Kada vieta virsta pernelyg turistinė?

Nesibaigianti keliautojų diskusija yra apie tai, kodėl tam tikros vietos tampa pernelyg turistinės. Kaip jose išvengti minių ir pasimėgauti akimirkomis?
Turistinės vietos
© Shutterstock

Šis klausimas ne toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, ar toks pastatas, kaip Metropoliteno meno muziejus, kuriame labai daug garsiausių pasaulio meno kūrinių, automatiškai nelaikomas turistine vieta, ar dėl lankytojų skaičiaus (2015 metais čia apsilankė 6,3 mln. žmonių) jau patenka į šią kategoriją?

O kaip populiarusis Koliziejus, kuriame gal ir knibžda turistų, bet kurį vargu ar norėtume praleisti pirmojo apsilankymo Romoje metu? Arba kičinis Pasaulio centras netoli Jumos Arizonoje, kuriame smagu apsilankyti būtent todėl, kad tai akivaizdi turistų gaudyklė.

Kiekvienas keliautojas suteikia savo prasmę turistinės vietos koncepcijai, o kelionių gidai pernelyg turistine apibūdina tokią vietą, kurioje nuolat grumdosi minios žmonių ir kuri yra akivaizdžiai neautentiška.

Toliau išvardijami veiksniai, dėl kurių vieta gali atrodyti pernelyg turistinė, ir patarimai, kaip vis dėlto pasisemti malonių įspūdžių, jei jau joje atsidūrėte.

Minios. Atrodo, kad esmė yra skaičius. Tai yra, jei kažkokioje konkrečioje vietoje yra per daug žmonių, ji automatiškai pakliūva į „pernelyg turistinės“ kategoriją.

Tačiau bendras lankytojų skaičius nebūtinai nulemia vietos banalumą. Kai kurios lankytinos vietos išvengė nutryptų vietų titulo, nes sugeba suvaldyti minias: pavyzdžiui, Galapagų salos griežtai kontroliuoja lankytojų skaičių, o dauguma didžiųjų pasaulio muziejų į didelio masto parodas lankytojus leidžia griežtai ribotam laikui.

Turistinės vietos
Turistinės vietos
© Shutterstock

Palyginimas. Kartais vieta gali pasirodyti pernelyg turistinė, nes prieš tai joje lankėtės tada, kai ji dar nebuvo tokia populiari. Pavyzdžiui, vienam žmogui gali būti didelis džiaugsmas pasidaryti (mokamą) asmenukę su Elmu Taimso aikštėje, o kitam toks šios vietos sukomercinimas gali atrodyti visiška šventvagystė. Nors Taimso aikštė visada vienaip ar kitaip traukė turistus, dabartinis jos vaizdas, primenantis Disneilendą, daugumai žmonių atrodo visiškai neautentiškas.

Toks fenomenas būdingas daugeliui vietovių – autentiški barai ar fotogeniškai apleisti rajonai virsta madingais, atokūs paplūdimiai tampa populiariais.

Bestseleriu tapusioje kelionių ir memuarų knygoje „Barbarian Days: A Surfing Life“ („Barbarų dienos: banglentininko gyvenimas“) niujorkietis rašytojas Williamas Finneganas pasakoja, kad buvo vienas iš pirmų devynių žmonių, atradusių mažytę Tavarua salą Fidžyje, ir plaukiojusių banglentėmis prie jos krantų. Jis ir jo bendrakeleivis taip saugojo šią vietą, kad prisiekė niekada neminėti jos pavadinimo. Autorius aprašo savo pyktį ir nusivylimą, pamačius savo mylimos vietovės nuotrauką ant banglentininkams skirto leidinio „Surfer magazine“ viršelio – po to, kai salą nusipirko du amerikiečiai ir įrengė joje privačią banglentininkų stovyklavietę.
W. Finneganas aprašo, kaip po dvidešimties metų gana nenoriai grįžta į salą kaip klientas – tai yra, kaip turistas.

W. Finnegano istorija iliustruoja tą nusivylimą, kurį jaučia naują vietą atradęs žmogus, kai apie jo atradimą sužino visi ir ta vieta neatpažįstamai pasikeičia.
Vaikštant turistų numintais takais, visos gražios vietovės pakeliui atrodys pernelyg turistinės, lyginant su vietomis, kurios dar nėra labai populiarios.

Turistinės vietos
Turistinės vietos
© Shutterstock

Pasiekiamumas ir komfortas. Sala, į kurią galima nubristi klampiu smėliu tik per atoslūgį, atrodo visiškai kitaip, nei ta pati vieta, į kurią nutiestas tiltas. Net jei lankytojai tie patys, žmonės, kurie rizikavo įklimpti atoslūgio smėlyje, atrodo labiau nuotykių ieškotojai, o ne turistai nei tie patys žmonės, kurie pasivaikščiodami atėjo naujuoju tiltu.
Kitas pavyzdys: masės, susispietusios ant Didžiojo Kanjono krašto, atrodo labiau turistai, nei tie žmonės, kuriuos sutinkate pėsčiomis nusileidę į kanjono apačią.

Nulemiantis veiksnys

Atlikę neoficialią daug keliavusių draugų ir pažįstamų apklausą, buvo išsiaiškinta, kad daugumai žmonių vieta iš „turistinės“ virsta „pernelyg turistine“ tada, kai joje lankomasi labiau dėl visuomeninio ir komercinio spaudimo nei dėl pačios vietovės, vietos gyventojų, gamtovaizdžių ir naujų įspūdžių.

Buvo išskyrti keturis tipus situacijų, kurių reikėtų vengti keliaujant:

1. Populiarios vietos piko metu. Jei kelionės tikslas nėra pakliūti į minią – pavyzdžiui, didžiulis festivalis arba prezidento inauguracija – pasistenkite nevykti į visų išgirtą vietą tuo metu, kai joje knibždėte knibžda turistų. Gresia pervargimas, per didelės išlaidos ir nusivylimas.

2. Vieta, jau numinta turistų. Šio likimo sulaukia labai daug gražių ir populiarių vietų. Pavyzdžiui, tai iliustruoja pranešimai apie tai, kaip išaugus turistų srautui Angkor Vato šventyklose, ši vietovė tampa vis labiau nuniokota.

3. Vietos, kurios egzistuoja būtent tam, kad priimtų turistus. Kaip pavyzdys gali būti kad ir Arubos sala ar Kankūno miestas, kuriuose akivaizdžiai jaučiamas restoranų ir viešbučių tinklų bei dirbtinių „egzotiškų“ girliandų perteklius. Kitas akivaizdus pavyzdys gali būti specialiai turistams skirtos prekyvietės, įrengtos populiarių kruizinių maršrutų uostuose – šie tranzitiniai komerciniai kaimai egzistuoja tik tam, kad turistai galėtų iškeisti savo dolerius į suvenyrus.

Turistinės vietos
Turistinės vietos
© Shutterstock

4. Vietos, į kurias einame labiau iš pareigos, o ne dėl įspūdžių. Kartais lankytina vieta yra tokia žinoma, kad keliautojas net ir nenorėdamas prisiverčia joje apsilankyti, nes taip reikia (pavyzdžiui, Luvras tiems, kas nesidomi menu). Jei jūs nenorite ten būti, vieta jums neišvengiamai tampa tiesiog turistine.

Išanalizavus šiuos veiksnius galima daryti išvadą, kad neautentiškumą pajuntame tada, kai dirbtinį, sukurtą įspūdį supainiojame su tikru.
Tad kur gi ta riba tarp autentiškos ir turistinės vietos? Paprastai dauguma mūsų pajunta tai šeštuoju jausmu.

Kaip nepakliūti į pačių paspęstus turistų spąstus

Yra praktinių būdų, kaip pajusti vietovės žavesį ir išvengti didžiausių minių, pavyzdžiui, keliauti ne sezono metu, atvykti labai ankstyvu arba labai vėlyvu paros metu arba užsisakyti bilietą, suteikianti teisę lankytis be eilės.

Tačiau ko gero visų svarbiausia yra išsiaiškinti savo pačių norus ir ribas bei pagal tai susiplanuoti veiklas ir maršrutą, o tada mėgautis visa širdimi. Nepamirštamų įspūdžių galima pasisemti praktiškai kiekvienoje vietovėje. Pavyzdžiui, vienas turistas kartu su sūnumi lankėsi „Space Needle“ apžvalgos bokšte Sietle, kuriame visada apžiūri didžiulius varžtus statinio papėdėje, išsiaiškina, kodėl strypai išlinkę ir patikrina, ant kokio rajono krenta statinio šešėlis. Tai yra pavyzdys, kai turistas pasirenkame patirtis pagal savo poreikius, nepaisydami šimtų žmonių knibždėlyno. Juk ir žmonių minios, judėjimas turi savotiško žavesio ir tik mes patys galime suplanuoti bei suformuoti savo patirtis, kad ir kur vyktume.

Skirkite pusdienį ir užkopkite į Eifelio bokštą, apsilankykite Rokfelerio centre ar kituose turistų pamėgtuose objektuose, o tada nerkite į pasaulį, neaprašytą turistams skirtose brošiūrose – jis paprastai laukia vos už kelių žingsnių į šoną nuo skubančios minios.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Naudinga žinoti: oro keleivių teisės į žalos atlyginimą (1)

Keleiviai, keliaujantis oro transportu, neretai susiduria su klausimais dėl žalos vykdant tarptautinį vežimą oru, kuriuos reglamentuoja pagrindiniai teisės aktai, - tai 2005 m. Lietuvoje ratifikuota Monrealio konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, pasirašyta 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau - Reglamentas).

Venecijos miesto simbolis - gondolininkas ir jo gondola

Dabartinio Veneto regiono sostinė Venecija, it. „Venezia“ – išsidėsčiusi 120-yje Venecijos lagūnos salelių, iš kurių didžiausios ir garsiausios yra pati Venecija ir kitos didesnės Lido, Murano, Burano ir Torcello. Jas su žemynu jungia ilgas siauras pylimas, kuriuo važiuoja traukiniai ir automobiliai.

Brangiausios pasaulyje bulvės – prancūzų pasididžiavimas (2)

Pačias brangiausias pasaulyje bulves augina prancūzai, gyvenantys Nuarmutjė saloje. ‘La Bonnotte’ bulvytės tokios gležnos, kad jos sodinamos ir nukasamos tik rankomis. Šie sūriu jūros vandeniu laistomi ir jūrų dumbliais tręšiami šakniavaisiai būna neįprastai saldaus skonio ir gali kainuoti iki 500 eurų už kilogramą.

Įvairialypis Marokas: trijų apsilankymų jam pažinti nepakako (4)

Viena populiariausių šalies vestuvių planuotojų Laura Vagonė, metų pradžioje net tris kartus apsilankiusi Maroke, pasakoja, kad viena artimiausių Europai Afrikos valstybių pirmąkart pasirodė visai kitokia, nei buvo rašoma.

Pompėjoje atvertas skaisčiųjų įsimylėjėlių namas (1)

Pompėja – viena populiariausių vietų Italijoje, pernai joje apsilankė rekordinis skaičius žmonių – daugiau kaip 3 milijonai.

Romantiška kelionė dviese: nuo gurmaniško baroko lėkštėje iki pasivaikščiojimo Marse (1)

Artėjant pavasariui kartu su gamta nubunda ir romantiški jausmai, kuomet kalbėti apie meilę ir pabėgimą dviese, rodos, norisi savaime. O kas begali būti geriau, jei ne tokių jausmų paskatintiems leistis į įspūdžių kupiną kelionę, kuri po žiemos sąstingio ne tik nubrauks kasdienių rūpesčių dulkes, bet ir sustiprins ką tik užsimezgusius santykius ar leis pažinti savo mylimą iš naujo?

Renkatės kelionę su antrąja puse? Atsižvelkite į savo santykių statusą

Dviese pasiklysti senojo Hanojaus gatvėse, šalti kopiant į Kilimandžarą ar kartu mėgautis „kvapniojo“ durano vaisiais skamba ne visai patraukliai? Tačiau būtent tokios atostogos, kurių metu išlipsite iš komforto zonos ir su antrąja puse dalyvausite tarsi savotiškame teste, bus vienas geriausių santykių išbandymų. Valentino diena – puiki proga pasiryžti tokiam iššūkiui ir pasidovanoti sau kelionę į geresnę antrosios pusės pažintį.

Filipinai: tūkstančių salų rojus, kuriame stebina gamta ir kabantys karstai

LRT žurnalistė Aistė Plaipaitė, metų pradžioje tris savaites praleidusi egzotiškuose Filipinuose, tikina, kad į šį kraštą, turintį daugiau nei 7 tūkst. salų, visų pirma verta vykti dėl gamtos.

Atostogaujantiesiems pietuose: kaip nesusirgti sugrįžus į žiemą? (3)

Viena populiariausių kelionių tendencijų – šaltuoju metų laiku poilsiautojai noriai vyksta į šiltus kraštus, kur galima bent trumpam nusimesti žieminius drabužius ir išsitiesti paplūdimyje, maloniai kaitinant jau taip išsiilgtai saulutei.

Lietuvių išbandymas – 1000 km dviračiais Mongolijoje (1)

Mongolija – rečiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje, kurioje vidutiniškai gyvena 2 gyventojai kvadratiniame kilometre. Tai gana atšiauri šalis, kurios didžiulį plotą daugiausia sudaro stepės bei pusdykumės.

Japonijoje prasidėjo garsusis sniego festivalis

Saporo mieste prasidėjo garsusis Japonijos sniego festivalis. Visą savaitę festivalis džiugins miesto gyventojus ir svečius milžiniškomis skulptūromis iš sniego ir ledo.

Pirmą kartą vėžiu sergantis žmogus planuoja įkopti į Everestą (7)

Paskutinės vėžio stadijos ligonis, kuriam liko gyventi vos keli mėnesiai, planuoja tapti pirmuoju šia liga sergančiu žmogumi, kuris sieks įkopti į Everesto kalno viršūnę.

Indija ir Nepalas: meilė ir sapnas

Vasario 9 d. Energetikos ir technikos muziejaus sienas nuspalvins pietų Azijos margumynai. Keliautojai Laurynas Sužiedėlis ir Vaida Simonavičiūtė pristatys autorinę fotografijų parodą „Indija ir Nepalas: meilė ir sapnas“.

Papasakojo apie kelionę į išskirtinę šalį: svarbiausia ten – laimės paieška (2)

Butanas – vienintelė šalis, kuri deklaruoja einanti į laimę, laidoje „Labas rytas, Lietuva“ atskleidė šią išskirtinę šalį dvi savaites tyrinėjęs keliautojas Darius Radkevičius.

Knygos apie Palestiną autorė: kažkam mes irgi esame „kitokie“ (11)

Palestina – ilgus metus okupacijos kankinamas kraštas, teritorija pietrytinėse Viduržemio jūros pakrantėse arba... tiesiog žemė, kurioje gyvena žmonės, puoselėjantys savo ilgametes tradicijas ir norintys sulaukti rytojaus. Deja, žmogiškumas, kalbant apie Palestiną ar jos gyventojus, dažnai pamirštamas ir susitelkiama vien į neigiamus aspektus.