Kada vieta virsta pernelyg turistinė?

Nesibaigianti keliautojų diskusija yra apie tai, kodėl tam tikros vietos tampa pernelyg turistinės. Kaip jose išvengti minių ir pasimėgauti akimirkomis?
Turistinės vietos
© shutterstock

Šis klausimas ne toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, ar toks pastatas, kaip Metropoliteno meno muziejus, kuriame labai daug garsiausių pasaulio meno kūrinių, automatiškai nelaikomas turistine vieta, ar dėl lankytojų skaičiaus (2015 metais čia apsilankė 6,3 mln. žmonių) jau patenka į šią kategoriją?

O kaip populiarusis Koliziejus, kuriame gal ir knibžda turistų, bet kurį vargu ar norėtume praleisti pirmojo apsilankymo Romoje metu? Arba kičinis Pasaulio centras netoli Jumos Arizonoje, kuriame smagu apsilankyti būtent todėl, kad tai akivaizdi turistų gaudyklė.

Kiekvienas keliautojas suteikia savo prasmę turistinės vietos koncepcijai, o kelionių gidai pernelyg turistine apibūdina tokią vietą, kurioje nuolat grumdosi minios žmonių ir kuri yra akivaizdžiai neautentiška.

Toliau išvardijami veiksniai, dėl kurių vieta gali atrodyti pernelyg turistinė, ir patarimai, kaip vis dėlto pasisemti malonių įspūdžių, jei jau joje atsidūrėte.

Minios. Atrodo, kad esmė yra skaičius. Tai yra, jei kažkokioje konkrečioje vietoje yra per daug žmonių, ji automatiškai pakliūva į „pernelyg turistinės“ kategoriją.

Tačiau bendras lankytojų skaičius nebūtinai nulemia vietos banalumą. Kai kurios lankytinos vietos išvengė nutryptų vietų titulo, nes sugeba suvaldyti minias: pavyzdžiui, Galapagų salos griežtai kontroliuoja lankytojų skaičių, o dauguma didžiųjų pasaulio muziejų į didelio masto parodas lankytojus leidžia griežtai ribotam laikui.

Turistinės vietos
Turistinės vietos
© shutterstock

Palyginimas. Kartais vieta gali pasirodyti pernelyg turistinė, nes prieš tai joje lankėtės tada, kai ji dar nebuvo tokia populiari. Pavyzdžiui, vienam žmogui gali būti didelis džiaugsmas pasidaryti (mokamą) asmenukę su Elmu Taimso aikštėje, o kitam toks šios vietos sukomercinimas gali atrodyti visiška šventvagystė. Nors Taimso aikštė visada vienaip ar kitaip traukė turistus, dabartinis jos vaizdas, primenantis Disneilendą, daugumai žmonių atrodo visiškai neautentiškas.

Toks fenomenas būdingas daugeliui vietovių – autentiški barai ar fotogeniškai apleisti rajonai virsta madingais, atokūs paplūdimiai tampa populiariais.

Bestseleriu tapusioje kelionių ir memuarų knygoje „Barbarian Days: A Surfing Life“ („Barbarų dienos: banglentininko gyvenimas“) niujorkietis rašytojas Williamas Finneganas pasakoja, kad buvo vienas iš pirmų devynių žmonių, atradusių mažytę Tavarua salą Fidžyje, ir plaukiojusių banglentėmis prie jos krantų. Jis ir jo bendrakeleivis taip saugojo šią vietą, kad prisiekė niekada neminėti jos pavadinimo. Autorius aprašo savo pyktį ir nusivylimą, pamačius savo mylimos vietovės nuotrauką ant banglentininkams skirto leidinio „Surfer magazine“ viršelio – po to, kai salą nusipirko du amerikiečiai ir įrengė joje privačią banglentininkų stovyklavietę.
W. Finneganas aprašo, kaip po dvidešimties metų gana nenoriai grįžta į salą kaip klientas – tai yra, kaip turistas.

W. Finnegano istorija iliustruoja tą nusivylimą, kurį jaučia naują vietą atradęs žmogus, kai apie jo atradimą sužino visi ir ta vieta neatpažįstamai pasikeičia.
Vaikštant turistų numintais takais, visos gražios vietovės pakeliui atrodys pernelyg turistinės, lyginant su vietomis, kurios dar nėra labai populiarios.

Turistinės vietos
Turistinės vietos
© shutterstock

Pasiekiamumas ir komfortas. Sala, į kurią galima nubristi klampiu smėliu tik per atoslūgį, atrodo visiškai kitaip, nei ta pati vieta, į kurią nutiestas tiltas. Net jei lankytojai tie patys, žmonės, kurie rizikavo įklimpti atoslūgio smėlyje, atrodo labiau nuotykių ieškotojai, o ne turistai nei tie patys žmonės, kurie pasivaikščiodami atėjo naujuoju tiltu.
Kitas pavyzdys: masės, susispietusios ant Didžiojo Kanjono krašto, atrodo labiau turistai, nei tie žmonės, kuriuos sutinkate pėsčiomis nusileidę į kanjono apačią.

Nulemiantis veiksnys

Atlikę neoficialią daug keliavusių draugų ir pažįstamų apklausą, buvo išsiaiškinta, kad daugumai žmonių vieta iš „turistinės“ virsta „pernelyg turistine“ tada, kai joje lankomasi labiau dėl visuomeninio ir komercinio spaudimo nei dėl pačios vietovės, vietos gyventojų, gamtovaizdžių ir naujų įspūdžių.

Buvo išskyrti keturis tipus situacijų, kurių reikėtų vengti keliaujant:

1. Populiarios vietos piko metu. Jei kelionės tikslas nėra pakliūti į minią – pavyzdžiui, didžiulis festivalis arba prezidento inauguracija – pasistenkite nevykti į visų išgirtą vietą tuo metu, kai joje knibždėte knibžda turistų. Gresia pervargimas, per didelės išlaidos ir nusivylimas.

2. Vieta, jau numinta turistų. Šio likimo sulaukia labai daug gražių ir populiarių vietų. Pavyzdžiui, tai iliustruoja pranešimai apie tai, kaip išaugus turistų srautui Angkor Vato šventyklose, ši vietovė tampa vis labiau nuniokota.

3. Vietos, kurios egzistuoja būtent tam, kad priimtų turistus. Kaip pavyzdys gali būti kad ir Arubos sala ar Kankūno miestas, kuriuose akivaizdžiai jaučiamas restoranų ir viešbučių tinklų bei dirbtinių „egzotiškų“ girliandų perteklius. Kitas akivaizdus pavyzdys gali būti specialiai turistams skirtos prekyvietės, įrengtos populiarių kruizinių maršrutų uostuose – šie tranzitiniai komerciniai kaimai egzistuoja tik tam, kad turistai galėtų iškeisti savo dolerius į suvenyrus.

Turistinės vietos
Turistinės vietos
© shutterstock

4. Vietos, į kurias einame labiau iš pareigos, o ne dėl įspūdžių. Kartais lankytina vieta yra tokia žinoma, kad keliautojas net ir nenorėdamas prisiverčia joje apsilankyti, nes taip reikia (pavyzdžiui, Luvras tiems, kas nesidomi menu). Jei jūs nenorite ten būti, vieta jums neišvengiamai tampa tiesiog turistine.

Išanalizavus šiuos veiksnius galima daryti išvadą, kad neautentiškumą pajuntame tada, kai dirbtinį, sukurtą įspūdį supainiojame su tikru.
Tad kur gi ta riba tarp autentiškos ir turistinės vietos? Paprastai dauguma mūsų pajunta tai šeštuoju jausmu.

Kaip nepakliūti į pačių paspęstus turistų spąstus

Yra praktinių būdų, kaip pajusti vietovės žavesį ir išvengti didžiausių minių, pavyzdžiui, keliauti ne sezono metu, atvykti labai ankstyvu arba labai vėlyvu paros metu arba užsisakyti bilietą, suteikianti teisę lankytis be eilės.

Tačiau ko gero visų svarbiausia yra išsiaiškinti savo pačių norus ir ribas bei pagal tai susiplanuoti veiklas ir maršrutą, o tada mėgautis visa širdimi. Nepamirštamų įspūdžių galima pasisemti praktiškai kiekvienoje vietovėje. Pavyzdžiui, vienas turistas kartu su sūnumi lankėsi „Space Needle“ apžvalgos bokšte Sietle, kuriame visada apžiūri didžiulius varžtus statinio papėdėje, išsiaiškina, kodėl strypai išlinkę ir patikrina, ant kokio rajono krenta statinio šešėlis. Tai yra pavyzdys, kai turistas pasirenkame patirtis pagal savo poreikius, nepaisydami šimtų žmonių knibždėlyno. Juk ir žmonių minios, judėjimas turi savotiško žavesio ir tik mes patys galime suplanuoti bei suformuoti savo patirtis, kad ir kur vyktume.

Skirkite pusdienį ir užkopkite į Eifelio bokštą, apsilankykite Rokfelerio centre ar kituose turistų pamėgtuose objektuose, o tada nerkite į pasaulį, neaprašytą turistams skirtose brošiūrose – jis paprastai laukia vos už kelių žingsnių į šoną nuo skubančios minios.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Mokslininkė paskui gulbes nuskrido iš Rusijos į D. Britaniją

Britų mokslininkė Sacha Dench motorizuotu parasparniu skrido paskui migruojančias mažąsias gulbes iš Rusijos šiaurės iki pat Anglijos. Pakeliui ji buvo sustojusi ir Lietuvoje. Mokslininkės tikslas – išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nyksta šie paukščiai.

Tarptautinė turizmo paroda „Adventur“: prie kokių naujų tendencijų taikosi kelionių organizatoriai? (1)

Sausio 20–22 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje, kelionių entuziastus sukvies jau tradicija tapusi 5-oji tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda – „Adventur“. Tris dienas truksiančiame renginyje lankytojai turės galimybę praplėsti atostogų žemėlapį naujomis kryptimis Lietuvoje ir už jos ribų, susipažinti su karščiausiomis 2017-ųjų turizmo sektoriaus tendencijomis bei pasiklausyti vertingų patarimų tiesiai iš ekspertų lūpų, sakoma pranešime spaudai.

Pamatyti Londoną kitaip: kelionė keltu ir pažintis su Anglijos istorija (1)

Manote, kad jau išbandėte visas pramogas Londone? O ar kada plaukiojote keltu tarp istorinių Londono namų?

Slidinėjimo kurortuose gydymas gali kainuoti ir 10 tūkst. eurų: kuriose šalyse brangiausia? (5)

Vienas populiariausių, bet ir pavojingiausių užsiėmimų žiemos kelionių metu – slidinėjimas kalnuose. Šis pomėgis gali atnešti didelių nuostolių nelaimės atveju, jeigu tam nebuvo pasiruošta iš anksto. Vieni iš dažniausiai užduodamų klausimų – kokios traumos dažniausios ir kiek gali kainuoti gydymas skirtingose šalyse įsikūrusiuose žiemos kurortuose?

Japonijos sostinė Tokijas – tarsi feniksas iš pelenų (1)

Dangoraižių džiunglės, neaprėpiami parkai, milžiniški prekybos centrai, dirbtinės salos – viskas harmoningai dera viename iš sėkmingiausių ir dinamiškiausių miestų pasaulyje.

Išskirtinių kelionių organizatorei pasaulis kvepia akacijomis, cinamonu ir jūra

„Visada žinojau, kad kelionės – mano kelias. Štai kodėl juo einu“, – sako išskirtinių kelionių organizatorė Aja Rutkauskienė. Dviejų vienodų išvykų ji neorganizuoja. Ir nemano, kad penkių žvaigždučių viešbutis kelionę daro išskirtinę. Ają bus galima sutikti „Boutique Travel“ stende tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“, kuri penktadienį prasidės Lietuvos kongresų ir parodų centre „Litexpo“. Ne tik sutikti, bet ir paklausti, ar ji suruoštų jus, pavyzdžiui, į Mėnulį?

5 mitai apie Afriką. Kas tiesa, o kas melas? (4)

Tikriausiai daugumai mūsų, vos tik išgirdus žodį „Afrika“, kyla aiškios asociacijos: įprastai ji siejama su neaprėpiamo dydžio dykumomis, egzotiškais gyvūnais, skurdu ir net pavojumi. Iš tiesų šis milžiniškas kraštas yra daug įvairesnis bei spalvingesnis, o tai, ką mes apie jį žinome, – tik keletas plačiausiai paplitusių stereotipų, kuriuos sugriovus, galima išvysti visiškai naują Afrikos veidą, sakoma pranešime spaudai.

1200 km iki šiauriausio Europos taško lietuviai numynė dviračiais

Keliautojas Paulius Kemėšis su draugu dviračiais nukeliavo už poliarino rato, iki pat šiauriausios Europos vietos – norvegų pasididžiavimo Nordkapo.

Kad atostogos nesibaigtų ašaromis: 3 patarimai vykstantiems slidinėti (1)

Kad ir kaip daugelis iš mūsų piktinamės žiemos orais, vis tik dabar yra taip ilgai lauktas žiemos sporto mėgėjų laikas! Šiuo metu vienos populiariausių atostogų krypčių yra slidinėjimo kurortai. Tačiau ne paslaptis, kad tai gana pavojingas ir fizinio pasiruošimo reikalaujantis sportas, neretai pasibaigiantis traumomis. Tad ką daryti, kad taip lauktos žiemos atostogos nesibaigtų ašaromis?

Pasaulio skonis prasideda... virtuvėje pas Kacę (3)

Jei nevažiavote Duonos keliu, jei Pieno kelyje neįlipote į pieno vonią, jei Medaus kelyje jo neprisilaižėte iki soties ir neklaidžiojote Alaus kelyje, vadinasi, dar nepatyrėte tikrojo Lietuvos skonio.

Žemėlapis kitaip: kuo garsėja skirtingos pasaulio šalys? (3)

Pasaulis kartais gali atrodyti kaip liūdna vieta, o kitas šalis tampa lengva kritikuoti, kai jos padaro kažką ne taip. Tačiau, pasirodo, visos šalys kažką sugeba geriausiai pasaulyje.

Nutukusiems lėktuvų keleiviams - papildomi bagažo apribojimai? (11)

Beveik 40 proc. lėktuvais keliaujančių britų mano, jog skrydžių bendrovės turėtų atsižvelgti į keleivių svorį, nustatant leistiną bagažo svorį, o 18 proc. keleivių piktinasi, jog nutukusiems ir antsvorio turintiems keleiviams taikomi tokie patys bagažo apribojimai kaip ir antsvorio neturintiems keleiviams.

Įspūdžiai iš tolimojo Urugvajaus: tango, arbata ir šypsenos

Daugiau nei tris mėnesius Urugvajuje praleidusi LRT televizijos žurnalistė Ieva Balsiūnaitė pasakoja, kad ši nedidelė Pietų Amerikos valstybė tikrai gali sudominti keliautojus, ypač tuos, kurie mėgsta tango šokius ir arbatos kultūrą.

Netikėtai atrastas slidinėjimo malonumas gali tapti karjera (7)

Pasak dvidešimtmečio Roko Zavecko, šiuo metu Lietuvoje tapti profesionaliu slidininku vis dar pakankamai sudėtinga, tačiau bendros tendencijos džiugina – šalies gyventojai vis dažniau laisvalaikį leidžia slidinėdami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Keliautojas R. Šalna: per pastaruosius dešimtmečius geografijos turinys pasikeitė

„Geografijos žinios šiandien įgauna didesnę prasmę nei kada nors anksčiau. Žemėje šuoliais vyksta globalūs pokyčiai, žiniasklaida kasdien trimituoja apie įvykius, vis daugiau žmonių keliauja, o juk pasaulį geriausiai pažįsta tas, kuris išmano geografiją“, – įsitikinęs Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas, garsus keliautojas Rytas Šalna.