Kada vieta virsta pernelyg turistinė?

Nesibaigianti keliautojų diskusija yra apie tai, kodėl tam tikros vietos tampa pernelyg turistinės. Kaip jose išvengti minių ir pasimėgauti akimirkomis?
Turistinės vietos
© Shutterstock

Šis klausimas ne toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, ar toks pastatas, kaip Metropoliteno meno muziejus, kuriame labai daug garsiausių pasaulio meno kūrinių, automatiškai nelaikomas turistine vieta, ar dėl lankytojų skaičiaus (2015 metais čia apsilankė 6,3 mln. žmonių) jau patenka į šią kategoriją?

O kaip populiarusis Koliziejus, kuriame gal ir knibžda turistų, bet kurį vargu ar norėtume praleisti pirmojo apsilankymo Romoje metu? Arba kičinis Pasaulio centras netoli Jumos Arizonoje, kuriame smagu apsilankyti būtent todėl, kad tai akivaizdi turistų gaudyklė.

Kiekvienas keliautojas suteikia savo prasmę turistinės vietos koncepcijai, o kelionių gidai pernelyg turistine apibūdina tokią vietą, kurioje nuolat grumdosi minios žmonių ir kuri yra akivaizdžiai neautentiška.

Toliau išvardijami veiksniai, dėl kurių vieta gali atrodyti pernelyg turistinė, ir patarimai, kaip vis dėlto pasisemti malonių įspūdžių, jei jau joje atsidūrėte.

Minios. Atrodo, kad esmė yra skaičius. Tai yra, jei kažkokioje konkrečioje vietoje yra per daug žmonių, ji automatiškai pakliūva į „pernelyg turistinės“ kategoriją.

Tačiau bendras lankytojų skaičius nebūtinai nulemia vietos banalumą. Kai kurios lankytinos vietos išvengė nutryptų vietų titulo, nes sugeba suvaldyti minias: pavyzdžiui, Galapagų salos griežtai kontroliuoja lankytojų skaičių, o dauguma didžiųjų pasaulio muziejų į didelio masto parodas lankytojus leidžia griežtai ribotam laikui.

Turistinės vietos
Turistinės vietos
© Shutterstock

Palyginimas. Kartais vieta gali pasirodyti pernelyg turistinė, nes prieš tai joje lankėtės tada, kai ji dar nebuvo tokia populiari. Pavyzdžiui, vienam žmogui gali būti didelis džiaugsmas pasidaryti (mokamą) asmenukę su Elmu Taimso aikštėje, o kitam toks šios vietos sukomercinimas gali atrodyti visiška šventvagystė. Nors Taimso aikštė visada vienaip ar kitaip traukė turistus, dabartinis jos vaizdas, primenantis Disneilendą, daugumai žmonių atrodo visiškai neautentiškas.

Toks fenomenas būdingas daugeliui vietovių – autentiški barai ar fotogeniškai apleisti rajonai virsta madingais, atokūs paplūdimiai tampa populiariais.

Bestseleriu tapusioje kelionių ir memuarų knygoje „Barbarian Days: A Surfing Life“ („Barbarų dienos: banglentininko gyvenimas“) niujorkietis rašytojas Williamas Finneganas pasakoja, kad buvo vienas iš pirmų devynių žmonių, atradusių mažytę Tavarua salą Fidžyje, ir plaukiojusių banglentėmis prie jos krantų. Jis ir jo bendrakeleivis taip saugojo šią vietą, kad prisiekė niekada neminėti jos pavadinimo. Autorius aprašo savo pyktį ir nusivylimą, pamačius savo mylimos vietovės nuotrauką ant banglentininkams skirto leidinio „Surfer magazine“ viršelio – po to, kai salą nusipirko du amerikiečiai ir įrengė joje privačią banglentininkų stovyklavietę.
W. Finneganas aprašo, kaip po dvidešimties metų gana nenoriai grįžta į salą kaip klientas – tai yra, kaip turistas.

W. Finnegano istorija iliustruoja tą nusivylimą, kurį jaučia naują vietą atradęs žmogus, kai apie jo atradimą sužino visi ir ta vieta neatpažįstamai pasikeičia.
Vaikštant turistų numintais takais, visos gražios vietovės pakeliui atrodys pernelyg turistinės, lyginant su vietomis, kurios dar nėra labai populiarios.

Turistinės vietos
Turistinės vietos
© Shutterstock

Pasiekiamumas ir komfortas. Sala, į kurią galima nubristi klampiu smėliu tik per atoslūgį, atrodo visiškai kitaip, nei ta pati vieta, į kurią nutiestas tiltas. Net jei lankytojai tie patys, žmonės, kurie rizikavo įklimpti atoslūgio smėlyje, atrodo labiau nuotykių ieškotojai, o ne turistai nei tie patys žmonės, kurie pasivaikščiodami atėjo naujuoju tiltu.
Kitas pavyzdys: masės, susispietusios ant Didžiojo Kanjono krašto, atrodo labiau turistai, nei tie žmonės, kuriuos sutinkate pėsčiomis nusileidę į kanjono apačią.

Nulemiantis veiksnys

Atlikę neoficialią daug keliavusių draugų ir pažįstamų apklausą, buvo išsiaiškinta, kad daugumai žmonių vieta iš „turistinės“ virsta „pernelyg turistine“ tada, kai joje lankomasi labiau dėl visuomeninio ir komercinio spaudimo nei dėl pačios vietovės, vietos gyventojų, gamtovaizdžių ir naujų įspūdžių.

Buvo išskyrti keturis tipus situacijų, kurių reikėtų vengti keliaujant:

1. Populiarios vietos piko metu. Jei kelionės tikslas nėra pakliūti į minią – pavyzdžiui, didžiulis festivalis arba prezidento inauguracija – pasistenkite nevykti į visų išgirtą vietą tuo metu, kai joje knibždėte knibžda turistų. Gresia pervargimas, per didelės išlaidos ir nusivylimas.

2. Vieta, jau numinta turistų. Šio likimo sulaukia labai daug gražių ir populiarių vietų. Pavyzdžiui, tai iliustruoja pranešimai apie tai, kaip išaugus turistų srautui Angkor Vato šventyklose, ši vietovė tampa vis labiau nuniokota.

3. Vietos, kurios egzistuoja būtent tam, kad priimtų turistus. Kaip pavyzdys gali būti kad ir Arubos sala ar Kankūno miestas, kuriuose akivaizdžiai jaučiamas restoranų ir viešbučių tinklų bei dirbtinių „egzotiškų“ girliandų perteklius. Kitas akivaizdus pavyzdys gali būti specialiai turistams skirtos prekyvietės, įrengtos populiarių kruizinių maršrutų uostuose – šie tranzitiniai komerciniai kaimai egzistuoja tik tam, kad turistai galėtų iškeisti savo dolerius į suvenyrus.

Turistinės vietos
Turistinės vietos
© Shutterstock

4. Vietos, į kurias einame labiau iš pareigos, o ne dėl įspūdžių. Kartais lankytina vieta yra tokia žinoma, kad keliautojas net ir nenorėdamas prisiverčia joje apsilankyti, nes taip reikia (pavyzdžiui, Luvras tiems, kas nesidomi menu). Jei jūs nenorite ten būti, vieta jums neišvengiamai tampa tiesiog turistine.

Išanalizavus šiuos veiksnius galima daryti išvadą, kad neautentiškumą pajuntame tada, kai dirbtinį, sukurtą įspūdį supainiojame su tikru.
Tad kur gi ta riba tarp autentiškos ir turistinės vietos? Paprastai dauguma mūsų pajunta tai šeštuoju jausmu.

Kaip nepakliūti į pačių paspęstus turistų spąstus

Yra praktinių būdų, kaip pajusti vietovės žavesį ir išvengti didžiausių minių, pavyzdžiui, keliauti ne sezono metu, atvykti labai ankstyvu arba labai vėlyvu paros metu arba užsisakyti bilietą, suteikianti teisę lankytis be eilės.

Tačiau ko gero visų svarbiausia yra išsiaiškinti savo pačių norus ir ribas bei pagal tai susiplanuoti veiklas ir maršrutą, o tada mėgautis visa širdimi. Nepamirštamų įspūdžių galima pasisemti praktiškai kiekvienoje vietovėje. Pavyzdžiui, vienas turistas kartu su sūnumi lankėsi „Space Needle“ apžvalgos bokšte Sietle, kuriame visada apžiūri didžiulius varžtus statinio papėdėje, išsiaiškina, kodėl strypai išlinkę ir patikrina, ant kokio rajono krenta statinio šešėlis. Tai yra pavyzdys, kai turistas pasirenkame patirtis pagal savo poreikius, nepaisydami šimtų žmonių knibždėlyno. Juk ir žmonių minios, judėjimas turi savotiško žavesio ir tik mes patys galime suplanuoti bei suformuoti savo patirtis, kad ir kur vyktume.

Skirkite pusdienį ir užkopkite į Eifelio bokštą, apsilankykite Rokfelerio centre ar kituose turistų pamėgtuose objektuose, o tada nerkite į pasaulį, neaprašytą turistams skirtose brošiūrose – jis paprastai laukia vos už kelių žingsnių į šoną nuo skubančios minios.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.

„Wizz Air“ plečia kelionių draudimo galimybes

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“, siekdama savo keleiviams suteikti kelionių ir skrydžių draudimą, pradėjo bendradarbiauti su visame pasaulyje žinoma turto ir nelaimingų atsitikimų draudimo kompanija „Chubb“.