Didžiausiame pasaulyje žuvies turguje – šventykla, aukcionas ir nepamirštama smarvė

Tokijuje veikiantis didžiausias pasaulyje Tsujiki žuvies turgus iškraustomas iš miesto centro valdžios sprendimu. Taip ruošiamasi Tokijo olimpinėms žaidynėms 2020 m.
© Vital Picardi nuotr.

Įprastai turguje parduodamos jūros gėrybės parduotuvėms ir restoranams, tačiau pastaraisiais metais Tsujiki tapo tikra turistų traukos vieta. Milžiniškas turgus stebina nepaprastu organizuotumu ir nematytais jūrų pasaulio gyviais.

Tsujiki, įkurtas Tokijo centre dar 1935 m., užima didžiulį plotą ir trukdo aplinkiniams gyventojams. Iš vienos jo pusės teka upė Sumida, kitoje – Ginzos rajonas su brangiausiomis parduotuvėmis. Aibė sunkiasvorių mašinų pradeda vežti žuvį į turgų jau trečią ryto, todėl netoli gyvenantys žmonės labai nepatenkinti. Turgus priklauso miesto valdžiai, todėl paskelbtas iškeldinimas – valdininkų sprendimas.

Įvardinamos kelios priežastys: pasiruošimas Tokijo olimpinėms žaidynėms 2020 m., patogesnė naujoji vieta, mažinami transporto kamščiai ir pan.
Tsujiki žuvies turgus nėra skirtas smalsiems turistams ar smulkiems prekeiviams: iš esmės orientuojamasi į didžiuosius prekybos tinklus, restoranus, kavines. Jame penkias dienas per savaitę galima nusipirkti gyvos, šaldytos žuvies.

Didžiausiame pasaulyje žuvies turguje – šventykla, aukcionas ir nepamirštama smarvė
© Vital Picardi nuotr.

Norintys pamatyti turgų turistai įleidžiami ne anksčiau kaip 9 valandą ryto, iki tol kantriai laukiama eilėje, stebint pareigūnui. Patekus į vidų, galima vaikščioti ir smalsauti laisvai, be papildomos priežiūros. Prieš atveriant vartus visiems, anksti ryte turguje vyksta žuvų aukcionas. Ten patekti galima tik pasirūpinus leidimais, žmonių skaičius ribojamas, keltis reikia apie 3 val. ryto, tad ne visiems turistams ši dalis pasirodo verta pastangų.

Vaikščiojant po turgų, jautiesi kaip skruzdėlė. Ir šimtai tokių pat skruzdėlių aplink. Tačiau jos visos žino savo funkcijas: kur, kada, kas atvyksta, ko nori, ką perka. Stebina turgaus organizuotumas. Visur juda nedidelės mašinėlės, pagreitinančios susisiekimą ir dėžių su žuvimi transportavimą ilguose koridoriuose.

Didžiausiame pasaulyje žuvies turguje – šventykla, aukcionas ir nepamirštama smarvė
© Vital Picardi nuotr.

Žuvies pardavėjai, pjaustytojai visai nesidžiaugia turistų smalsumu: aplink vieną jų, laikantį didžiulį peilį žuviai skersti, susirenka keliolika žmonių ir mirkčioja blykstėmis. Žmogus nusikeikia, apsisuka ir neina: jis čia atėjo dirbti, o ne pozuoti originaliems kadrams.

Lygiai taip, kaip vyrai, aštrius peilius į žuvis smeigia ir moterys. Sėkmingai darbo dienai, iš ryto dažnas japonas užsuka į prie turgaus pastytą šventyklėlę, sukalba maldą ir skimbtelį varpelį: dabar jis pasiruošęs sunkiam darbui.

Didžiausiame pasaulyje žuvies turguje – šventykla, aukcionas ir nepamirštama smarvė
© Vital Picardi nuotr.

Įspūdį daro ir jūros gyvūnų kiekis, matomas turguje. Nesunku atpažinti didžiulius šaldytus tunus, krabus, omarus, iki tol nematytas žuvis ir žuveles. Visgi, kai kurie moliuskai kelia abejonių: ar jie tikrai valgomi? Kaip juos paruošti? O priėjus arčiau, paaiškėja, kad šieji.. dar gyvi. Šalia gyvių pakabintos lentelės su paaiškinimais, tačiau tik japoniškai. Skaičiuojama, jog prekyboje kasdien yra apie 400 skirtingų jūros gėrybių rūšių. Kasdienė parduodamų produktų vertė gali siekti ir 20 milijonų eurų.

Aplankyti visą turgų įmanoma, tačiau tikrai užtrunka: jau po po dviejų - trijų valandų vaikščiojimo drabužiai prisigeria žuvies kvapo, apima nuovargis. Batai nepataisomai sugadinti: turguje telkšojusių žuvies kvapo balų aromato neišnaikina net moderniausias valiklis.

Išėjus iš turgaus, poilsiui geriausia prisėsti tiesiog šalia esančiuose restoranuose. Kaip ir Europoje, prie įėjimo į juos kviečia patraukliai apsirengusios merginos ar malonios išvaizdos pagyvenusios damos.

Šviežiausi jūros maisto patiekalai čia garantuoti. Restoranai aptarnauja labai labai greitai: po pasivaikščiojimo turguje išalkusių daug, tad pavalgius skubama prie stalo pasodinti naujus turistus.

Naujoji turgavietė planuojama dvigubai didesnė, su didele mašinų statymo aikštele. Bus dar labiau paisoma saugumo ir higienos reikalavimų. Į turgų bus galima patekti tiesiai iš greitkelio. Planuojamas perkėlimas - jau 2016 m. pabaigoje.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.