Kardiologas emigrantas: užsiminus apie grįžimą į Lietuvą dukra pradeda ašaroti

 (133)
Kaip gyvena emigrantas gydytojas svetur? Ar svajoja grįžti į gimtinę? Savo patirtimi sutiko pasidalinti Šiaurės Velso Glan Clwyd (Jungtinė Karalystė) ligoninės gydytojas intervencinis kardiologas Eduardas Šubkovas.
Kardiologas emigrantas: užsiminus apie grįžimą į Lietuvą dukra pradeda ašaroti
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

– Kada ir kodėl išvykote iš Lietuvos?

– Vykti į Didžiąją Britaniją nusprendžiau po to, kai stipriai surėmė nugaros skausmai. Apėmė noras ką nors gyvenime iš pagrindų keisti, nes netenkino darbo pobūdis Santariškių klinikose. Darbo krūvis buvo labai netolygiai paskirstytas. Skyrius, kuriame dirbau, veikė budėjimų paromis principu, tad dienomis darbe tarsi ir nieko neveikdavau: atlikdavau vieną kitą procedūrą, parengdavau vieną kitą pranešimą, turėjau galimybių prižiūrėti ligonius, dalyvaujančius farmacinių firmų organizuojamuose naujų vaistinių preparatų klinikiniuose tyrimuose.

Buvau pradėjęs kaupti medžiagą medicinos daktaro disertacijai. Oficialiai dirbau pusantro etato krūviu. Netenkino ir oficialus atlygis, o dovanas iš pacientų imti buvo nesmagu, nors jų neatmesdavau. Kaltės ar bent jau kartėlio jausmas buvo vis dar stipriai juntamas. Taigi, kaip kad pasakytų tūlas tautietis, studijavęs marksizmą-bolševizmą, pamažu subrendo revoliucinė situacija, kai norėjosi ką nors pakeisti ir gyventi taip pat negalėjau. Kai pradėjau tvarkyti reikiamus popierius gydytojo kvalifikacijai pripažinti Didžiojoje Britanijoje, buvo labai smagu guostis mintimi, kad tuoj tuoj teks susidurti su rimtu iššūkiu ir išbandyti savo jėgas visiškai kitokioje aplinkoje.

– Kokia buvo darbo svetur pradžia? Ar buvo sunku įsitvirtinti?

– Taigi 2005 metų birželio 20-ą dieną per Didžiosios Britanijos įdarbinimo agentūrą, prieš tai palankęs kelių mėnesių anglų kalbos kursus, suorganizuotus Lietuvoje veikusios kitos medikų įdarbinimo agentūros, išvykau dirbti į Angliją, pasirašęs trumpalaikį 6 mėnesių kontraktą.

Mano pirmosios pareigos buvo viduriniosios grandies kardiologijos gydytojo (angl. staff grade). Darbas nebuvo per daug alinantis ar sudėtingas, atitiko mano lūkesčius ir, svarbiausia, suteikė pakankamai laiko susipažinti su nauja sistema. Taip pat sustiprino ryžtą toliau siekti įsitvirtinti naujoje šalyje. Tai buvo vadinamasis romantinis emigravimo laikotarpis. Pamatyti, perprasti teko tikrai daug ką, o ir pakeisti darbo stilių teko ryškiai.

Kardiologas emigrantas: užsiminus apie grįžimą į Lietuvą dukra pradeda ašaroti
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

– Papasakokite apie savo darbovietę ir vietovę, kurioje gyvenate.

– Glan Clwyd ligoninė yra Šiaurės Velse ir priklauso vienam iš septynių regioninių ligoninių susivienijimų (angl. Local Health Board). Visas Velsas padalintas į septynis ligoninių susivienijimus regioniniu principu. Tuo Velsas skiriasi nuo Anglijos ir Škotijos. Mano ligoninių susivienijimas pavadintas Betsi Cardwaladr vardu. Betsi Cardwaladr buvo garsi medicinos sesuo, dirbusi Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su kita įžymia Didžiosios Britanijos medicinos seserimi Florence Nightingale – šiuolaikinės medicininės slaugos pradininke.

Betsi yra kilusi iš nedidelio vietinio kaimelio ir jos vardas dabar yra įamžintas mūsų organizacijos pavadinime. Velsiečiai – dideli patriotai ir kaip lietuviai labai puoselėja tautines tradicijas, kalbą. Turi ir savo dainų, menų ir šokių šventę. Jie ilgą laiką kentėjo kultūrinę anglų priespaudą, jiems iki 19 a. per. – 20 a. per. buvo draudžiama kalbėtis velsietiškai.

Įdomus faktas – velsiečių vaikai mokyklose tuo metu už tai, kad prabildavo velsietiškai, buvo baudžiami jiems ant kaklo pakabinant medinę lentelę su dviem raidėmis WN (angl. Welsh not arba Welsh note).

Vardinių pavadinimų suteikimas įvairioms visuomeninėms įstaigoms yra velsiečių tautiškumo išraiška. Visi dokumentai Velse pastaruoju metu yra spausdinami dviem kalbomis – anglų ir velsiečių. Nežiūrint visų priemonių, velsietiškai laisvai kalbančių žmonių mažėja…

Kardiologas emigrantas: užsiminus apie grįžimą į Lietuvą dukra pradeda ašaroti
© Asmeninio albumo nuotr.

Ligoninė, kurioje dirbu, yra nedidelė, turinti vos 500 lovų, tačiau teikia visas antrinio ir kai kurias tretinio lygio paslaugas. Taip pat aktyviai dalyvauja medicinos studentų ir specialybės rezidentų ruošime.

– Ar svajojate grįžti į Lietuvą?

– Apie grįžimą į Lietuvą pasvajojame dažnai. Ilgesys daro savo. Ant kitos svarstyklių lėkštės – vaikų vis stiprėjantis ryšis su jų naująja šalimi. Kai juokais užsimename jiems apie grįžimą į Lietuvą, vyresnysis (o jam dabar vienuolika) suklūsta, o jaunėlė (jai šešeri) puola ašaroti, sakydama, kad nenori niekur važiuoti.

Pamačius ir supratus, kad santykiai darbe, darbo sąlygos, bendravimas su pacientu, atlygis už darbą, kolegų ir pacientų pripažinimas yra Lietuvos nenaudai, grįžimo į Lietuvą perspektyvos atrodo miglotos. Lietuvoje sunku būtų be kyšių tikėtis tokios pat gyvenimo kokybės. Sudėkite šiuos dalykus krūvon ir gausite paprastą atsakymą – į Lietuvą, atsižvelgiant į dabartinę sveikatos apsaugos organizavimo sistemą, grįžti kad ir nėra neįmanoma, bet būtu labai sunku. Be to, nejučia pradedu galvoti ir apie daug geresnes socialines garantijas čia, Didžiojoje Britanijoje.

Kardiologas emigrantas: užsiminus apie grįžimą į Lietuvą dukra pradeda ašaroti
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tokie dalykai, kaip solidi pensija ir geros kokybės nemokamas medicininis aptarnavimas, bėgant metams tampa vis svarbesni. Čia saugesni yra ir mano vaikai. Turiu galimybę palyginti jų gyvenimą su bendraamžių Lietuvoje – palyginimas vėl, mano galva, Lietuvos nenaudai. Čia turime finansinę galimybę leisti juos į privačią mokyklą, kur jie jaučiasi labai laimingi ir saugūs.

vlmedicina.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Lietuvių sukurtame filmuke – kvapą gniaužiantis pasivaikščiojimas ant aukščiausių pasaulio statybų (40)

Bebaimių rusų pora įlipo į aukščiausias pasaulio statybas Kinijoje. Jaunuoliai šiam iššūkiui ryžosi nesinaudodami jokiomis specialiomis apsaugomis, jokia specialia įranga ar apranga.

Barselona – architektūros, meno ir poilsio sostinė

Barselona sujungia tiek didmiesčio malonumus, tiek kurortinį poilsį, kadangi jo pakrantes skalauja Viduržemio jūra. Turistų pamėgtas miestas atveria galimybes mėgautis unikalia architektūra, be galo įdomiais muziejais, skaidraus vandens paplūdimiais bei gardžiais ispaniškais valgiais, sakoma pranešime spaudai.

Egiptas: kada keliauti, ką išbandyti privalu, o ko verčiau niekada nedaryti (11)

Vieniems Egiptas – tai faraonų piramidės ir aplink kiek akys mato plytinti smėlio karalystė. Kitiems – ištisus metus šviečianti saulė, žemiau 25 laipsnių šilumos nenusileidžiantis termometro stulpelis ir povandeniniai Raudonosios jūros turtai. O štai patyręs keliautojas, profesionalus nardytojas Artūras Liudkevičiaus (28 m.) įsitikinęs, kad Egipto vienu ar dviem žodžiais neapibūdinsi: „Tai nesibaigiančių kontrastų šalis, į kurią norisi grįžti dar ir dar“. A. Liudkevičius dalijasi vaizdo įrašu iš jam patraukliausio, povandeninio, Egipto.

Atostogos rudenį – kur keliauti su vaikais? (3)

Prasidėjus rudeninėms mokinių atostogoms, tėvams nemenką galvos skausmą kelia klausimai – kuo gi užimti vaikus ir kur kartu su jais keliauti.

12 gražiausių salų visame pasaulyje (12)

Net jei jau atostogavote, vėl užsimanysite kelti sparnus.

Norvegijoje gyvenanti lietuvė: kasdien čia atrandu daug grožio (5)

Šis skaitytojos pasakojimas atsiųstas konkursui „Mano įsimintinos atostogos“. Dėkojame skaitytojai Linai Travel Norge. Laukiame Jūsų istorijų ir įspūdžių!

Top 5: prabangiausi pasaulio kazino (10)

Žodis „kazino“ turbūt daug kam išsyk asocijuojasi su prabanga ir ekstravangantiška aplinka bei turtingais klientais. Žinoma, Lietuvoje išskirtinai įspūdingų lošimo namų surasti sudėtinga, tačiau įvairiausiuose pasaulio kampeliuose – ypač lošimo sostinėje Las Vegase – galima išvysti tokių kazino, kurie labiau primena karališkus rūmus, nei pramogų kompleksą.

Penki artimiausi festivaliai Europos miestuose: ką verta pamatyti?

Vasaros pabaiga Europos sostinėse nusimato smagi – gyventojus ir miestų svečius džiugins festivalių ir renginių gausa.

Simona Bandita Batumyje ieškojo nuotykių ir mokėsi bučiuotis (1)

Neseniai iš Gruzijos Adžarijos regiono grįžusi radijo stoties ZIP FM ir televizijos laidų vedėja Simona Bandita komplimentų šiai šaliai negaili: „Iki dabar negaliu atsigauti nuo Gruzijos svetingumo, kalnų ir gamtos gražumo, žmonių mielumo ir maisto skanumo. Viskas ten tiesiog vau“. Simona teigia, kad kelionė į Batumį, žymųjį Gruzijos kurortą, leido į šią šalį pažiūrėti visai kitomis akimis ir patirti tokių nuotykių, apie kuriuos iki tol net nesvajojo, sakoma pranešime spaudai.

Vėjų nugairinta Fuerteventūra – vandens sporto entuziastams ir ieškantiems baltų paplūdimių (5)

Fuerteventūroje su žmona ir dviem vaikais gyvenantis Martas Stepukonis įsitikinęs, jog ši Ispanijai priklausanti sala – geriausia vieta buriuoti visoje Europoje, sakoma pranešime spaudai. Prieš pusantrų metų vadovo pareigas automobilių prekybos salone Lietuvoje į darbą ant Atlanto vandenyno kranto iškeitęs buriavimo instruktorius pasakoja, kur saloje geriausios sąlygos užsiimti vandens sportu, kas sunkiausia pirmą kartą stojant ant lentos ir kokios pradedančiųjų baimės – stipriausios.

10 naktiniu gyvenimu garsėjančių pasaulio miestų (8)

Atostogų metu norite pasimėgauti naktiniu gyvenimu, bet nežinote kur keliauti?

Kyoto sodas Londone: ramybe užburiantis kampelis (5)

Visiems londoniečiams siūlome apsilankyti Holland parke ir ten esančiame Kyoto sode, kurį 1991-aisiais londoniečiams padovanojo grupė japonų sodininkų.

Mėgstamiausios fotografų Anglijos pakrantės (2)

Botany Bay – viena iš septynių įlankų, esanti Pietryčių Anglijoje, Kente.Ši Anglijos pakrantė labiausiai žymi savo kalkakmenio uolomis. Skaičiuojama, kad čia yra penktadalis visos Jungtinės Karalystės pakrantės kalkakmenio. Tai sudaro net 12 proc. visos Europos baltų pakrantės uolų. Botany Bay įlanka itin mėgstama fotografų.

Išrankiausiems poilsiautojams – pažinimas ir aktyvus laisvalaikis Kipro kalnuose

Jei per atostogas norisi visko – ir kelių dienų paplūdimyje, ir aktyvių pramogų, ir pažinimo, tuomet jau šį rudenį keliaukite į Kiprą. 240 km ilgio, 100 km pločio sala – sąlyginai nedidelė, todėl net ir apsigyvenus pakrantės zonos viešbučiuose, šalia paplūdimių, po salą bus galima lengvai keliauti išsinuomotu automobiliu ar viešuoju transportu. Pažinimo ir aktyvių pramogų ieškantiems rekomenduojama kryptis - žaliąja Kipro širdimi vadinami Trodos kalnai.

Aplink Lietuvą 1200 km dviračiais įveikę bendraminčiai finišuos „Velomaratone“ (4)

„Akcentuoti Lietuvos vientisumą, pamatyti mūsų šalies grožį ir pasimėgauti važiavimu dviračiu“, – tokius tikslus vardino projekto dviračiais „Aplink LT“ organizatorius ir dalyvis Ramūnas Bičiulaitis. Maždaug 20 dviratininkų grupė per 11 dienų ketina įveikti apie 1200 km ir finišuoti rugpjūčio 21 dieną Vilniuje įvažiuodama tiesiai į „Velomaratono“ renginį.