliame aukštyje susižeidi pirštą, kraujas net neteka, tik ištrykšta kaip kokia raudona uogelė bruknelė ir kaba. Mat jis gyslose sutirštėja.

Kartą, prieš išvykstant į Pietų Ameriką, žemaičiai man įdėjo savo vėliavą, kad kartu su Lietuvos simboliu iškelčiau Akonkagvos viršūnėje. Prieš mane kopė vokiečių grupė, jiems gana sunkiai sekėsi. Jau smeigiu vėliavas, kad nufotografuočiau, tik, žiūriu, vokietis guli. Ant alkūnių galvą pakėlė ir sako: „Tai kas tau davė Berlyno vėliavą?“ Iš jo kalbos supratau, kad jam negerai, pakviečiau eiti kartu. Bet jis sakė, kad jam gerai ir liksiąs.

O ką tai reiškė? Jei taip kalba, jam jau pradėjo organizmo funkcijos trikti. Su juo likti negalėjau, nes ryte, ko gero, jau abiejų nebūtų. Bet ir palikti negalėjau, nors niekas pretenzijų nebūtų pareiškęs, tik sąžinė. Laimei, jis neatsisakė su manimi bendrauti, nesipriešino ir leido, kad aš jį pastatyčiau. Nors svyravo, pradėjome leistis. Kai gavo deguonies, pradėjo atsigauti, atsirado koordinacija ir taip pasiekėme jo grupę. Ryte sužinojau, kad jis – Kristianas iš Berlyno.

O grįžęs į Lietuvą susiradau Berlyno herbą – išties jame yra meška, tik kitokiame fone, be grandinės ant kaklo ir šiek tiek lieknesnė nei žemaičių.

– Bet ne visiems juk taip laimingai baigiasi?

– Tuo metu buvo sakoma, kad iš trijų įkopusių vienas negrįžta. Kadangi kopdavau vienas, negalėjau būti nei antras, nei trečias. Bet svarbiausia yra ne bet kokia kaina įkopti į kalną, o sugrįžti.

Aš – ne alpinistas, o keliautojas. Prieš tai po kalnus keliavau dešimt metų. Va, iš kur atėjo patyrimas, supratimas. Kad prisitaikytum prie gamtos, turi gyventi pagal gamtos, kosmoso, Dievo dėsnius. Viskas prasideda nuo mūsų minčių.

O nelaimės nutinka ne todėl, kad koja paslydo ar lavina griuvo, blogas oras, vėjas nupūtė nuo keteros. Todėl, kad nėra supratimo, bandai daryti, kas tau nepriklauso. Dabar visi kaip veršeliai, paleisti iš tvarto, lekia į kalnus.

Kartą keliavau su Nepalo ekspedicija. Ten buvo moteris, kuri ketvirti metai bandė įkopti. Pasiekė Everesto viršūnę, bet ji ir vadovas nebenusileido. Nepale surengtos iškilmingos laidotuvės, juk ji buvo pirmoji įkopusi moteris, gražiausias paminklas vėliau pastatytas, pavadinta gatvė jos vardu. Kas iš to? 32 metų trijų vaikų motina. Kas svarbiau? Būtų ir be jos atsiradusi pirmoji moteris.

Vladas Vitkauskas
Vladas Vitkauskas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

– Tad visos tos žūtys kalnuose – beprasmiškos?

– Net ir čia galima atrasti prasmę ir kai ką suprasti. Turėjau draugą Aivarą Boirą, 33 metų gydytoją iš Rygos. Su juo rengėmės įkopti į Everestą. Prieš tai Elbruse bandėme aklimatizuotis. Aivaras su jaunesniais draugais išėjo ankstų žvarbų ir saulėtą rytą anksčiau. Aš prisidėjau vėliau. 5 km aukštyje pamačiau jį gulintį prie gūbrio, prie kurio vėrėsi šaltos žalios žiotys. Pravira kaukolė galvoje ir kiti požymiai rodė, kad jis jau negyvas. Didžiulį polėkį aptemdė juodžiausia neviltis, aptemo pasaulis.

Staiga mane aplankė mintys: kaip jis gyveno? Kaip jis jautėsi? Kaip jautėsi šalia gyvenę žmonės? Jis buvo sėkmingas gydytojas. Domėjosi ir Rytų medicina. Net kartą stebėjau, kaip kalnuose adatomis išgelbėjo vienos ekspedicijos vadovą, kuris buvo priešinfarktinės būsenos. Jis daug keliavo, daug kuo domėjosi, atstatė tėvų namą prie Rygos, vadovavo vaikų būreliui. Visada džiugus. Bet ar svarbu, kad jam tik 33-eji? Tos mintys man tarsi Gordijaus mazgą išrišo.

Iš karto grįžo ramybė, pasitikėjimas. Pirmiausia padariau, ką privalėjau padaryti. Per devynias paras pavyko mums nuleisti nuo ledyno jo kūną. Stovėdamas prie jo kapo supratau, kad turiu padaryti, ką mes planavome kartu – įkopti į Everestą. Ir nesvarbu sveikata, pinigai. Supratau, kad man gal ir trijų šimtų metų būtų mažai, jog gyvenimas būtų toks prasmingas kaip Aivaro. Reikėjo tokios aukos, kad tai suprasčiau.

– Atrodo, kalnuose tos romantikos – ne tiek jau ir daug. Daug laiko užima buitis?

– Taip, buičiai tenka daug laiko skirti. Kai kurie dalykai atsibosta. Štai buvome Antarktidoje, kur yra vėjų bei šalčių rekordai, bet nėra skysto vandens, išskyrus pakrantę, kuri atšyla vasarą. Vandens reikia, jo gali gauti tik ištirpinęs arbatinuke arba burnoje sniegą ar ledą.

Tąkart su bičiuliu basku Ramonu buvome daugiau negu pusantros savaitės nesiprausę. Kadangi amunicijos daug ir našta sunki, o saulė šviečia virš galvos, tenka paprakaituoti. Nelabai smagu. Nusileidome į ledo lauką, iš kur mus turėjo paimti lėktuvas, dėl oro sąlygų jo laukėme keturias paras.

Buvo apie 35 laipsnius šalčio. Nelabai malonu gulėti ledinėje lovoje, tad atsikėliau ir tylutėliai išslinkau iš palapinės. Nusprendžiau nors kiek sniegu apsitrinti, kad jau nusiprausti negaliu. O sniegas girgžda, bet sustoti negaliu, lakstau – arba prišalsiu, arba padus nusvilsiu. Ir trinuosi sniegu pusnuogis. Stengiausi tyliai, nenorėjau tokiais vaizdais traumuoti palapinėse miegojusių užsieniečių. Bet vis tiek išgirdo toks Styvas iš Londono, išlindo iš palapinės ir klausia: „Vladai, jūs esate gyvulys?“. O aš jam sakau: „Styvai, gal jūs gyvulys, kad antra savaitė nesiprausiate, aš švarinuosi“. Vėliau su juo draugais tapome.

Beje, kai vykome į Antarktidą, sutartyje buvo įrašytas vienas įdomus punktas: ji privalo likti tokia, kokia buvo. Ir iš tiesų, ten nė pingvino pūko nerasite. Rinkdavome šiukšles į maišus. Net didžiuosius gamtinius reikalus atlikdavome į juos, paskui viską nešdavome į ledo lauką. Palikome tokią pat baltą ir švarią, kokią radome. Principas toks buvo. Nereikia jokių pinigų šiukšlėms surinkti. Paprasčiausiai nešiukšlinkime. Šie dalykai galioja ne tik Antarktidoje, bet ir mūsų gyvenime.

– Paaiškinkite plačiau.

– Tikrieji kalnai yra ne tie, akmens ir ledo, o gyvenimas. Man jis labai gražus pasidarė ir labai žmoniškai jame jaučiuosi, kai supratau, kad viskas priklauso nuo mano pasirinkimų. Ir jei viduje yra šiukšlių, kaltas tik aš pats.

Va, sakome, apmovė mane nenaudėlis. Pala, bet gal su juo susidėjęs tikėjausi kažkokios naudos, arba kitaip sakant, norėjau pabūti gudručiu? Atėjo laikas ir jis mane apmovė. Nes aš priėmiau jo vertybes.

Arba iš nosies varva, gerklė skauda ir pan. Žinau, kad persivalgiau, persidirbau arba kažką kita ne taip dariau. Kai suprantu priežastį, tada tereikia laiko iškentėti tai, o paskui – nebedaryti. Viskas, taip pat ir sveikata, priklauso nuo mūsų pasirinkimų.

Kažkur skaičiau, kad mes net prieš krematoriumo dureles dar turime pasirinkimą, kaip priimti tą savo lemtį.

vlmedicina.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Skrydis nėštumo metu – ką reikėtų žinoti

Klausiate savęs, ar galima skristi nėštumo metu? Taip, nėštumas dar nėra priežastis atsisakyti nuostabios kelionės svetur.

Moksliškai paaiškinta, kodėl jums reikia atostogų paplūdimyje

Pasirūpinkite, kad artimiausias atostogas leistumėte prie didelio vandens telkinio.

5 eksperto patarimai išsiruošusiems į kelionę autobusu

Kelionė jums – neatsiejama atostogų ar darbo dalis? Svarstote, kaip deramai pasiruošti ir nusiteikti kelionei, kad ši neapkarstų?

„Wizz Air“ skraidins į patraukliąją Prancūzijos Rivjerą – Nicą

Plėsdama skrydžių iš Lietuvos tinklą oro linijų bendrovė „Wizz Air“ skelbia apie naujus skrydžius iš Vilniaus ir pietų Prancūziją – Nicą.

Nuvykę į šį miestelį, galite stipriai nusivilti

Apie Europos vienybės simboliu tapusią bevizio režimo sutartį žinome nepalyginamai daugiau nei apie ramų miestelį ant Mozelio upės.

Atostogaujame su vaikais: geriausi paplūdimio žaidimai

Šeimos su vaikais savo atostogoms mielai renkasi poilsį pajūryje ar prie ežero, nes tokia aplinka ne tik graži, bet ir tinkama žaisti mažiesiems.

Birželį Lietuvos oro uostuose – naujos aviakompanijos ir nauji maršrutai (1)

Nors aviacijoje vasaros sezonas prasidėjo jau kovo pabaigoje, dauguma reguliariųjų sezoninių skrydžių Lietuvos oro uostuose startuos birželį.

Saugios ir kokybiškos pramogos užsienyje: kokius namų darbus reikia atlikti?

Planuojant atostogas ir renkantis papildomas ekskursijas, plaukimą plaustais ar kitas pramogas užsienyje, keliautojams tenka susidurti su išties nemenkais iššūkiais.

Jaunimo atostogos svetur: ten laiko miegui tikrai nebus

Kelionė – vienas geriausių būdų užsimiršti po egzaminų sukelto streso ir atsikvėpti nuo mokslų per naktis.

Specialistė: atostogos nėra priežastis kimšti nesveiką maistą

Atšilus orams atrodo, kad savaitgalius kiekvienas praleidžiame spirgėdami ant lagaminų. Vieni į sodus ar sodybas, kiti – prie ežerų, upių ar jūrų, treti išsiilgto poilsio ieško muzikiniuose festivaliuose ar keliauja į dar šiltesnius kraštus.

Atostogos Maldyvuose: kam ten geriau net nevažiuoti? (6)

Maldyvai vadinami tikru rojumi. Tiesa, dažnam tai glaudžiai susiję su prabanga. Pateikiame naudingą informaciją apie tai, ką vertėtų žinoti apie atostogas juose.

Visa tiesa apie kelionių paketus: ar tikrai „Viskas įskaičiuota“? (5)

Sukantiems galvą, kaip vasarą ir gerai pailsėti, ir sykiu neišleisti krūvos pinigų, kelionių organizatoriai rekomenduoja rinktis kelionės paketą ir poilsio programą „Viskas įskaičiuota“. Bet ar tikrai išvengę beveik visų atostogų organizavimo rūpesčių dar ir sutaupysime?

Šviesiaplaukė gražuolė parodė, su kuo jai geriausia keliauti FOTO (11)

Kai kurie į keliones traukia su savo augintiniais. Viena tokių – užsienietė šviesiaplaukė, kuri į gražiausius pasaulio kampelius vyksta kartu su šunimi.

Į benamio organizuojamas ekskursijas plūsta minios turistų (10)

Benamis, gyvenantis gatvėje šešerius metus, sudarė autorinį ekskursijos apie Nevos prospekto namus maršrutą.

Kelionių organizatorius „Qualispresenca LDA“ atšaukia naujus skrydžius į Madeirą ir Azorų salas

Valstybinis turizmo departamentas (VTD) gavo patvirtinimą iš Portugalijos kelionių organizatoriaus Qualispresenca LDA, kad š. m. gegužės 30 ir birželio 9 d. planuoti skrydžiai į Madeirą ir Azorų salas atšaukiami.