Istorinis Bulgarijos palikimas: (ne)turistinė Varna

 (3)
Bulgarijos Varnos miestas gali pasigirti tūkstančio metų istorija. Dėl itin palankios geografinės padėties iškyšulyje, nuo kurio buvo galima matyti vaizdą beveik 270 laipsnių kampu (čia dabar veikia ir jūros tyrimų laboratorija), ten nedidelę gyvenvietę pirmieji įkūrė senovės Trakijos gentis, besivertusi žvejyba.
Varna, Bulgarija
© Shutterstock nuotr.

VI amžiuje prieš Kristaus gimimą čia buvo įkurtas graikų polis (miestas), pavadintas Odessos. Miestas tapo žvejų ir žemdirbių kolonija. V amžiuje prieš Kristų jis virtu tikru prekybos centru, rašo zonebulgaria.com.

Prieš įsigalint romėnų valdžiai, čia buvo garbinami ne Apolonas ar Dionisijus, o Trakijos dievas Darzalas. Senovės graikų ir romėnų šaltiniai byloja apie tai, jog Darzalo garbei mieste vykdavo eisenos, misterijos, žaidynės ir įvairios rungtys.

IV amžiaus prieš Kristų viduryje miestą puolė Aleksandro Makedoniečio pajėgos. Apsiausčiai pasibaigus, Varnai buvo suteikta autonomija – tačiau Aleksandro Makedoniečio imperijos ribose. Kai uostamiestyje kilo sukilimas ir valdant Lisimachui miestas buvo išlaisvintas, jam pavyko atsikovoti visoje šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje iki tol turėtą pranašumą.

Iki pat I amžiaus prieš Kristų Varna buvo nepriklausomas polis (miestas) ir pats liejo monetas, puoštas miestą globojusio dievo atvaizdu.

Kai miestą nukariavo Lucijaus Licinijaus Lukulo legionai, Varna tapo vienu svarbiausiu Romos regioninių centrų. Būtent čia buvo apsistojęs ir didysis Romos poetas Ovidijus, kai vyko į tremtį Tomis mieste (dabartinėje Konstancoje Rumunijoje).

Po truputį Odessos (kaip tuomet buvo vadinama dabartinė Varna) pozicija regione ėmė silpnėti, jis buvo priverstas užleisti vietą Marcianopoliui (dabartinė Devnia), kurią įkūrė imperatorius Trajanas. Per kelias barbarų invazijas nuniokotas ir parklupdytas ant kelių, kurį laiką miestas priklausė Bizantijos imperijai, tačiau vėliau atsidūrė už jos ribų.

IX amžiuje po Kristaus gimimo miestas jau imtas vadinti kaip dabar – Varna. Manoma, kad miesto pavadinimas kilęs nuo klajoklių žirgų augintojų, vietovės ir vandens telkinio pavadinimo Indijoje (upės, įtekančios į Gangą) bei nuo kastos sąvokos.

Katedra

Po daugelio Bulgarijos ir Bizantijos imperijos karų, miestas XIII amžiaus pradžioje, valdant carui Kalojanui, pateko į Bulgarijos teritoriją. Miesto gynybos sistemą sudarė trys tvirtovės – viena Galatos iškyšulyje, kita Šventojo Dimitaro iškyšulyje, o trečioji – Petricho pilis prie Beloslavio ežero.

Tačiau patikima gynybos sistema nepadėjo, ir 1391 metais miestas buvo nukariautas turkų. 1444 metais, per Lenkijos karaliaus Vladislavo Varniečio ir Vengrijos lyderio Yanosho Huniady kryžiaus žygį, miestas buvo patekęs į apsiaustį. Nors krikščionių koalicijos kariai ir atidavė visas jėgas, jie buvo sutriuškinti. Jaunasis karalius Vladislavas žuvo. Jo garbei Varnos gyventojai pastatė mauzoliejų.

Bėgant laikui, miestas prisijaukino vis daugiau rytietiškos dvasios. Ten apsigyveno nemažai turkų. Mečetės, konakai ir turkiškos pirtys dygo kaip grybai po lietaus. Ilgą laiką buvo griežtai draudžiama statyti bažnyčias. Varna tapo galinga tvirtove, saugojusia Osmanų imperijos šiaurės rytines sienas, bei labai svarbiu pirklių ir amatininkų centru.

Per Rusijos ir Turkijos karą 1828 metais miestą užkariavo rusų kariai, Varna kurį laiką buvo jų rankose. Kelis dešimtmečius buvo juntamas nacionalinių jausmų pagyvėjimas, buvo statomos mokyklos, bendruomenės centrai ir bažnyčios.

1878 metais Varna pagaliau išsilaisvino iš Osmanų imperijos gniaužtų ir tapo pačiu svarbiausiu Bulgarijos uostamiesčiu.

XIX amžiaus pabaigoje Varna geležinkeliu buvo sujungta su Sofija. Atidaryta nemažai fabrikų, pradėta vystyti pramoninė žvejyba. Varna tapo ir kurortu, kurio architektūroje atsispindėjo to laikmečio iš Europos atkeliavusios mados, poilsiautojai galėjo naudotis vandens transportu. Atsirado pasilinksminimo vietų, pradėti statyti vasarnamiai. Varna tapo mylimiausia visos Bulgarijos kultūrinio elito atostogų vieta.

Kurį laiką uostamiestis buvo vadintas ir Stalino vardu. Tačiau 1956 metais jam buvo grąžintas Varnos vardas. Miestas tapo tikru šiaurinės Juodosios jūros centru ir aplinkui dygusių kurortų dizaino ir architektūros įkvėpimo šaltiniu. Sparčiai vystėsi laivininkystė, sujungusi Rytus ir Vakarus. Šiandien Varna – pramoninis miestas, trečias pagal dydį Bulgarijoje po Sofijos ir Plovdivo.


Shutterstock nuotraukos

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.

„Wizz Air“ plečia kelionių draudimo galimybes

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“, siekdama savo keleiviams suteikti kelionių ir skrydžių draudimą, pradėjo bendradarbiauti su visame pasaulyje žinoma turto ir nelaimingų atsitikimų draudimo kompanija „Chubb“.