Kardiologas emigrantas: užsiminus apie grįžimą į Lietuvą dukra pradeda ašaroti

 (133)
Kaip gyvena emigrantas gydytojas svetur? Ar svajoja grįžti į gimtinę? Savo patirtimi sutiko pasidalinti Šiaurės Velso Glan Clwyd (Jungtinė Karalystė) ligoninės gydytojas intervencinis kardiologas Eduardas Šubkovas.
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Kada ir kodėl išvykote iš Lietuvos?

– Vykti į Didžiąją Britaniją nusprendžiau po to, kai stipriai surėmė nugaros skausmai. Apėmė noras ką nors gyvenime iš pagrindų keisti, nes netenkino darbo pobūdis Santariškių klinikose. Darbo krūvis buvo labai netolygiai paskirstytas. Skyrius, kuriame dirbau, veikė budėjimų paromis principu, tad dienomis darbe tarsi ir nieko neveikdavau: atlikdavau vieną kitą procedūrą, parengdavau vieną kitą pranešimą, turėjau galimybių prižiūrėti ligonius, dalyvaujančius farmacinių firmų organizuojamuose naujų vaistinių preparatų klinikiniuose tyrimuose.

Buvau pradėjęs kaupti medžiagą medicinos daktaro disertacijai. Oficialiai dirbau pusantro etato krūviu. Netenkino ir oficialus atlygis, o dovanas iš pacientų imti buvo nesmagu, nors jų neatmesdavau. Kaltės ar bent jau kartėlio jausmas buvo vis dar stipriai juntamas. Taigi, kaip kad pasakytų tūlas tautietis, studijavęs marksizmą-bolševizmą, pamažu subrendo revoliucinė situacija, kai norėjosi ką nors pakeisti ir gyventi taip pat negalėjau. Kai pradėjau tvarkyti reikiamus popierius gydytojo kvalifikacijai pripažinti Didžiojoje Britanijoje, buvo labai smagu guostis mintimi, kad tuoj tuoj teks susidurti su rimtu iššūkiu ir išbandyti savo jėgas visiškai kitokioje aplinkoje.

– Kokia buvo darbo svetur pradžia? Ar buvo sunku įsitvirtinti?

– Taigi 2005 metų birželio 20-ą dieną per Didžiosios Britanijos įdarbinimo agentūrą, prieš tai palankęs kelių mėnesių anglų kalbos kursus, suorganizuotus Lietuvoje veikusios kitos medikų įdarbinimo agentūros, išvykau dirbti į Angliją, pasirašęs trumpalaikį 6 mėnesių kontraktą.

Mano pirmosios pareigos buvo viduriniosios grandies kardiologijos gydytojo (angl. staff grade). Darbas nebuvo per daug alinantis ar sudėtingas, atitiko mano lūkesčius ir, svarbiausia, suteikė pakankamai laiko susipažinti su nauja sistema. Taip pat sustiprino ryžtą toliau siekti įsitvirtinti naujoje šalyje. Tai buvo vadinamasis romantinis emigravimo laikotarpis. Pamatyti, perprasti teko tikrai daug ką, o ir pakeisti darbo stilių teko ryškiai.

Kardiologas emigrantas: užsiminus apie grįžimą į Lietuvą dukra pradeda ašaroti
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Papasakokite apie savo darbovietę ir vietovę, kurioje gyvenate.

– Glan Clwyd ligoninė yra Šiaurės Velse ir priklauso vienam iš septynių regioninių ligoninių susivienijimų (angl. Local Health Board). Visas Velsas padalintas į septynis ligoninių susivienijimus regioniniu principu. Tuo Velsas skiriasi nuo Anglijos ir Škotijos. Mano ligoninių susivienijimas pavadintas Betsi Cardwaladr vardu. Betsi Cardwaladr buvo garsi medicinos sesuo, dirbusi Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su kita įžymia Didžiosios Britanijos medicinos seserimi Florence Nightingale – šiuolaikinės medicininės slaugos pradininke.

Betsi yra kilusi iš nedidelio vietinio kaimelio ir jos vardas dabar yra įamžintas mūsų organizacijos pavadinime. Velsiečiai – dideli patriotai ir kaip lietuviai labai puoselėja tautines tradicijas, kalbą. Turi ir savo dainų, menų ir šokių šventę. Jie ilgą laiką kentėjo kultūrinę anglų priespaudą, jiems iki 19 a. per. – 20 a. per. buvo draudžiama kalbėtis velsietiškai.

Įdomus faktas – velsiečių vaikai mokyklose tuo metu už tai, kad prabildavo velsietiškai, buvo baudžiami jiems ant kaklo pakabinant medinę lentelę su dviem raidėmis WN (angl. Welsh not arba Welsh note).

Vardinių pavadinimų suteikimas įvairioms visuomeninėms įstaigoms yra velsiečių tautiškumo išraiška. Visi dokumentai Velse pastaruoju metu yra spausdinami dviem kalbomis – anglų ir velsiečių. Nežiūrint visų priemonių, velsietiškai laisvai kalbančių žmonių mažėja…

Kardiologas emigrantas: užsiminus apie grįžimą į Lietuvą dukra pradeda ašaroti
© Asmeninio albumo nuotr.

Ligoninė, kurioje dirbu, yra nedidelė, turinti vos 500 lovų, tačiau teikia visas antrinio ir kai kurias tretinio lygio paslaugas. Taip pat aktyviai dalyvauja medicinos studentų ir specialybės rezidentų ruošime.

– Ar svajojate grįžti į Lietuvą?

– Apie grįžimą į Lietuvą pasvajojame dažnai. Ilgesys daro savo. Ant kitos svarstyklių lėkštės – vaikų vis stiprėjantis ryšis su jų naująja šalimi. Kai juokais užsimename jiems apie grįžimą į Lietuvą, vyresnysis (o jam dabar vienuolika) suklūsta, o jaunėlė (jai šešeri) puola ašaroti, sakydama, kad nenori niekur važiuoti.

Pamačius ir supratus, kad santykiai darbe, darbo sąlygos, bendravimas su pacientu, atlygis už darbą, kolegų ir pacientų pripažinimas yra Lietuvos nenaudai, grįžimo į Lietuvą perspektyvos atrodo miglotos. Lietuvoje sunku būtų be kyšių tikėtis tokios pat gyvenimo kokybės. Sudėkite šiuos dalykus krūvon ir gausite paprastą atsakymą – į Lietuvą, atsižvelgiant į dabartinę sveikatos apsaugos organizavimo sistemą, grįžti kad ir nėra neįmanoma, bet būtu labai sunku. Be to, nejučia pradedu galvoti ir apie daug geresnes socialines garantijas čia, Didžiojoje Britanijoje.

Kardiologas emigrantas: užsiminus apie grįžimą į Lietuvą dukra pradeda ašaroti
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tokie dalykai, kaip solidi pensija ir geros kokybės nemokamas medicininis aptarnavimas, bėgant metams tampa vis svarbesni. Čia saugesni yra ir mano vaikai. Turiu galimybę palyginti jų gyvenimą su bendraamžių Lietuvoje – palyginimas vėl, mano galva, Lietuvos nenaudai. Čia turime finansinę galimybę leisti juos į privačią mokyklą, kur jie jaučiasi labai laimingi ir saugūs.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Patagonija: Čilei padovanotas išskirtinės gamtos kraštas

Pietų Amerikos regionas žemyno pietuose, įsispraudęs tarp dviejų vandenynų, žavi nepaprasta gamta. Ją apsaugoti prieš tris dešimtmečius ėmėsi amerikiečių milijardierių pora, supirkinėjusi žemes ir norėjusi kurti parkus. O dabar nusprendė milžiniškus plotus padovanoti valstybei.

Kelionių planavimo metas – ką reikėtų žinoti iškilus netikėtumams?

Už lango dažniau pasirodant saulei ir šiltėjant orams dažnas vis rimčiau pasvarsto apie atostogas, o neretai nieko nelaukęs iš karto imasi planuoti būsimas keliones. Ieškodami galimybių keliauti pigiau gyventojai dažnai stengiasi lėktuvo bilietus į svajonių kraštus įsigyti ir kelionę susiorganizuoti kuo anksčiau. Vis dėlto keliaujant visuomet išlieka nemalonių netikėtumų rizika, o planai neretai ima griūti dėl visai nenuspėjamų priežasčių.

Atostogos pavasarį: išsiilgusiems saulės, bet vengiantiems kaitros

Žiemai traukiantis jau ir iš tolimiausių pašalių imame svarstyti, kada geriau atostogauti – dabar, t. y. pavasarį, sulig pirmaisiais saulės spinduliais, o gal verčiau atidėti poilsį iki kalendorinės vasaros? Ir nors abu metų laikai turi savų privalumų, vis dėlto nemėgstantiems alinančio karščio pietinius kurortus rekomenduojama rinktis būtent dabar, pavasarį, kuomet jau šilta ir galima maudytis, tačiau vis dar pakankamai gaivu.

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.