Ką reiškia keisčiausios ceremonijos Balyje

Balis yra natūraliu gamtos grožiu bei turtinga kultūra apdovanotas kraštas. Ieškantys išsivalymo saloje ras daugybę šventyklų, o komforto pasiilgę turistai – rojų žemėje primenančius penkių žvaigždučių viešbučius.
Ritualai
© Vida Press

Didingi salos ugnikalniai iškilę aukštai virš smaragdinių ryžių laukų, skulptūriškomis eilėmis prisišliejusių prie kalvų šlaitų, o paplūdimiai yra ideali vieta stebėti fantastiško grožio saulėlydžius.

Nepaisant didžiulės kitų kraštų įtakos, baliečiai sugebėjo pasiekti harmoningą pusiausvyrą bandydami išsaugoti savo kultūrą, natūralią gamtą ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių šiandienos pasaulio sąlygų. Baliečių hinduizmas, ceremonijos, festivaliai, daugybę amžių puoselėti šokiai ir kiti menai yra neatskiriama jų kasdieninio gyvenimo ir kultūros dalis.

Rojus žemėje

Hinduistinis baliečių tikėjimas daro įtaką kiekvieną salos gyventojų gyvenimo sritį. Kiekviena bendruomenė turi bent vieną savo šventyklą, arba pura, taigi nesunku atspėti, iš kur saloje yra tūkstančiai šventyklų. Didžiausia ir švenčiausia Balyje laikoma Besakiho šventykla, prieš daugiau nei tūkstantį metų įkurdinta ant Agungo kalno šlaito. Šventyklos laiptais galima pakilti pro vartus į didįjį vidinį Besakiho kiemą, kur rasite audiniais ir gėlėmis išpuoštas Trejybės šventoves. Aplink šias šventyklėles, skirtas Šivai, Brahmai ir Višnui, išsidėstę altoriai, priklausantys skirtingų kastų grupėms ir regentystėms.

Ritualai
Ritualai
© Vida Press

Šalia Tampaksirino šaltinio stovi senovinė Tirta Empulo šventykla. Tanah Lotas – svarbi jūros šventykla, skirta saugančioms jūros dvasioms. Kita žinoma jūros šventykla yra Uluvatu, pastatyta ant aukštos uolos. Ant Beratano ežero kranto esančią Ulun Danu šventyklą nuolat gaubia rūkas, o tai suteikia jai ypatingo, paslaptingo grožio. Baliečiai tiki, kad dvasios slypi kiekvienoje gamtos stichijoje, ir daugelį vietų laiko šventomis, pavyzdžiui, 10 ha dydžio, beždžionių pilną, muskato riešutų mišką Sangehą. Dvasioms aukojama net ant šaligatvių.

Ngaben ceremonija

Hinduizmą išpažįstantys baliečiai teigia, kad žmogui mirus, jo siela turi būti išvalyta nuo visų žemiškų nešvarumų tam, kad galėtų pasiekti moksa (išsilaisvinimą). Tam siela turi išsivaduoti iš savo fizinių ribojimų išvalymo ritualu – kremacijos ceremonija, vadinama ngaben, po kurios pelenai išbarstomi į jūrą ar upę. Septynias dienas prieš ngaben, visa šeima atlieka mungkah ritualą, kurio metu atkasamas kapas, o mirusiojo kaulai nuvalomi ir suvyniojami į audeklą. Norėdami padėti sielai, baliečiai iš palmyros augalo lapų ar santalo gamina specialius atvaizdus (adegan).

Ritualai Balyje
Ritualai Balyje
© Vida Press

Svarbiausias ceremonijos momentas vadinamas palebon: pirmiausia išvaloma pakyla ir jaučio, liūto ar dramblio formos karstas, kuris vėliau bus sudegintas. Po to procesijos metu, grojant gamelan instrumentų muzikai, jie nešami į kremacijos vietą. Pakeliui procesijos dalyviai specialiai daro daugybę posūkių tam, kad siela būtų apsaugota nuo blogų dvasių. Atvykus į vietą, kaulai sudedami į petulangan ir kremuojami.

Gyvenimo ciklo šventės

Šventyklos ir jose vykstantys ritualai yra neatsiejama salos gyvenimo dalis. Baliečių ceremonijos skirstomos į dvi grupes: religines (Bali hinduizmas) ir tradicines. Dominuoja penkios pagrindinės religinės ceremonijos: bendruomenių ar šeimų šventyklose atliekama dewa-yadnya, kurios metu prašoma dievo palaiminimo; protėvių sieloms skirta pitra yadnya; kremacijos ceremonija ngaben; žmogaus gyvenimo ciklą nuo gimimo iki pilnametystės žyminčios apeigos manusia yadnya (jos taip pat apima dantų dildymo, vestuvių ceremonijas); ir resi yadnya – aukojimo šventikams apeigos.

Šventyklų šventės ir perėjimo iš vieno laikotarpio į kitą ritualai atliekami atsišvelgiant į balietišką kalendorių, ir skirtinguose kaimuose gali šiek tiek skirtis. Dažnas šių ritualų reginys – eilės itin išsipuošusių moterų, nešančių spalvotas, gražiai papuoštas, šventykloms skirtas aukas. Šventyklos papuošimas aukojimui skirtomis dovanomis pats savaime yra religinis ritualas. Aukojimui skirti vaisiai, ryžių makaronai ir švieži kokoso lapeliai gražiai išrikiuojami į krūveles.

Ritualai Balyje
Ritualai Balyje
© Vida Press

Nė vienas balietis nepraleis svarbaus ritualo, vad. galungan. Ši šventinė ceremonija skirta džiaugsmingai dorybių (dharma) pergalei prieš blogį (adharma) paminėti. Kuningan yra paskutinė galungan ceremonijos dalis, kurios metu atliekami specialūs, protėvių dvasioms skirti ritualai.

Nyepi, arba Atsiskyrimo dieną, švenčiami Naujieji metai; šventės metu nedera užsiimti jokia veikla, negalima degti ugnies, visą dieną draudžiama linksmintis. Tai diena, kai visoje saloje įsivyrauja tyla. Tądien atliekami įvairūs išvalymo ritualai, vadinami melasti. Rituale naudojamas šventas vanduo, semiamas iš jūros, upės ar kito natūralaus vandens telkinio.

Senovės tradicijų puoselėjimas

Nepaisant didelio atvirumo modernizacijai bei išorės įtakai, baliečiai itin saugo savo kultūrą ir ištikimai laikosi tradicijų. Dar prieš hinduizmui išplintant Balyje susifomavusi aga gentis vis dar laikosi savo papročių, egzistavusių Tenganbano kaime Rytų Balyje, kur ir šiandien gyvuoja architektūros, giminystės valdžios, religijos, šokio, muzikos tradicijos ir atliekami unikalūs, gladiatorių kovas primenantys ritualai, kuriuose naudojami spygliuoti palmyros augalo lapai. Baturo vulkano papėdėje apsigyvenę trujanai, laikantys save bali aga – tikraisiais baliečiais – turi unikalų paprotį laidoti mirusiuosius ant žemės, o ne kapo duobėje.

Išvyka į Penglipurano kaimą prilygsta pasivaikščiojimui po praeitį, nepaisant to, kad šis kaimelis yra vos už 50 km nuo triukšmingojo Denpasaro. Penglipuranas buvo įkurtas XIII a., ir iki šių dienų jame laikomasi griežtos socialinės tvarkos. Ryškiausi šio kaimelio bruožai – tvarka ir šilti, draugiški gyventojai.

Ritualai Balyje
Ritualai Balyje
© Vida Press

Baliečių menas

Baliečių menas yra tam tikra gilaus pamalduo ir tikėjimo raiškos forma. Nuostabių atradimų kupiną meninį baliečių talentą atrasite keliaudami keliu, nusidriekusiu į šiaurę nuo Kutos, Nusa Dua ar Sanuro. Pelijatanas yra žinomas kaip tradicinės muzikos ir šokio centras. Masas yra medžio drožėjų kaimelis, kur vis dar gyvena daugelis senųjų Balio meistrų. Batuanas garsėja šokiu, medžio plokščių drožyba ir tapyba. Į šiaurės rytus nuo Denpasaro esančiame Batubulane rasite akmens raižinių ir antikvarinių dirbinių. Čekulo kaimelis žinomas dėl aukso ir sidabro papuošalų, kurie gaminami pagal itin senas technologijas. Ubudas yra Balio tapybos centras, vadinamas menininkų kaimu.

Ritualai Balyje
Ritualai Balyje
© Vida Press

Atsipalaiduokite, atsigaivinkite, atjaunėkite

Visoje saloje pilna veiklos, kuri leis atsipalaiduoti ir suteiks sveikatos jūsų kūnui ir sielai. Palankus Balio klimatas ir geografinė padėtis sudaro idealias sąlygas vandens sportui ir pramogoms, kurios čia pačios populiariausios: plaukimas plaustais, vandens motociklais, parasparniais, banglentėmis, buriavimas ir nardymas. Nuostabios vietos nardyti yra Nusa Penida, Pedang Bajus, Čemelukas, Pemuteranas ir Čandi Dasa. Čia jūsų laukia povandeninis nuskendusių laivų liekanų, smėlio šlaitų, jūros žolių, ugnikalnių atodangų, kalkamenio krantų pasaulis.

Vietiniai Balio gyventojai linkę pabrėžti žmogaus ryšį su gamta, taigi saloje veikiančiuose mineralinių vandenų kurortuose turėsite galimybę susilieti su gamta ir atrasti vidinę ramybę pasinaudodami holistiniu požiūriu – čia natūralių žolelių terapija, grožio ir sveikatos procedūros skirtos ne tik kūnui, bet ir protui.

Šaltinis: www.indonesia.travel

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Brangiausios pasaulyje bulvės – prancūzų pasididžiavimas

Pačias brangiausias pasaulyje bulves augina prancūzai, gyvenantys Nuarmutjė saloje. ‘La Bonnotte’ bulvytės tokios gležnos, kad jos sodinamos ir nukasamos tik rankomis. Šie sūriu jūros vandeniu laistomi ir jūrų dumbliais tręšiami šakniavaisiai būna neįprastai saldaus skonio ir gali kainuoti iki 500 eurų už kilogramą.

Įvairialypis Marokas: trijų apsilankymų jam pažinti nepakako (4)

Viena populiariausių šalies vestuvių planuotojų Laura Vagonė, metų pradžioje net tris kartus apsilankiusi Maroke, pasakoja, kad viena artimiausių Europai Afrikos valstybių pirmąkart pasirodė visai kitokia, nei buvo rašoma.

Pompėjoje atvertas skaisčiųjų įsimylėjėlių namas (1)

Pompėja – viena populiariausių vietų Italijoje, pernai joje apsilankė rekordinis skaičius žmonių – daugiau kaip 3 milijonai.

Romantiška kelionė dviese: nuo gurmaniško baroko lėkštėje iki pasivaikščiojimo Marse (1)

Artėjant pavasariui kartu su gamta nubunda ir romantiški jausmai, kuomet kalbėti apie meilę ir pabėgimą dviese, rodos, norisi savaime. O kas begali būti geriau, jei ne tokių jausmų paskatintiems leistis į įspūdžių kupiną kelionę, kuri po žiemos sąstingio ne tik nubrauks kasdienių rūpesčių dulkes, bet ir sustiprins ką tik užsimezgusius santykius ar leis pažinti savo mylimą iš naujo?

Renkatės kelionę su antrąja puse? Atsižvelkite į savo santykių statusą

Dviese pasiklysti senojo Hanojaus gatvėse, šalti kopiant į Kilimandžarą ar kartu mėgautis „kvapniojo“ durano vaisiais skamba ne visai patraukliai? Tačiau būtent tokios atostogos, kurių metu išlipsite iš komforto zonos ir su antrąja puse dalyvausite tarsi savotiškame teste, bus vienas geriausių santykių išbandymų. Valentino diena – puiki proga pasiryžti tokiam iššūkiui ir pasidovanoti sau kelionę į geresnę antrosios pusės pažintį.

Filipinai: tūkstančių salų rojus, kuriame stebina gamta ir kabantys karstai

LRT žurnalistė Aistė Plaipaitė, metų pradžioje tris savaites praleidusi egzotiškuose Filipinuose, tikina, kad į šį kraštą, turintį daugiau nei 7 tūkst. salų, visų pirma verta vykti dėl gamtos.

Atostogaujantiesiems pietuose: kaip nesusirgti sugrįžus į žiemą? (3)

Viena populiariausių kelionių tendencijų – šaltuoju metų laiku poilsiautojai noriai vyksta į šiltus kraštus, kur galima bent trumpam nusimesti žieminius drabužius ir išsitiesti paplūdimyje, maloniai kaitinant jau taip išsiilgtai saulutei.

Lietuvių išbandymas – 1000 km dviračiais Mongolijoje (1)

Mongolija – rečiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje, kurioje vidutiniškai gyvena 2 gyventojai kvadratiniame kilometre. Tai gana atšiauri šalis, kurios didžiulį plotą daugiausia sudaro stepės bei pusdykumės.

Japonijoje prasidėjo garsusis sniego festivalis

Saporo mieste prasidėjo garsusis Japonijos sniego festivalis. Visą savaitę festivalis džiugins miesto gyventojus ir svečius milžiniškomis skulptūromis iš sniego ir ledo.

Pirmą kartą vėžiu sergantis žmogus planuoja įkopti į Everestą (7)

Paskutinės vėžio stadijos ligonis, kuriam liko gyventi vos keli mėnesiai, planuoja tapti pirmuoju šia liga sergančiu žmogumi, kuris sieks įkopti į Everesto kalno viršūnę.

Indija ir Nepalas: meilė ir sapnas

Vasario 9 d. Energetikos ir technikos muziejaus sienas nuspalvins pietų Azijos margumynai. Keliautojai Laurynas Sužiedėlis ir Vaida Simonavičiūtė pristatys autorinę fotografijų parodą „Indija ir Nepalas: meilė ir sapnas“.

Papasakojo apie kelionę į išskirtinę šalį: svarbiausia ten – laimės paieška (2)

Butanas – vienintelė šalis, kuri deklaruoja einanti į laimę, laidoje „Labas rytas, Lietuva“ atskleidė šią išskirtinę šalį dvi savaites tyrinėjęs keliautojas Darius Radkevičius.

Knygos apie Palestiną autorė: kažkam mes irgi esame „kitokie“ (11)

Palestina – ilgus metus okupacijos kankinamas kraštas, teritorija pietrytinėse Viduržemio jūros pakrantėse arba... tiesiog žemė, kurioje gyvena žmonės, puoselėjantys savo ilgametes tradicijas ir norintys sulaukti rytojaus. Deja, žmogiškumas, kalbant apie Palestiną ar jos gyventojus, dažnai pamirštamas ir susitelkiama vien į neigiamus aspektus.

5 privačios salos, kurios kainuoja tiek pat, kiek butas didmiestyje (22)

Nors ne kartą jau buvo kalbėta apie aukštas Londono būsto kainas, tačiau ar žinojote, kad kartais jos tokios didelės, kad prilygsta kai kurių privačių tropinių salų kainai?

Paslaptingas viduramžių vienuolynas Londono širdyje pirmą kartą atveria duris

Londono centre esantis viduramžių vienuolynas Charterhouse penktadienį, sausio 27 dieną, atveria visuomenei duris pirmą kartą per 400 metų.