Vilniaus katedros požemių įdomybės

 (8)
Vilniaus katedros požemiai – nematoma pastato dalis – pristato šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istoriją, pastato kaitą, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis.
© Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr.

Kriptose ir koridoriuose įrengta ekspozicija supažindina su laidojimo tradicijomis, archeologiniais radiniais, atveria Karališkąjį mauzoliejų.

Jėzaus nukryžiavimo freska

Katedros požemiuose išliko viena iš dviejų seniausių freskų Lietuvoje, nutapyta XIV a. pab. – XV a. pr. Ji liudija apie Rytų ir Vakarų krikščionybės tradicijų susikirtimą ką tik krikštą priėmusioje valstybėje. Freskos viduryje matomas nukryžiuotas Kristus, po kryžiumi stovi jo motina Švč. Mergelė Marija ir mylimiausias mokinys šv. Jonas evangelistas. Pats piešinys ir graikiškos raidės Kristaus nimbe atspindi bizantiškosios dailės įtaką, tačiau Jėzus prikaltas trimis vinimis, kaip įprasta katalikų tradicijoje.

Vilniaus katedros požemių įdomybės
Freska „Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir šv. evangelistu Jonu“ kriptoje. XV a. I pusė
© Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr.

Karališkasis mauzoliejus

Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame Karališkajame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis, karalienės Barbora Radvilaitė ir Elžbieta Habsburgaitė, valdovo Vladislovo IV Vazos širdis.

Vilniaus katedros požemių įdomybės
© Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr.

Kapitulos kripta
Kapitulos kripta – didžiausia ir vaizdingiausia požeminė patalpa, įrengta po bažnyčios presbiterija.
Šiandien kriptoje galima apžiūrėti radinius, pasakojančius apie katedros perstatymus ir puošybą. Čia saugomas ir žymiausio Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovo Vytauto Didžiojo palaikams skirtas sarkofagas.

Sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams
Vytautas – pirmasis Vilniaus katedroje palaidotas Lietuvos valdovas, padėjęs naujai perstatyti ir išpuošti bažnyčią. 1930 m. minint 500 metų nuo Vytauto mirties tikėtasi rasti kunigaikščio palaikus ir perkelti juos į naujai pagamintą sarkofagą. Deja, Vytauto palaikų tebeieškoma iki šiol.

Figūrėlė su katedros kapitulos herbu
Vienas seniausių radinių – nedidelis sidabrinis angeliukas, rankose laikantis skydą su Vilniaus katedros kapitulos herbu. Manoma, kad XV a. pab. sluoksnyje rasta angelo figūrėlė buvo neišlikusio puošnaus relikvijoriaus kojelė. Trimatė holograma padeda įsivaizduoti, kaip šis relikvijorius galėjo atrodyti.

Šaltinis: www.bpmuziejus.lt

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Parodoje ADVENTUR įteikti apdovanojimai Turizmo sėkmingiausiesiems 2016

Pirmą kartą tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ paskelbti ir iškilmingai apdovanoti Turizmo sėkmingiausieji 2016, sakoma pranešime spaudai.

Šalies fotografus kviečia užfiksuoti Rusnės gamtos stichijos grožį (KONKURSAS)

Kiekvienais metais Rusnė visuomenės dėmesį pritraukia dėl potvynių, kelioms savaitėms izoliuojančių didžiausią Lietuvos salą nuo likusio pasaulio. Šiemet šalies fotomenininkai ir entuziastai kviečiami įamžinti šį unikalų įvykį ir dalyvauti pirmą kartą DELFI ir Rusnės seniūnijos kartu rengiamame fotografijų konkurse „Potvynis Rusnėje“.

Po mėnesio Palangoje pasklis agurkais kvepiančios žuvies aromatas (12)

Likus lygiai mėnesiui iki šventės „Palangos stinta“ kurorto J. Basanavičiaus gatvėje pakvipo šia žuvimi – aptarti pasirengimą artėjančiai šventei susirinkę Stintų ordino nariai iškepė pirmąsias stintas bei konstatavo – žuvies bus pakankamai, tad vasario 18 d. vyksiančioje šventėje „Palangos stinta“ nestigs nei smagių atrakcijų, nei gardžių vaišių, sakoma pranešime spaudai.

Pakruojo dvare - pirmasis Lietuvoje ledo skulptūrų ir šviesos festivalis „Pasaka“ (15)

Jau įprasta, kad žiema Lietuvoje ilgai neužsibūna, tad norisi pasinaudoti visais jos siūlomais malonumais. Pakruojo dvaras vasario 24-26 dienomis organizuojamame festivalyje „Pasaka“ ketina sukurti tikrą ledo ir lazerių fiestą, suburdamas geriausius ledo meistrus, parodyti savo meistriškumą.

Tiesiog kalnas? Visai ne! Ką slepia Lietuvos piliakalniai (8)

Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje išnyra jausmas, kad šis gamtos ir istorijos kampelis liudija šlovingus šalies laikus, mena didingą Lietuvos istoriją ir kviečia pasikapstyti savo paties šaknyse, sakom pranešime spaudai.

Per Lietuvą žygiuos Trys karaliai (1)

Trijų karalių šventė bus švenčiama visuose šalies miestuose. Dauguma jų lieka ištikimi savo tradicijoms, kviesdami į tradicines eisenas. Išskirtinė iš visų jų turėtų būti Trijų karalių eisena Šiauliuose – čia vi­są ke­lią ei­se­ną ly­dės sim­bo­li­nis var­pų skam­be­sys: ei­se­nos da­ly­viai su­stos pa­skam­bin­ti Mei­lės var­pu, ei­se­ną pa­si­tiks ir ka­ted­ros var­pai, sakoma pranešime spaudai.

Veprių piliakalnis mena gilią istoriją (2)

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius.

Vietiniam turizmui skatinti telkiamos ir virtualios pajėgos

Tik kelias dienas veikiantis naujasis Facebook profilis „Lietuva. O čia ar buvai?“ jau buria tūkstantines sekėjų gretas. „Kur Lietuvoje verta nuvykti? Ką pamatyti? Ką naujo pažinti? Gamta, kultūra, žmonės, maistas – visi dėmesio verti objektai vienoje vietoje“. Taip projektą virtualiai bendruomenei pristato Turizmo departamentas.

Šiauliuose – kelių šimtų metų senumo sakralinių dirbinių paroda

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Gailestingumo keliu: šventieji mene“. Joje eksponuojami XVIII-XIX a. paveikslai, procesijų altorėliai bei po restauravimo į muziejų grįžęs nežinomo autoriaus paveikslas.

Duris atvėrė Aristavėlės dvaras

Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pristatyta nauja erdvė – atstatyti XVIII amžiaus Aristavėlės dvaro rūmai. Restauruojant juos panaudota net 50 procentų autentiškų medžiagų, o tai, pasak specialistų, – labai daug.

Teminis turizmas: kuo užsieniečiams įdomi Lietuva? (3)

Masinį turizmą Europoje keičia teminis. Prieš tris dešimtmečius sukurta kultūros kelių sistema patraukia vis daugiau žmonių.

Siūlo neįprastą ekskursiją Vilniaus senamiestyje: seka šunų pėdutėmis

Gidės Laura ir Bela siūlo neįprastą ekskursiją po Vilniaus senamiestį – „Šunų pėdelių takais“. Joje galima sužinoti, kokią vietą didikų gyvenime užėmė keturkojai viduramžiais, kokios tada buvo populiariausios šunų veislės, kiek kainavo veislinis šuo.

Išskirtinė ekskursija: čia patekti gali ne kiekvienas

Vilniuje, Liepkalnyje, yra nebenaudojama vandens saugykla, kuri, pasak istorikų, išsiskiria tokiems statiniams nebūdinga architektūra.

Aukštumalos pažintiniu taku, arba kur žiemoja laumės?

Aukštumala - pelkėtyros mokslo lopšys, arba, populiariai šnekant, žymiausia pelkė pasaulyje. Kodėl? Nes būtent ši pelkė buvo pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje aprašyta aukštapelkė.

Ventės rage - asmeniškai sužieduotas paukščiukas (3)

Keltis dar nepradėjus brėkšti – tokią užduotį gauname iš mūsų gido, aistringo paukščių stebėtojo ir profesionalaus laukinės gamtos fotografo Boris Belchev. Pasak jo, tik tuomet Ventės rago iškyšulyje - geriausias unikalaus orkestro pasirodymas! Pasirodo, kiekvienas paukštis turi skirtingas savo „kalbos“ melodijas, pavyzdžiui, vestuvinę, aliarminę, kontaktinę.