Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus

 (14)
Kalimantanas – vieta, kurią verta pamatyti dėl didžiulės augmenijos, egzotiškų gyvūnų ir vietos gyventojų, kurių ritualai stebina ne vieną. Tiesa, kiti čia atvyksta pigiai įsigyti deimantų.
© shutterstock

Kalimantanas užima du trečdalius Borneo – trečios pagal dydį pasaulyje salos – plotą ir ribojasi su Brunėjaus Valstybės Darusalamu ir Malaizijos valstijomis – Saravaku ir Sabahu.

Tankūs, tropiniai Kalimantano žemumų miškai yra vieni paskutinių pasaulyje. Juose veši didžiulė augmenijos įvairovė bei gyvena daugybė egzotiškų gyvūnų: 600 paukščių rūšių. Kai kurie iš jų yra laikomi šventais, pavyzdžiui, ragasnapiniai).
Kalimantane gausu orangutangiukų, didnosių beždžionių, dūminių leopardų, laibaliemenių beždžionių, krabais mintančių makakų ir skruzdėmis besimaitinančių skujuočių.

Kalimantanas yra dajakų kraštas, nuo neatmenamų laikų garsėjantis kaip bebaimių karių žemė ir pietuose įsikūrusių bandžarų namai. Saloje gyvena daugiau nei 200 dajakų genčių, tačiau žinomiausios etninės grupės yra: rytuose – kenjahai ir kajanai, centrinėje dalyje – ngaju, vakaruose – ibanai.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© shutterstock

Leiskitės į kelionę didžiosiomis upėmis, pavyzdžiui, Mahakamu, tradiciniais bambukų plaustais, motorinėmis valtimis, upių autobusais vadinamomis kanojomis (klotok) ar iš anksto užsakytais poilsiniais laiveliais, ir galėsite iš arti susipažinti su vietiniais Kalimantano gyventojais jų įprastinėje aplinkoje. Tokias išvykas didesniuose miestuose organizuoja kelionių agentūros.

Vakarų Kalimantano provincijos sostinė Pontianakas yra įsikūrusi ties pusiauju – tai žymi ir vienas iš miesto paminklų. Šiame regione teka ilgiausia (1 143 km) Indonezijos upė Kapujas.

Dakajų kraštas

Kelionė į Rytų Kalimantaną – puiki galimybė susipažinti su turtinga dajakų kultūra, nuo virtuvės, rankdarbių ir šokių iki mitų ir prietarų persmelktų tradicijų.

Salos vidurį pasieksite Mahakamo ar Kajano upėmis – jos jungia jūros pakrantę su dajakų kraštu. Dajakų šeimas sieja tvirti bendruomeniniai ryšiai, vietiniai gyvena dideliuose, ilguose namuose, Rytų Kalimantane vadinamuose Iamin, o Centriniame Kalimantane – betang. Juose gali gyventi 20-30 šeimų.

Lengviausias būdas pasiekti dajakų gyvenvietes – upe tradiciniais laivais ar motorinėmis valtimis. Yra keletas vietovių, kuriose susipažinti su dajakais galima išties artimai ir asmeniškai: Pampangas, Long Apungas, Long Iram Belongas, Barong Tongkokas, Tandžung Isujus, Muara Muntajus, Melakas.

Kai kuriose dajakų gentyse moterims, ypač vyresnės kartos, vis dar būdinga išsitempti ausų spenelius, o rankas ir pėdas puošti sudėtingomis tatuiruotėmis. Tatuiruočių raštų reikšmės itin įvairios, o tam tikri simboliai saugo nuo blogio. Vieta tatuiruotei parenkama atsižvelgiant į žmogaus statusą bendruomenėje.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Vida Press

Centriniame Kalimantane gyvena labiau atsiskyrusios dajakų gentys: ngadžu, kahajanai, kapuasai, kalajai, manjanai, otdanumai ir tumonai. Dajakų religija vadinama kaharinga, o viena iš jos praktikų - tiwah – apima laidotuvių ritualą, kurio metu mirusiojo kaulai valomi tam, kad jo kelionė į rojų būtų sklandi, ir gyvulių aukojimą, kuris užtikrina gyvųjų gerbuvį ir gerą sveikatą. Nuvalyti kaulai laikomi sandung kape (panašiame į betang).

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Vida Press

Laukinė tropikų gamta ir jos grožis

Aukštutinėse Mahakamo upės platumose puikuojasi daugiau nei 20 000 kv. m ploto orchidėjų draustinis Kersik Luvai, kuriame galima rasti 72 skirtingas orchidėjų rūšis, tarp jų labai retą juodąją orchidėją, vad. cologenia pandurata. Draustinį juosia didžiulis baltutėlio smėlio ruožas, dengiantis 20 ha teritoriją. Tarp Borneo ir Sulavesio yra Makasaro sąsiauris, kuriame susiformavusiame mažame salyne gyvuoja įvairiausios ekosistemos. Deravano vietovėje jūrų vėžliai (žalieji, raudonieji vėžliai, bisos ir kt.) naktį išlimpa į krantą dėti kiaušinių. Šalia seklių įlankų ir rifų apsuptų Maratua ir Sangalakio salų aptinkama daugiau nei 500 kietųjų ir minkštųjų koralų, didžiųjų rajų ir vėžlių rūšių.

Tūkstančių upių kraštas

Pietrytinėje Kalimantano pakrantėje įsikūręs Bandžarmasinas yra judrus prekybos miestas, išvagotas vandens kanalų, kuriuos maitina Barito upė. Upė diktuoja Bandžarmasino vietinių gyvenimą: namai statomi ant stulpų ir vienas su kitu sujungiami mediniais takais, o ant vandens plaukiajantys turgūs – dažnas reginys daugelyje vietos miestelių. Juose ieškodami vaisių, daržovių, tradicinių užkandžių ar gėrimų turėsite akies krašteliu susipažinti su vietinių gyvenimo būdu.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© shutterstock

Geriausias laikas ir vieta tam yra ankstyvas rytas plaukiojančiame Kujino turguje prie Trisakti uosto: čia patirsite neregėtų vaizdų, garsų ir kvapų. Veiksmas prasideda auštant ir trunka iki devynių ryto. Bandžarmasinas taip pat garsėja rankdarbiais, o labiausiai – pubrangiais ir brangiasiais akmenimis, kurie kasami apylinkėse esančiose kasyklose.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© shutterstock

Tapino regionas žinomas dėl ratano ir bambuko audinių, o Hulu Sungai Selatano vietovėje gausu rankdarbių iš aukso, sidabro, žalvario ir geležies.

Pietų Kalimantano audžiami ypatingi tekstilės gaminiai, vadinami sasirangan - tai simboliniais motyvais ir raštais marginti audeklai, kurių dažymui naudojamos technikos neaptinkamos nė viename kitame Indonezijos regione. Bevaikštinėdami po Bandžarmasiną dieną, nenustebkite, jei pamatysite vietinių – jaunų, vyresnių, moterų ar vyrų – veidus padengtus storu veido kaukės sluoksniu. Jie nepamiršo nusivalyti priemonės nuo veido prieš išeidami į gatvę – tai pupur dingin, tradicinis tepalas, saugantis odą nuo kaitrios saulės, purvo ir taršos.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Vida Press

Keletas svarbiausių pasaulyje gyvūnijos reabilitacijos centrų yra įkurti Centriniame Kalimantane. Nacionalinis Tandžung Putingo parkas ir trys jo stovyklos – Tandžung Harapanas, Pondok Tangulas ir Leakey stovykla, arba Orangutangų reabilitacijos centras - yra vietos, kuriose prijaukinti orangutangai yra reabilituojami ir mokomi iš naujo adaptuotis gamtinėje aplinkoje.

Joms tenka valyti mirusiųjų kaulus
© Vida Press

Visa, kas žiba

Dauguma deimantų iškasami Čempakoje ir Martapuroje. Kasykloje naudojami ir paprasti, tradiciniai įrankiai, ir šiuolaikinė įranga. Prieš ir kasybos metu atliekami ritualai, užtikrinantys saugumą bei sėkmingą darbą. Bandžamasinas ir Martapura yra geros vietos deimantams, brangiesiems ir pusbrangiams akmenims pirkti. Čia galite įsigyti šlifuotų ir nešlifuotų deimantų, smaragdų, safyrų ir ametistų už labai mažą kainą, tačiau turite gerai nusimanyti apie akmenis ir gebėti derėtis.

Šaltinis: www.indonesia.travel

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Mokslininkė paskui gulbes nuskrido iš Rusijos į D. Britaniją

Britų mokslininkė Sacha Dench motorizuotu parasparniu skrido paskui migruojančias mažąsias gulbes iš Rusijos šiaurės iki pat Anglijos. Pakeliui ji buvo sustojusi ir Lietuvoje. Mokslininkės tikslas – išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nyksta šie paukščiai.

Tarptautinė turizmo paroda „Adventur“: prie kokių naujų tendencijų taikosi kelionių organizatoriai? (1)

Sausio 20–22 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje, kelionių entuziastus sukvies jau tradicija tapusi 5-oji tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda – „Adventur“. Tris dienas truksiančiame renginyje lankytojai turės galimybę praplėsti atostogų žemėlapį naujomis kryptimis Lietuvoje ir už jos ribų, susipažinti su karščiausiomis 2017-ųjų turizmo sektoriaus tendencijomis bei pasiklausyti vertingų patarimų tiesiai iš ekspertų lūpų, sakoma pranešime spaudai.

Pamatyti Londoną kitaip: kelionė keltu ir pažintis su Anglijos istorija (1)

Manote, kad jau išbandėte visas pramogas Londone? O ar kada plaukiojote keltu tarp istorinių Londono namų?

Slidinėjimo kurortuose gydymas gali kainuoti ir 10 tūkst. eurų: kuriose šalyse brangiausia? (5)

Vienas populiariausių, bet ir pavojingiausių užsiėmimų žiemos kelionių metu – slidinėjimas kalnuose. Šis pomėgis gali atnešti didelių nuostolių nelaimės atveju, jeigu tam nebuvo pasiruošta iš anksto. Vieni iš dažniausiai užduodamų klausimų – kokios traumos dažniausios ir kiek gali kainuoti gydymas skirtingose šalyse įsikūrusiuose žiemos kurortuose?

Japonijos sostinė Tokijas – tarsi feniksas iš pelenų (1)

Dangoraižių džiunglės, neaprėpiami parkai, milžiniški prekybos centrai, dirbtinės salos – viskas harmoningai dera viename iš sėkmingiausių ir dinamiškiausių miestų pasaulyje.

Išskirtinių kelionių organizatorei pasaulis kvepia akacijomis, cinamonu ir jūra

„Visada žinojau, kad kelionės – mano kelias. Štai kodėl juo einu“, – sako išskirtinių kelionių organizatorė Aja Rutkauskienė. Dviejų vienodų išvykų ji neorganizuoja. Ir nemano, kad penkių žvaigždučių viešbutis kelionę daro išskirtinę. Ają bus galima sutikti „Boutique Travel“ stende tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“, kuri penktadienį prasidės Lietuvos kongresų ir parodų centre „Litexpo“. Ne tik sutikti, bet ir paklausti, ar ji suruoštų jus, pavyzdžiui, į Mėnulį?

5 mitai apie Afriką. Kas tiesa, o kas melas? (4)

Tikriausiai daugumai mūsų, vos tik išgirdus žodį „Afrika“, kyla aiškios asociacijos: įprastai ji siejama su neaprėpiamo dydžio dykumomis, egzotiškais gyvūnais, skurdu ir net pavojumi. Iš tiesų šis milžiniškas kraštas yra daug įvairesnis bei spalvingesnis, o tai, ką mes apie jį žinome, – tik keletas plačiausiai paplitusių stereotipų, kuriuos sugriovus, galima išvysti visiškai naują Afrikos veidą, sakoma pranešime spaudai.

1200 km iki šiauriausio Europos taško lietuviai numynė dviračiais

Keliautojas Paulius Kemėšis su draugu dviračiais nukeliavo už poliarino rato, iki pat šiauriausios Europos vietos – norvegų pasididžiavimo Nordkapo.

Kad atostogos nesibaigtų ašaromis: 3 patarimai vykstantiems slidinėti (1)

Kad ir kaip daugelis iš mūsų piktinamės žiemos orais, vis tik dabar yra taip ilgai lauktas žiemos sporto mėgėjų laikas! Šiuo metu vienos populiariausių atostogų krypčių yra slidinėjimo kurortai. Tačiau ne paslaptis, kad tai gana pavojingas ir fizinio pasiruošimo reikalaujantis sportas, neretai pasibaigiantis traumomis. Tad ką daryti, kad taip lauktos žiemos atostogos nesibaigtų ašaromis?

Pasaulio skonis prasideda... virtuvėje pas Kacę (3)

Jei nevažiavote Duonos keliu, jei Pieno kelyje neįlipote į pieno vonią, jei Medaus kelyje jo neprisilaižėte iki soties ir neklaidžiojote Alaus kelyje, vadinasi, dar nepatyrėte tikrojo Lietuvos skonio.

Žemėlapis kitaip: kuo garsėja skirtingos pasaulio šalys? (3)

Pasaulis kartais gali atrodyti kaip liūdna vieta, o kitas šalis tampa lengva kritikuoti, kai jos padaro kažką ne taip. Tačiau, pasirodo, visos šalys kažką sugeba geriausiai pasaulyje.

Nutukusiems lėktuvų keleiviams - papildomi bagažo apribojimai? (11)

Beveik 40 proc. lėktuvais keliaujančių britų mano, jog skrydžių bendrovės turėtų atsižvelgti į keleivių svorį, nustatant leistiną bagažo svorį, o 18 proc. keleivių piktinasi, jog nutukusiems ir antsvorio turintiems keleiviams taikomi tokie patys bagažo apribojimai kaip ir antsvorio neturintiems keleiviams.

Įspūdžiai iš tolimojo Urugvajaus: tango, arbata ir šypsenos

Daugiau nei tris mėnesius Urugvajuje praleidusi LRT televizijos žurnalistė Ieva Balsiūnaitė pasakoja, kad ši nedidelė Pietų Amerikos valstybė tikrai gali sudominti keliautojus, ypač tuos, kurie mėgsta tango šokius ir arbatos kultūrą.

Netikėtai atrastas slidinėjimo malonumas gali tapti karjera (7)

Pasak dvidešimtmečio Roko Zavecko, šiuo metu Lietuvoje tapti profesionaliu slidininku vis dar pakankamai sudėtinga, tačiau bendros tendencijos džiugina – šalies gyventojai vis dažniau laisvalaikį leidžia slidinėdami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Keliautojas R. Šalna: per pastaruosius dešimtmečius geografijos turinys pasikeitė

„Geografijos žinios šiandien įgauna didesnę prasmę nei kada nors anksčiau. Žemėje šuoliais vyksta globalūs pokyčiai, žiniasklaida kasdien trimituoja apie įvykius, vis daugiau žmonių keliauja, o juk pasaulį geriausiai pažįsta tas, kuris išmano geografiją“, – įsitikinęs Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas, garsus keliautojas Rytas Šalna.