Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus

 (14)
Kalimantanas – vieta, kurią verta pamatyti dėl didžiulės augmenijos, egzotiškų gyvūnų ir vietos gyventojų, kurių ritualai stebina ne vieną. Tiesa, kiti čia atvyksta pigiai įsigyti deimantų.
© Shutterstock

Kalimantanas užima du trečdalius Borneo – trečios pagal dydį pasaulyje salos – plotą ir ribojasi su Brunėjaus Valstybės Darusalamu ir Malaizijos valstijomis – Saravaku ir Sabahu.

Tankūs, tropiniai Kalimantano žemumų miškai yra vieni paskutinių pasaulyje. Juose veši didžiulė augmenijos įvairovė bei gyvena daugybė egzotiškų gyvūnų: 600 paukščių rūšių. Kai kurie iš jų yra laikomi šventais, pavyzdžiui, ragasnapiniai).
Kalimantane gausu orangutangiukų, didnosių beždžionių, dūminių leopardų, laibaliemenių beždžionių, krabais mintančių makakų ir skruzdėmis besimaitinančių skujuočių.

Kalimantanas yra dajakų kraštas, nuo neatmenamų laikų garsėjantis kaip bebaimių karių žemė ir pietuose įsikūrusių bandžarų namai. Saloje gyvena daugiau nei 200 dajakų genčių, tačiau žinomiausios etninės grupės yra: rytuose – kenjahai ir kajanai, centrinėje dalyje – ngaju, vakaruose – ibanai.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Shutterstock

Leiskitės į kelionę didžiosiomis upėmis, pavyzdžiui, Mahakamu, tradiciniais bambukų plaustais, motorinėmis valtimis, upių autobusais vadinamomis kanojomis (klotok) ar iš anksto užsakytais poilsiniais laiveliais, ir galėsite iš arti susipažinti su vietiniais Kalimantano gyventojais jų įprastinėje aplinkoje. Tokias išvykas didesniuose miestuose organizuoja kelionių agentūros.

Vakarų Kalimantano provincijos sostinė Pontianakas yra įsikūrusi ties pusiauju – tai žymi ir vienas iš miesto paminklų. Šiame regione teka ilgiausia (1 143 km) Indonezijos upė Kapujas.

Dakajų kraštas

Kelionė į Rytų Kalimantaną – puiki galimybė susipažinti su turtinga dajakų kultūra, nuo virtuvės, rankdarbių ir šokių iki mitų ir prietarų persmelktų tradicijų.

Salos vidurį pasieksite Mahakamo ar Kajano upėmis – jos jungia jūros pakrantę su dajakų kraštu. Dajakų šeimas sieja tvirti bendruomeniniai ryšiai, vietiniai gyvena dideliuose, ilguose namuose, Rytų Kalimantane vadinamuose Iamin, o Centriniame Kalimantane – betang. Juose gali gyventi 20-30 šeimų.

Lengviausias būdas pasiekti dajakų gyvenvietes – upe tradiciniais laivais ar motorinėmis valtimis. Yra keletas vietovių, kuriose susipažinti su dajakais galima išties artimai ir asmeniškai: Pampangas, Long Apungas, Long Iram Belongas, Barong Tongkokas, Tandžung Isujus, Muara Muntajus, Melakas.

Kai kuriose dajakų gentyse moterims, ypač vyresnės kartos, vis dar būdinga išsitempti ausų spenelius, o rankas ir pėdas puošti sudėtingomis tatuiruotėmis. Tatuiruočių raštų reikšmės itin įvairios, o tam tikri simboliai saugo nuo blogio. Vieta tatuiruotei parenkama atsižvelgiant į žmogaus statusą bendruomenėje.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Vida Press

Centriniame Kalimantane gyvena labiau atsiskyrusios dajakų gentys: ngadžu, kahajanai, kapuasai, kalajai, manjanai, otdanumai ir tumonai. Dajakų religija vadinama kaharinga, o viena iš jos praktikų - tiwah – apima laidotuvių ritualą, kurio metu mirusiojo kaulai valomi tam, kad jo kelionė į rojų būtų sklandi, ir gyvulių aukojimą, kuris užtikrina gyvųjų gerbuvį ir gerą sveikatą. Nuvalyti kaulai laikomi sandung kape (panašiame į betang).

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Vida Press

Laukinė tropikų gamta ir jos grožis

Aukštutinėse Mahakamo upės platumose puikuojasi daugiau nei 20 000 kv. m ploto orchidėjų draustinis Kersik Luvai, kuriame galima rasti 72 skirtingas orchidėjų rūšis, tarp jų labai retą juodąją orchidėją, vad. cologenia pandurata. Draustinį juosia didžiulis baltutėlio smėlio ruožas, dengiantis 20 ha teritoriją. Tarp Borneo ir Sulavesio yra Makasaro sąsiauris, kuriame susiformavusiame mažame salyne gyvuoja įvairiausios ekosistemos. Deravano vietovėje jūrų vėžliai (žalieji, raudonieji vėžliai, bisos ir kt.) naktį išlimpa į krantą dėti kiaušinių. Šalia seklių įlankų ir rifų apsuptų Maratua ir Sangalakio salų aptinkama daugiau nei 500 kietųjų ir minkštųjų koralų, didžiųjų rajų ir vėžlių rūšių.

Tūkstančių upių kraštas

Pietrytinėje Kalimantano pakrantėje įsikūręs Bandžarmasinas yra judrus prekybos miestas, išvagotas vandens kanalų, kuriuos maitina Barito upė. Upė diktuoja Bandžarmasino vietinių gyvenimą: namai statomi ant stulpų ir vienas su kitu sujungiami mediniais takais, o ant vandens plaukiajantys turgūs – dažnas reginys daugelyje vietos miestelių. Juose ieškodami vaisių, daržovių, tradicinių užkandžių ar gėrimų turėsite akies krašteliu susipažinti su vietinių gyvenimo būdu.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Shutterstock

Geriausias laikas ir vieta tam yra ankstyvas rytas plaukiojančiame Kujino turguje prie Trisakti uosto: čia patirsite neregėtų vaizdų, garsų ir kvapų. Veiksmas prasideda auštant ir trunka iki devynių ryto. Bandžarmasinas taip pat garsėja rankdarbiais, o labiausiai – pubrangiais ir brangiasiais akmenimis, kurie kasami apylinkėse esančiose kasyklose.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Shutterstock

Tapino regionas žinomas dėl ratano ir bambuko audinių, o Hulu Sungai Selatano vietovėje gausu rankdarbių iš aukso, sidabro, žalvario ir geležies.

Pietų Kalimantano audžiami ypatingi tekstilės gaminiai, vadinami sasirangan - tai simboliniais motyvais ir raštais marginti audeklai, kurių dažymui naudojamos technikos neaptinkamos nė viename kitame Indonezijos regione. Bevaikštinėdami po Bandžarmasiną dieną, nenustebkite, jei pamatysite vietinių – jaunų, vyresnių, moterų ar vyrų – veidus padengtus storu veido kaukės sluoksniu. Jie nepamiršo nusivalyti priemonės nuo veido prieš išeidami į gatvę – tai pupur dingin, tradicinis tepalas, saugantis odą nuo kaitrios saulės, purvo ir taršos.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Vida Press

Keletas svarbiausių pasaulyje gyvūnijos reabilitacijos centrų yra įkurti Centriniame Kalimantane. Nacionalinis Tandžung Putingo parkas ir trys jo stovyklos – Tandžung Harapanas, Pondok Tangulas ir Leakey stovykla, arba Orangutangų reabilitacijos centras - yra vietos, kuriose prijaukinti orangutangai yra reabilituojami ir mokomi iš naujo adaptuotis gamtinėje aplinkoje.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Vida Press

Visa, kas žiba

Dauguma deimantų iškasami Čempakoje ir Martapuroje. Kasykloje naudojami ir paprasti, tradiciniai įrankiai, ir šiuolaikinė įranga. Prieš ir kasybos metu atliekami ritualai, užtikrinantys saugumą bei sėkmingą darbą. Bandžamasinas ir Martapura yra geros vietos deimantams, brangiesiems ir pusbrangiams akmenims pirkti. Čia galite įsigyti šlifuotų ir nešlifuotų deimantų, smaragdų, safyrų ir ametistų už labai mažą kainą, tačiau turite gerai nusimanyti apie akmenis ir gebėti derėtis.

Šaltinis: www.indonesia.travel

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.

„Wizz Air“ plečia kelionių draudimo galimybes

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“, siekdama savo keleiviams suteikti kelionių ir skrydžių draudimą, pradėjo bendradarbiauti su visame pasaulyje žinoma turto ir nelaimingų atsitikimų draudimo kompanija „Chubb“.

Geriausi pasaulio vandenis skrodžiantys kruiziniai laivai (4)

Atostogos kruiziniame laive – tai tokia kelionė, kurios tikslas nėra kažkoks maršrutas: dažnai tiesiog išplaukiama ir grįžtama į tą patį uostą.