Keisčiausi restoranai Europoje: užgaulūs padavėjai, česnakiniai desertai, mokėk kiek nori idėja

Didėjant konkurencijai, restoranų savininkai bando lankytojus privilioti naujomis idėjomis: labai neįprastu meniu, itin jaukia aplinka, alternatyviu aptarnavimu, moderniomis technologijomis.
© K. Cemnolonskio nuotr.

Toliau pateikiamas keletas išskirtinių restoranų Europoje, kuriuos aplankyti gali kiekvienas skaitytojas.

Pasaulyje nenuilstamai kuriami nauji patiekalai, steigiami įvairūs restoranai, siekiant privilioti lankytojus. Kartais maisto technologų išmonė viršija įprasto suvokimo ribas. Štai keletas itin keistų vietų Europoje, kurias aplankyti ir išbandyti galite ir jūs.

1. Česnako restoranas Roterdame, Nyderlanduose. Čia galima užsisakyti italų, prancūzų ir ispanų virtuvių maisto. Restoranas didžiuojasi kepama ėriuko koja su rozmarinu ir česnaku, o firminiu patiekalu skelbia keptą viščiuką su 15 sluoksnių česnako. Svarbiausia – visų restorano patiekalų sudedamoji dalis privalo būti česnakas.

Jei tai neatrodo pakankamai keistai, štai ir siurprizas: česnakiniai šiame restorane privalo būti ir visi desertai. Pavyzdžiui, meniu siūloma paragauti česnakinių ledų, arba saldaus šokoladinio česnakų pyrago. O visame pasaulyje populiarus Crème brûlée paskanintas šviežiai pagamintu česnakiniu likeriu. Mmm! Verčiau šios vietos nesirinkti romantiškam pasimatymui!

<span style="text-align:center;mso-outline-level: 1"><span style="line-height:107%" lang="LT">Keisčiausi restoranai Europoje: užgaulūs padavėjai, česnakiniai desertai, mokėk kiek nori idėja</span></span>
© Shutterstock nuotr.

2. Pinchos restoranas Malmėje, Švedijoje. Ši vieta neturi ilgo meniu, siūlomi užkandžiai ir lengvi gėrimai. Tačiau įdomiausia, jog šioje vietoje maistas užsakomas per mobiliąsias programėles! Restorane visai nėra padavėjų. Tik prireikus pagalbos, pavyzdžiui, diegiant išmaniąją programėlę ir atsiradus gedimams, prie lankytojo gali prieti pagalbinis asmuo. Apie paruoštą maistą taip pat įspėja mobilioji programėlė, atsiunčianti pranešimą.

Tuomet lankytojas tiesiog nueina prie baro atsiimti užsakymo. Be to, atsiskaityti taip pat galima tik per išmanųjį telefoną. Šis restoranas Švedijoje vertinamas labai dvilypiai: iš tiesų, maistą užsisakyti išmaniai – labai modernu. Kita vertus, taip mažinamos darbo vietos. Žmones į restoranus renkasi paragauti maisto ir pabendrauti tarpusavyje, šioje vietoje dažniausiai tai tampa pernelyg sudėtinga. Atėjus pirmąsyk tenka įsidiegti programėlę, užtrunka naršymas, užsakymas. Galiausiai, pirštai pradeda slankioti po socialinius portalus.

Tad restorane vaizdas, kai prie stalo sėdi grupelė žmonių, ir užuot kalbėję, naršo telefonuose, nestebina niekieno. Kritikos susilaukęs restoranų tinklas turi 12 vietų įvairiuose Švedijos miestuose, tad galima teigti, jog modernus iššūkis pasirodė priimtinas švedams.

<span style="text-align:center;mso-outline-level: 1"><span style="line-height:107%" lang="LT">Keisčiausi restoranai Europoje: užgaulūs padavėjai, česnakiniai desertai, mokėk kiek nori idėja</span></span>
© AFP/Scanpix

3. Užeiga Romoje, pavadinta Cencio la Parolaccia yra išties fenomenali – čia į vieną vietą surinkti įprastai niekam tikusių maitinimo įstaigų bruožai. Įprastai savininkai ar užeigų šeimininkai kaip įmanydami stengiasi vengti prasto aptarnavimo, pigios muzikos ar nuviliančio maisto. Visgi, šiame bare supratimas gerokai kitoks.

Pagrindinė idėja išties originali: viską daryti taip blogai, kad žmonės ilgam atsimintų šią vietą. Baro vidus – apgailėtinas, mažas, pilkas. Vietos nepakanka. Maistas prėskas ir brangus. O visą neigiamą įpūdį sustiprina padavėjas, kurio leksika priverstų kliento ausis bėgti laukan, jei tik jos galėtų. Žinia, jog italų kalba išradinga įvairiems apibūdinimams ir keiksmažodžiams, tad apie save dažnas klientas išgirsta kažką naujo. Epitetas „kvailys“ jau nebenustebintų, tačiau išgirdus –„spuoguotas kiauliaveidis sutrauka“– nuostabos paslėpti nebepavyksta. Klientų įžeidinėjimai – svarbiausias užeigos bruožas, pagrindinė trauka. Svečiai tai žino dar prieš apsilankydami.

Toks marketingas – neįtikėtinai paprastas, bet be galo gudrus. Klientai gauna įspūdžių (tegu ir neigiamų, bet jų ir turėjo tikėtis ateidami), vėliau jais dalinasi su draugais ir artimaisiais, kol šie taip pat nusprendžia išbandyti: nejaugi tame restorane viskas išties blogai? Tokios vietos išlaikymas savininkui tekainuoja menkus pinigus, o pelnas grįžta didžiulis.

4. Mokėk, kiek nori vyninė Berlyne („Weinerei“). Šioje vietoje kainos neparašytos. Užsisakius gėrimus ir pasirinktą maistą, svečias įvertina pats, kiek buvo verta jo vakarienė. Sumą jis paduoda išeidamas arba palieka ant stalo. Vokietijoje įprasta atsiskaityti už save, ne už staliuką. Kartais atsiranda godžių žmonių, kurie nenori susimokėti arba palieka juokingai menką sumą. Tuomet padavėjai prieina klausia: ar jums taip nepatiko? Kas buvo blogai?

Tačiau dažniausiai po kelių vyno taurių žmones labiau linkę atverti pinigines ir palikti restoranui daugiau, nei galėjo būti verta vakarienė. Tokio tipo restoranai Europoje yra vos keli: Vokietijoje, Austrijoje ir Airijoje. Šie tiek rizikinga idėja, traukianti turistus.

5. Ziferblat kavinių tinklas, kuriose mokama ne už maistą, o už ten praleistą laiką. Šios kavinės vaišina saldumynais, sumuštiniais ir arbata, tačiau reikia susimokėti už praleistą laiką ir atmosferą, kuri sukurta. Viduje randami jaukūs staleliai pokalbiams, galima skambinti pianinu, piešti, rašyti, žaisti stalo žaidimus, organizuoti bendraminčių susitikimus.

Svarbu tai, jog tai tikrai ne vaikams, o būtent suaugusiems skirta vieta pailsėti. Kavinių tinklas išsidriekęs nuo rytų Rusijos iki Londono, tad žmonės vertina neformalią aplinką. Beje, Ziferblat kainos neskelbiamos – galima sužinoti tik nuvykus į kavinę.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.