10 dalykų, kurie atims žadą Bulgarijos sostinėje

Norint susipažinti su Bulgarijos istorija, tradicijomis ir gyvenimo būdu pakanka vos pusdienį pasivaikščioti sostinės Sofijos gatvėmis.
© Asmeninio albumo nuotr.

Nuo VI tūkst. pr. Kr. žmonių gyvenamos teritorijos istoriniai ir kultūriniai sluoksniai matomi plika akimi ir besilankančiuosius dažnai verčia aikčioti. Kodėl? Nes šis miestas kalba daugybe skirtingų kalbų.

Kokį įspūdį būtent Jums paliks Sofija, priklauso nuo to, kokia kalba su ja bendrausite. Vieniems tai tik aptriušęs, komunizmu ir skurdu atsiduodantis miestas. Kitiems – moderni ir itin perspektyvi europietiška sostinė su giliu istoriniu prieskoniu. Tretiems – dėl nedidelių mokesčių ir pigaus pragyvenimo patraukli vieta pradėti verslą. Beveik penkių šimtų kvadratinių kilometrų teritorijoje švelniai susilieja daugybė skirtingiausių dalykų, patvirtinančių šio miesto šūkį: Sofija auga, bet nesensta.

1. Serdikos metro stotelė. Ja atrasite: Todoro Alexandrovo bulvaras 1.
Darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais 05.07–00.07 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis 05.07–00.10 val. (www.metropolitan.bg).

Dabartinės Sofijos apylinkėse žmonės gyvena nuo neolito laikų (VI tūkst. pr. Kr.), miestą čia įkūrė senovės trakai ir vadino jį Serdika. Trakai neturėjo savo rašto, nėra išlikusių tikslių jų veiklos įrodymų, todėl to meto įvykiai apipinti daugybės versijų ir interpretacijų. Vieni teigia, kad dabartinė Sofija skaičiuoja jau septintą tūkstantmetį. Kiti jos įkūrimą priskiria I a. šias teritorijas užkariavusiems romėnams. Iki galo nėra aišku, ar čia atkeliavę romėnai rado tebeveikiantį Serdikos miestą, ar tik jo liekanas ir miestą perkūrė pagal savo planus. Rašytiniuose romėnų istorijos šaltiniuose Serdika minima nuo I a. Taip vadinasi ir didžiausia šiandienės Sofijos metro stotelė miesto centre, kurioje kertasi dvi metro linijos.

10 dalykų, kurie atims žadą Bulgarijos sostinėje
© Asmeninio albumo nuotr.

Leidžiantis į Serdikos metro stotelę galima ne tik patekti į požeminį greito susisiekimo traukinių tinklą, bet ir į kitą, seną ir plika akimi matomą istorijos sluoksnį, menantį senovės Romos laikus. Serdikos vieta tuometėje Romos imperijoje buvo strategiškai svarbi, esanti Rytų ir Vakarų susikirtimo taške. Čia buvo įkurta didelė imperijos valdovų rezidencija. Imperatorius Konstantinas I (272–337 m.) netgi yra pasakęs: „Serdika – tai mano Roma“.

Miesto svečiams kartais kyla keblumų šioje vietoje norint pereiti gatvę, nes dalis stotelės tai vienur, tai kitur vis aptverta, tęsiami archeologiniai kasinėjimai. Tačiau prieš porą tūkstantmečių sutvirtintų pastatų likučiai matomi ir lengvai pasiekiami visiems norintiems.

2. Šv. Jurgio rotonda. Ją rasite: Kniazio Dondukovo bulvaras 2. (www.svgeorgi-rotonda.com).

Ši nedidelė raudonų plytų ortodoksų cerkvė yra seniausias pastatas Sofijoje, senovės romėnų pastatytas IV a. Konstantinui I Romos imperijoje įteisinus krikščionybę. Rotonda iš pradžių buvo masinė krikštynų vieta, tik vėliau pastatas tapo cerkve.

Per daugybę amžių krikščionių maldos namai buvo ne kartą sugriauti ir atstatyti, juose įkurta mečetė. Po storu tinko sluoksniu paslėpti religinės tematikos piešiniai, juos negailestingai pakeitė islamui būdingi įvairūs augaliniai ornamentai.

Šiandien kruopščiai atkurtas pastatas yra šiek tiek žemiau dabartinių miesto gatvių lygio ir yra Serdikos archeologinio komplekso dalis. Šalia jo rasti miesto griuvėsiai rodo jį buvus itin modernų ir patogų – veikė speciali miesto šildymo ir drenažo sistema, buvo įrengti akmeniniai šaligatviai. Ant rotondos sienų galima apžiūrėti atkurtas, po augaliniais ornamentais keletą amžių slėptas, VI a. datuojamas freskas.

3. Karšti mineralinio vandens šaltiniai. Juos rasite: Ekzarh Yosif ir Iskar gatvių sankirtoje, šalia Bania Baši mečetės.

Dažną lietuvį maloniai nustebina daugelyje Bulgarijos vietų įrengti maži fontanėliai – tai nemokamas ir visiems prieinamas atgaivos šaltinis karštuoju metų laiku. Vertikaliai trykštantis vanduo vėsokas ir skanus, prieiti ir atsigerti gali kiekvienas.

10 dalykų, kurie atims žadą Bulgarijos sostinėje
© Asmeninio albumo nuotr.

Tačiau dar didesnę nuostabą kelia nedidelis plotelis Sofijos centre, kur žiemą vasarą iš žemės gelmių trykšta (maždaug 500 litrų per sekundę) natūralūs karšti mineraliniai vandenys. Daugybė vietinių žmonių čia ateina nešini įvairiausios talpos buteliais, netrukdomi juos prisipildo ir išeina namo. Neturintieji namų vandens niekur neneša, tačiau taip pat laisvai juo naudojasi. Karštuose garuose skendinčioje aikštelėje dažnai galima išvysti šiuose nemokamuose dušuose (jų yra 30) besiprausiančius benamius.

Čia pat jie išsiskalbia ir skalbinius. Vandens temperatūrą galima apibūdinti kaip šiltą ir malonią. Tiesa, dažnam sofijiečiui šie mineraliniai šaltiniai siejasi su nelabai smagia vaikystės prievole – vaikaičių sveikata pernelyg besirūpinančios močiutės versdavo juos šiltą mineralinį vandenį dažnai ir gausiai gerti. Iš tikrųjų vandens skonis specifinis, truputį salsteli, tačiau nėra nemalonus.

10 dalykų, kurie atims žadą Bulgarijos sostinėje
© Asmeninio albumo nuotr.

4. Kvadratinis kilometras religinio pakantumo. Pasaulyje besitęsiant religiniams karams ir fanatiškiems išpuoliams, Sofija išlieka taikiu, unikaliu ir tolerantišku miestu. Mažesniame nei vieno kvadratinio kilometro plote čia kasdien prasilenkia į ketverius skirtingus maldos namus einantys tikintieji. Šie maldos namai – tai ortodoksų Sveta Nedelia cerkvė, katalikų Šv. Juozapo bažnyčia, judėjų Sofijos sinagoga ir musulmonų Bania Baši mečetė.

5. Sofijos sinagoga. Ją rasite: Ekzarh Yosif 16 (www.sofiasynagogue.com). Bulgarijos žydų istorijos muziejus veikia darbo dienomis 8.30–16.30 val. (pietų pertrauka 12.30–13.00 val.).

Svečiuojantis Sofijoje verta aplankyti visus ketverius minėtus maldos namus, tačiau išskirti dera Sofijos sinagogą. Tai antra didžiausia sinagoga Europoje, pastatyta 1905–1909 m.
Daugybė Europos valstybių iki šiol nenori prisiminti skaudžių Antrojo pasaulinio karo įvykių ir holokausto, vieno šiurpiausių nusikaltimų žmonijai. O bulgarų nuotaika kalbant apie šiuos įvykius išlieka giedra – jiems pavyko išgelbėti net 50 000 čia gyvenusių žydų.

10 dalykų, kurie atims žadą Bulgarijos sostinėje
© Asmeninio albumo nuotr.

Karo metais prieš antisemitinę politiką spyriojosi patys Bulgarijos politikai, neva žydai jiems reikalingi kaip stipri darbo jėga. Vėliau priėmus keletą prieš žydus nukreiptų sprendimų visoje šalyje nuvilnijo ir jų vykdymą stabdė didžiuliai protestai. Galiausiai 1943 m. mirus carui Borisui III Bulgarijoje kilo šiokia tokia politinė suirutė, kuria kaip pretekstu buvo pasinaudota vilkinant žydų klausimus. 25 000 žydų buvo išsklaidyti ir įdarbinti visoje šalies teritorijoje, čia nebuvo įkurti getai ar koncentracijos stovyklos.

Šiandien Bulgarijoje gyvena vos kiek daugiau nei tūkstantis žydų. Didžioji dauguma jų po karo išvyko gyventi į Izraelį, būtent todėl Izraelyje lengva rasti kalbančiųjų bulgariškai. Patys bulgarai apie žydus atsiliepia su didele pagarba, dalijasi maloniais prisiminimais. Išvykę į Izraelį, žydai kasmet savo gelbėtojams ir jų vaikams siųsdavo daugybę dovanų. Pirmosios barbės ir kiti madingi žaislai bulgarų vaikams atkeliavo būtent iš Izraelio – tuometėse socialistinio režimo parduotuvėse tokių stebuklų paprasčiausiai nebuvo.

6. Sovietinė architektūra. Vyriausybės rūmai, kuriuos rasite: 1 Dondukovo bulvaras (www.government.bg). Prezidentūra, ją rasite: 2 Dondukovo bulvaras (www.president.bg). Centrinė universalinė parduotuvė, ją rasite: Knyaginya Maria Luiza bulvaras 2 (www.tzum.bg). Buvusi Komunistų partijos būstinė, ją rasite: Alexanderio Battenbergo bulvaras 1.

Sužinoję apie praėjusiais metais Lietuvoje kilusį skandalą dėl Žaliojo tilto, esančio Vilniuje, skulptūrų, bulgarai tikriausiai patampytų pečiais, bet nesuprastų lietuviškų aistrų. Tiek Sofijoje, tiek visoje Bulgarijoje neapsakoma daugybė sovietinės architektūros pastatų, parkuose ir skveruose stovi gausybė sunkių akmeninių šio stiliaus skulptūrų. Sovietmetyje įstrigusios šalies įvaizdį stiprina ir daug kur užsilikę sovietinio šrifto užrašai kirilica (pavyzdžiui, Автогара ar Магазин – autobusų stotis ir parduotuvė).

10 dalykų, kurie atims žadą Bulgarijos sostinėje
© Asmeninio albumo nuotr.

Režimo stabilumu tvirtai tikėję politikai savo veiklai vykdyti statė didžiulius ir sunkius pastatus. Sofijos centre esantis trijų sovietinių pastatų kompleksas vadinamas Largo.

Buvusioje Komunistų partijos būstinėje šiandien veikia dalis Vyriausybės kabinetų. O priešais šį pastatą stovi du simetriški pastatai-dvyniai, pastatyti 1956 m. Viename jų įsikūrusi Vyriausybė, Prezidentūra ir viešbutis. Kitame socialistinio režimo metais veikė Centrinė universalinė parduotuvė (ЦУМ), nuo 2000 m. perorganizuota į šiuolaikiškiau skambantį prekybos centrą. Jaunesnio amžiaus sofijiečiai šypsodamiesi prisimena tuometę kiekvieno save gerbiančio Sofijos vaiko pramogą – eiti į ЦУМ’ą ir važinėtis eskalatoriumi. Automatiškai aukštyn–žemyn važinėjantys laiptai buvo tikras stebuklas. Sunku patikėti, tačiau Sofijoje netgi yra žmonių, turinčių albumų su nuotraukose įamžintomis važinėjimosi eskalatoriumi akimirkomis.

Šiandien šis didžiulis ir prabangus prekybos centras tebeturi stebuklingus važinėjančius laiptus. Tačiau užsienietį aiktelėti gali priversti tai, kad kone visą laiką jis yra tuščias. Apsipirkti sofijiečiai mieliau renkasi kitus, vartotojų poreikiams labiau pritaikytus prekybos centrus.

Besilankantiems Sofijoje ir apskritai Bulgarijoje svarbu „neužstrigti“ matant ir vėliau kelionės įspūdžiuose prisimenant tik gausius sovietinių laikų reliktus. Klaidinga teigti, kad Sofijoje nėra šiuolaikinių stiklinių biurų pastatų. Didžiulis Sofijos verslo parkas (teigiama, kad jame dirba apie 10 000 žmonių) įsikūręs miesto pakraštyje.

7. Įsišaknijęs Rusijos išvaduotojos įvaizdis. Parlamento rūmai (Narodno sabranie), juos rasite: Narodno sabranie g. 2 (www.parliament.bg), Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė (Rusų cerkvė), ją rasite: Tsar Osvoboditel g. 3 (http://podvorie-sofia.bg).

Sofijoje yra ir daugiau sovietinės architektūros ar skulptūros pavyzdžių, tačiau niekam jie akių nebado, o noras jas šalinti vargu ar būtų suprastas. Apskritai bulgarų požiūris į Rusiją teigiamas ir įtakos tam turėjo istorinės aplinkybės. Rusija bulgarų sąmonėje yra šalis išvaduotoja, būtent jos dėka Bulgarija nusikratė beveik penkis šimtmečius trukusio osmanų jungo ir vėl tapo nepriklausoma valstybe.

Sofijoje priešais Parlamento rūmus stovi didelė Rusijos caro Aleksandro II skulptūra (pastatyta 1901 m.). Būtent jo valdymo metais kilo Rusijos-Osmanų imperijos karas (1877–1878). Osmanai karą pralaimėjo, o taikos sąlygas diktavusi Rusija nusprendė išvaduoti Bulgariją.

10 dalykų, kurie atims žadą Bulgarijos sostinėje
© Asmeninio albumo nuotr.

Norėdami parodyti pagarbą ir dėkingumą Rusijai, bulgarai 1912–1914 m. pastatė Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvę, bulgarų paprastai vadinamą tiesiog Rusų cerkve. Tai nedideli ir jaukūs maldos namai triukšmingoje Tsar Osvoboditel gatvėje. Jos požemiuose yra vyskupo Serafimo (1881–1950) kapas. Nors niekada nebuvo kanonizuotas, bulgarai prisimena jo gerus darbus ir tiki buvus šventuoju. Nusileidę į rūsį kasdien išvysite mažiausiai keletą savo slapčiausius norus ir prašymus rašančių žmonių. Rašteliai paliekami specialioje dėžutėje rūsyje. Tikima, kad Serafimo dvasia padeda jiems išsipildyti.

10 dalykų, kurie atims žadą Bulgarijos sostinėje
© Asmeninio albumo nuotr.

8. Aleksandro Nevskio katedra. Ja rasite: Aleksandro Nevskio aikštė. Atidaryta kasdien 7–18 val.

Ši didžiulė balta katedra žaliais ir auksiniais kupolais – Sofijos miesto vizitinė kortelė, vienas svarbiausių turistų traukos centrų. Pastatyta 1904–1912 m. Rusijos ir Turkijos kare žuvusiems kariams atminti ir pavadinta Rusijos valdovų vardais. Pirmasis jų – caras Aleksandras II, kurio valdymo metais vyko minėtasis karas. Antrasis – XIII a. Rusiją valdęs caras Aleksandras Nevskis, sėkmingai kovojęs su švedais, o rusų patriarchų XVI a. paskelbtas šventuoju.

Aleksandro Nevskio katedra yra viena didžiausių ortodoksų katedrų pasaulyje, ji dengia 3170 kv. m plotą ir teigiama, kad čia tilpti gali net 10 000 maldininkų. Katedros plotis siekia 76 m, aukštis ties varpine – 53 m. Trys kupolai dengti tikru auksu. Bulgarams tai yra išvaduotos ir laisvos valstybės simbolis.

9. Caro Samuilo skulptūra. Ją rasite: Moskovska g., priešais Aleksandro Nevskio katedrą
Visai netoli Aleksandro Nevskio katedros praėjusių metų vasarą pastatyta 4 m aukščio caro Samuilo (valdė 997–1014 m.) skulptūra. Šis meno kūrinys žiniasklaidoje sukėlė didelį pasipiktinimą, mat sutemus caro akys ima šviesti dėl jo akyse įstatytų šviesos diodų lempučių.

10 dalykų, kurie atims žadą Bulgarijos sostinėje
© Asmeninio albumo nuotr.

Kritikai piktinosi, kad už valstybės lėšas sostinėje statomos tokios neskoningos skulptūros.
Galbūt naktyje šviečiančios akys ir nėra tinkamiausias sprendimas, tačiau išsižioti verčia su caru Samuilu susijusi istorija. Bulgarijos teritoriją stipriai išplėtęs karingasis caras mirė nuo širdies smūgio, kai išvydo namo grįžusius 15 000 kareivių po mūšio su Bizantija. Visiems jiems buvo išdurtos abi akys, tik kas šimtajam palikta viena akis tam, kad sumuštą kariauną galėtų parvesti namo. Išvydus šį siaubą, turbūt daugeliui sustotų širdis. Būtent todėl skulptorius Aleksandras Haitovas ir norėjo atkreipti praeivių dėmesį švytinčiomis caro akimis.

10. Naktinis gyvenimas miesto parkuose. Nacionalinis Ivano Vazovo teatras, jį rasite: Dyakon Ignatii g. 5 (http://new.nationaltheatre.bg).

Jei Sofijoje lankysitės šiltuoju metų laiku, gali būti, kad šviečiančių Samuilo akių ir nepamatysite. Tačiau nepastebėti ir neišgirsti vakarais ir naktimis Sofijos centre ūžiančio naktinio gyvenimo tikrai neįmanoma.

Vienas didžiausių traukos centrų – parkas šalia dailaus Ivano Vazovo teatro (pastatytas 1907 m.). Parkas žymus priešais teatrą esančiu fontanu ir jame grakščia poza sustingusia balerina.
Tiek šiame, tiek kituose Sofijos (ir visos Bulgarijos) parkuose bei skveruose nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens sunku rasti tuščią suoliuką. Žmonės sėdinėja ant žolės, geria alų, groja gitara, skaito laikraščius ir knygas, žaidžia kortomis ir šachmatais. Parkuose tiesiogine žodžio prasme verda gyvenimas, karščio išvarginti žmonės susitinka ir neskuba namo.

Patys bulgarai juokauja, kad miesto parkai – daug geresnis feisbuko atitikmuo, nes čia visi susitinka, bendrauja ir kažką veikia iš tikrųjų, o ne virtualiai. Nors ir vartojamas alkoholis, parkuose atmosfera taiki ir draugiška, policijos pareigūnai bendraujančiųjų nevaiko ir alaus butelių neatiminėja. Dažnam užsieniečiui gausybė draugiškų taip gyvenimą švenčiančių bulgarų palieka neišdildomą įspūdį.

10 dalykų, kurie atims žadą Bulgarijos sostinėje
© Asmeninio albumo nuotr.

Rekomenduojama pasinaudoti proga ir Sofiją apžiūrėti nemokamai drauge su profesionaliu gidu. Ekskursijos anglų kalba kiekvieną dieną vedamos net du kartus – 11 ir 18 valandą (trukmė apie 2 valandas). Susitinkama priešais Teismo rūmus, didelį baltą pastatą su dviem liūtų skulptūromis (Vitošos bulvaras 2). Daugiau informacijos apie tokią galimybę galite rasti čia: http://www.freesofiatour.com.

Šaltinis: ištrauka iš Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos knygos „Prisijaukinti Bulgariją“ (2016).

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Keliavimas su kūdikiu: ką reikia žinoti, kad kelionė neapkarstų? (10)

Lietuviams vis dažniau keliaujant bei atrandant tolimus ir egzotinius kraštus, keliavimą su kūdikiu išbandžiusi tinklaraštininkė, ekonomistė Jurga Keršulienė sako pasigedusi patarimų, kaip patogiau keliauti su mažamečiu.

Planuojatiems vasaros atostogas: kaip išsirinkti kryptį, viešbutį ir sutaupyti? (2)

Tam, kad puikios vasaros atostogos netaptų galvos skausmu, tiesiog būtina jas gerai suplanuoti. Tinkama šalis, kurortas, viešbutis ir net maitinimo tipas gali padėti ne tik gerai praleisti laiką, bet ir sutaupyti nemažai pinigų.

Ką veikti kelionės metu, kad ji neprailgtų? (2)

Keliauti mėgsta visi, tačiau rytiniai reisai ar maršrutai, priverčiantys anksti pakilti iš lovos, lūkuriavimas autobusų stotyje ar oro uoste bei ilgos valandos praleistos kelyje – patinka ne kiekvienam. Kelionių bendrovės deda daug pastangų, kaip sukurtų kuo geresnę klientų patirtį keliaujant: patogios kėdės, filmai ir muzikiniai koncertai, bevielis internetas. O ką galite padaryti pats, jog nė nepajustumėte, kaip įveikėte kelionės atstumą?

Advokato pastebėjimai, kas slepiasi po išankstiniais vasaros atostogų pasiūlymais (2)

Dažniausiai dar net nesulaukus pavasario, kelionių agentūros pradeda raginti pasirūpinti artėjančios vasaros atostogomis. Išankstiniai kelionių pasiūlymai į įvairiausias pasaulio šalis bei patrauklios kelionių įsigijimo sąlygos domina ne vieną.

Alpinistas S. Damulevičius šturmuos Everesto kaimyną Makalu (3)

Vienas geriausių Lietuvos alpinistų Saulius Damulevičius išsiruošė į dar vieną kvapą gniaužiančią ekspediciją. Šį kartą jo tikslas – įkopti į Makalu viršūnę (8485 m) Himalajų kalnuose.

Idėjos velykinio savaitgalio kelionėms

Kur migruoja šikšnosparniai? Koks ežeras yra Lietuvos gulbių lopšys? Kaip atpažinti pelėdų balsus? Kaip paukščiai prisidės prie Lietuvos šimtmečio minėjimo?...

Fuerteventūra: ir atostogauti, ir gyventi (10)

Ispanijai priklausanti šio sezono naujiena – Fuerteventūra pastaraisiais metais tapo ne tik užkietėjusių vandens aistruolių traukos vieta, bet ir šeimų, atostogauti vykstančių su vaikais, pamėgta kelionių kryptis. Vandens pramogomis garsėjančią salą šeimos su vaikais vis dažniau „atranda“ dėl saulėto klimato, 150-ies paplūdimių ir unikalaus Marso paviršių primenančio kraštovaizdžio.

Į kelionę – be kačių maišuose: apie tolimus kraštus kelionių konsultantai pasakos iš patirties

Nors dar visai neseniai, sulig daugelyje gyvenimo sričių vis labiau įsismarkaujančiu internetu, buvo pasklidę kalbos apie neva greitu metu ant kelionių agentūrų durų kabėsiančias spynas, vis dėlto tikrovė – radikaliai kitokia. Naujausios turizmo sektoriaus tendencijos rodo, kad vis dažniau poilsiautojai kelionių organizavimą patiki profesionalams – užuot rizikavę savarankiškai planuoti maršrutus ir rezervuoti viešbučius, jie apsisprendžia „nebepirkti katės maiše“ ir noriai perleidžia savo atostogų rūpesčius kelionių konsultantams, sakoma pranešime spaudai.

Bavarija – žydrojo dangaus kraštas (3)

„Bavarija – viena gražiausių planetos vietų“, – sako knygos „Bavarija“ bendraautorė Arūna Kaminskienė. Pasak pašnekovės, knygoje nugulė dešimties metų kelionių įspūdžiai, o Vokietijoje gyvenanti knygos bendraautorė Dana Loher pateikia įdomių, kelionių organizatoriams mažai žinomų patarimų.

Lietuvės aistra – dirbti Šiaurės pašvaisčių gide (2)

Šiaurės pašvaisčių gidė – taip save gali vadinti lietuvė Rinolda Juodviršytė. Prieš keletą savaičių mergina grįžo iš Švedijos, kur sniegomobiliu vedė turistus stebėti įspūdingų Šiaurės pašvaistės vaizdų.

Vasara ne už kalnų – metas nuspręsti, kur skrisite (7)

Kasdien šylantys orai primena – iki vasaros liko vos keli mėnesiai, todėl regzti atostogų planus verta pradėti jau šiandien. Šią vasarą iš Lietuvos galima pasiekti daugybę nuostabių vietų visoje Europoje.

15 gražiausių pasaulio miestų (57)

Visi mėgstame mažus, jaukius miestelius, bet dėmesio verti ir dideli, šurmuliuojantys miestai. Perskaitykite šį 15-os gražiausių pasaulio miestų sąrašą, kurį pateikia purewow.com.

Savaitgalio keliones į Europos miestus apkartinantys negalavimai: kiek kainuoja gydymas? (1)

Laukdami atostogų ir norėdami bent trumpam pabėgti nuo rutinos, keliautojai renkasi savaitgalio išvykas į gražiausius Europos miestus, tarp kurių – Barselona, Paryžius, Roma. Tačiau dėl galimybės laisvai keliauti Šengeno erdvėje svarbu nepamiršti, jog vykstama į svetimą šalį ir iš anksto pagalvoti apie galimas sveikatos problemas, kurios kitu atveju gali patuštinti piniginę mažiausiai keletu šimtų eurų, sakoma pranešime spaudai.

Beieškant lietuviškų žymių Kaliningrade (13)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Patagonija: Čilei padovanotas išskirtinės gamtos kraštas

Pietų Amerikos regionas žemyno pietuose, įsispraudęs tarp dviejų vandenynų, žavi nepaprasta gamta. Ją apsaugoti prieš tris dešimtmečius ėmėsi amerikiečių milijardierių pora, supirkinėjusi žemes ir norėjusi kurti parkus. O dabar nusprendė milžiniškus plotus padovanoti valstybei.