Ką reiškia keisčiausios ceremonijos Balyje

Balis yra natūraliu gamtos grožiu bei turtinga kultūra apdovanotas kraštas. Ieškantys išsivalymo saloje ras daugybę šventyklų, o komforto pasiilgę turistai – rojų žemėje primenančius penkių žvaigždučių viešbučius.
Ritualai
© Vida Press

Didingi salos ugnikalniai iškilę aukštai virš smaragdinių ryžių laukų, skulptūriškomis eilėmis prisišliejusių prie kalvų šlaitų, o paplūdimiai yra ideali vieta stebėti fantastiško grožio saulėlydžius.

Nepaisant didžiulės kitų kraštų įtakos, baliečiai sugebėjo pasiekti harmoningą pusiausvyrą bandydami išsaugoti savo kultūrą, natūralią gamtą ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių šiandienos pasaulio sąlygų. Baliečių hinduizmas, ceremonijos, festivaliai, daugybę amžių puoselėti šokiai ir kiti menai yra neatskiriama jų kasdieninio gyvenimo ir kultūros dalis.

Rojus žemėje

Hinduistinis baliečių tikėjimas daro įtaką kiekvieną salos gyventojų gyvenimo sritį. Kiekviena bendruomenė turi bent vieną savo šventyklą, arba pura, taigi nesunku atspėti, iš kur saloje yra tūkstančiai šventyklų. Didžiausia ir švenčiausia Balyje laikoma Besakiho šventykla, prieš daugiau nei tūkstantį metų įkurdinta ant Agungo kalno šlaito. Šventyklos laiptais galima pakilti pro vartus į didįjį vidinį Besakiho kiemą, kur rasite audiniais ir gėlėmis išpuoštas Trejybės šventoves. Aplink šias šventyklėles, skirtas Šivai, Brahmai ir Višnui, išsidėstę altoriai, priklausantys skirtingų kastų grupėms ir regentystėms.

Ritualai
Ritualai
© Vida Press

Šalia Tampaksirino šaltinio stovi senovinė Tirta Empulo šventykla. Tanah Lotas – svarbi jūros šventykla, skirta saugančioms jūros dvasioms. Kita žinoma jūros šventykla yra Uluvatu, pastatyta ant aukštos uolos. Ant Beratano ežero kranto esančią Ulun Danu šventyklą nuolat gaubia rūkas, o tai suteikia jai ypatingo, paslaptingo grožio. Baliečiai tiki, kad dvasios slypi kiekvienoje gamtos stichijoje, ir daugelį vietų laiko šventomis, pavyzdžiui, 10 ha dydžio, beždžionių pilną, muskato riešutų mišką Sangehą. Dvasioms aukojama net ant šaligatvių.

Ngaben ceremonija

Hinduizmą išpažįstantys baliečiai teigia, kad žmogui mirus, jo siela turi būti išvalyta nuo visų žemiškų nešvarumų tam, kad galėtų pasiekti moksa (išsilaisvinimą). Tam siela turi išsivaduoti iš savo fizinių ribojimų išvalymo ritualu – kremacijos ceremonija, vadinama ngaben, po kurios pelenai išbarstomi į jūrą ar upę. Septynias dienas prieš ngaben, visa šeima atlieka mungkah ritualą, kurio metu atkasamas kapas, o mirusiojo kaulai nuvalomi ir suvyniojami į audeklą. Norėdami padėti sielai, baliečiai iš palmyros augalo lapų ar santalo gamina specialius atvaizdus (adegan).

Ritualai Balyje
Ritualai Balyje
© Vida Press

Svarbiausias ceremonijos momentas vadinamas palebon: pirmiausia išvaloma pakyla ir jaučio, liūto ar dramblio formos karstas, kuris vėliau bus sudegintas. Po to procesijos metu, grojant gamelan instrumentų muzikai, jie nešami į kremacijos vietą. Pakeliui procesijos dalyviai specialiai daro daugybę posūkių tam, kad siela būtų apsaugota nuo blogų dvasių. Atvykus į vietą, kaulai sudedami į petulangan ir kremuojami.

Gyvenimo ciklo šventės

Šventyklos ir jose vykstantys ritualai yra neatsiejama salos gyvenimo dalis. Baliečių ceremonijos skirstomos į dvi grupes: religines (Bali hinduizmas) ir tradicines. Dominuoja penkios pagrindinės religinės ceremonijos: bendruomenių ar šeimų šventyklose atliekama dewa-yadnya, kurios metu prašoma dievo palaiminimo; protėvių sieloms skirta pitra yadnya; kremacijos ceremonija ngaben; žmogaus gyvenimo ciklą nuo gimimo iki pilnametystės žyminčios apeigos manusia yadnya (jos taip pat apima dantų dildymo, vestuvių ceremonijas); ir resi yadnya – aukojimo šventikams apeigos.

Šventyklų šventės ir perėjimo iš vieno laikotarpio į kitą ritualai atliekami atsišvelgiant į balietišką kalendorių, ir skirtinguose kaimuose gali šiek tiek skirtis. Dažnas šių ritualų reginys – eilės itin išsipuošusių moterų, nešančių spalvotas, gražiai papuoštas, šventykloms skirtas aukas. Šventyklos papuošimas aukojimui skirtomis dovanomis pats savaime yra religinis ritualas. Aukojimui skirti vaisiai, ryžių makaronai ir švieži kokoso lapeliai gražiai išrikiuojami į krūveles.

Ritualai Balyje
Ritualai Balyje
© Vida Press

Nė vienas balietis nepraleis svarbaus ritualo, vad. galungan. Ši šventinė ceremonija skirta džiaugsmingai dorybių (dharma) pergalei prieš blogį (adharma) paminėti. Kuningan yra paskutinė galungan ceremonijos dalis, kurios metu atliekami specialūs, protėvių dvasioms skirti ritualai.

Nyepi, arba Atsiskyrimo dieną, švenčiami Naujieji metai; šventės metu nedera užsiimti jokia veikla, negalima degti ugnies, visą dieną draudžiama linksmintis. Tai diena, kai visoje saloje įsivyrauja tyla. Tądien atliekami įvairūs išvalymo ritualai, vadinami melasti. Rituale naudojamas šventas vanduo, semiamas iš jūros, upės ar kito natūralaus vandens telkinio.

Senovės tradicijų puoselėjimas

Nepaisant didelio atvirumo modernizacijai bei išorės įtakai, baliečiai itin saugo savo kultūrą ir ištikimai laikosi tradicijų. Dar prieš hinduizmui išplintant Balyje susifomavusi aga gentis vis dar laikosi savo papročių, egzistavusių Tenganbano kaime Rytų Balyje, kur ir šiandien gyvuoja architektūros, giminystės valdžios, religijos, šokio, muzikos tradicijos ir atliekami unikalūs, gladiatorių kovas primenantys ritualai, kuriuose naudojami spygliuoti palmyros augalo lapai. Baturo vulkano papėdėje apsigyvenę trujanai, laikantys save bali aga – tikraisiais baliečiais – turi unikalų paprotį laidoti mirusiuosius ant žemės, o ne kapo duobėje.

Išvyka į Penglipurano kaimą prilygsta pasivaikščiojimui po praeitį, nepaisant to, kad šis kaimelis yra vos už 50 km nuo triukšmingojo Denpasaro. Penglipuranas buvo įkurtas XIII a., ir iki šių dienų jame laikomasi griežtos socialinės tvarkos. Ryškiausi šio kaimelio bruožai – tvarka ir šilti, draugiški gyventojai.

Ritualai Balyje
Ritualai Balyje
© Vida Press

Baliečių menas

Baliečių menas yra tam tikra gilaus pamalduo ir tikėjimo raiškos forma. Nuostabių atradimų kupiną meninį baliečių talentą atrasite keliaudami keliu, nusidriekusiu į šiaurę nuo Kutos, Nusa Dua ar Sanuro. Pelijatanas yra žinomas kaip tradicinės muzikos ir šokio centras. Masas yra medžio drožėjų kaimelis, kur vis dar gyvena daugelis senųjų Balio meistrų. Batuanas garsėja šokiu, medžio plokščių drožyba ir tapyba. Į šiaurės rytus nuo Denpasaro esančiame Batubulane rasite akmens raižinių ir antikvarinių dirbinių. Čekulo kaimelis žinomas dėl aukso ir sidabro papuošalų, kurie gaminami pagal itin senas technologijas. Ubudas yra Balio tapybos centras, vadinamas menininkų kaimu.

Ritualai Balyje
Ritualai Balyje
© Vida Press

Atsipalaiduokite, atsigaivinkite, atjaunėkite

Visoje saloje pilna veiklos, kuri leis atsipalaiduoti ir suteiks sveikatos jūsų kūnui ir sielai. Palankus Balio klimatas ir geografinė padėtis sudaro idealias sąlygas vandens sportui ir pramogoms, kurios čia pačios populiariausios: plaukimas plaustais, vandens motociklais, parasparniais, banglentėmis, buriavimas ir nardymas. Nuostabios vietos nardyti yra Nusa Penida, Pedang Bajus, Čemelukas, Pemuteranas ir Čandi Dasa. Čia jūsų laukia povandeninis nuskendusių laivų liekanų, smėlio šlaitų, jūros žolių, ugnikalnių atodangų, kalkamenio krantų pasaulis.

Vietiniai Balio gyventojai linkę pabrėžti žmogaus ryšį su gamta, taigi saloje veikiančiuose mineralinių vandenų kurortuose turėsite galimybę susilieti su gamta ir atrasti vidinę ramybę pasinaudodami holistiniu požiūriu – čia natūralių žolelių terapija, grožio ir sveikatos procedūros skirtos ne tik kūnui, bet ir protui.

Šaltinis: www.indonesia.travel

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.