Veprių piliakalnis mena gilią istoriją

 (3)
Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius.
© A.Strazdo nuotr.

Sprendžiant pagal išvaizdą, Veprių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus - II tūkstantmečio pradžia. Veprių pilis pirmąkart 1384 m. minima Vygando Marburgiečio kronikoje, o vietovė ─ 1385 m. Lietuvos kelių aprašymuose.

„Apie Veprių pilies buvimą daugiau pradėta kalbėti nuo XIX a. antrosios pusės. Manyta, kad pilis buvo pačiuose Vepriuose, kadangi greta miestelio nebuvo rasta jokio aiškesnio piliakalnio. Veikiausiai tai klaidino ir kreipė paieškas ne į tą pusę. Vis dėlto archeologiniai tyrimai parodė, kad pačiame miestelyje pilies nebuvo“, ─ sako G.Zabiela.

Archeologo teigimu, Veprių piliakalnis turi Viduramžių piliakalniams būdingų bruožų. Jis yra minimas istoriniuose šaltiniuose, nurodant apie ten vykusias Kryžiuočių ordino kovas su lietuviais bei minint jame buvusius įtvirtinimus. Ant šio piliakalnio galėjo stovėti Veprių pilis, mat jo išvaizda ir vieta rodo, kad tai ─ senieji Vepriai. Taigi suradus Veprių piliakalnį, tampa aišku, kur slypi istorinė ─ seniausia Veprių miestelio vieta.

Veprių piliakalnis mena gilią istoriją
© A.Strazdo nuotr.

Veprių piliakalnį 2015 m. sausį pirmasis aptiko įžymusis piliakalnių atradėjas ─ biologijos daktaras Darius Stončius, o šiek tiek vėliau savarankiškai jį dar kartą surado Nacionalinio muziejaus archeologas Gytis Grižas, analizuodamas reljefinius planus.

„Suradus tiek piliakalnių, atsiranda uoslė ir nuojauta. Esminė priežastis, kodėl pradėjau ieškoti Veprių piliakalnio, buvo archeologų parašyti tekstai ir žmonių kalbos, kad ten būta dvarvietės. Juk vietinių gyventojų atmintyje išlikusi informacija turi būti reali. Pasidairęs žemėlapyje, radau šį piliakalnį vos ne pirmu bandymu. Tai yra įdomi ir kartu komiška situacija, kad šalia miestelio esantis didelis piliakalnis su gerai išlikusiais įtvirtinimais bei visu kompleksu archeologinių įdomybių nebuvo pastebėtas“, ─ stebisi Darius Stončius, su šiemet aptiktais savo atradimų kolekcijoje turintis jau 34 archeologų patvirtintus piliakalnius.

Veprių piliakalnis yra Ukmergės rajone, Veprių seniūnijoje, apie 1,75 km į Pietryčius nuo Veprių miestelio centro, 0,28 km į Šiaurės Rytus nuo Šventosios ir Geležės santakos, valstybiniame miške, Slabados kaimo žemėje. Piliakalnis įrengtas brandžiu mišriu mišku apaugusiame Šventosios dešiniojo kranto terasos iškyšulyje. Jis yra kiek apardytas natūralios erozijos. Piliakalnio galinis ir šoniniai šlaitai statūs, 8-12 m aukščio, Rytinis šlaitas ties keliu eroduoja.

Veprių piliakalnis mena gilią istoriją
© D.Stončiaus nuotr.

Piliakalnio aikštelė ─ netaisyklinga ovali, kiek iškiliu viduriu, šone nuo aukštumos atskirta lenktu pylimu. Jo išorinis šlaitas leidžiasi į lenktą „dvigubą“ griovį, kurio dugne pastebimos gerokai apardyto pylimo liekanos. Šio griovio išorėje matomas dar vienas pylimas. Piliakalnio Vakarinėje papėdėje, Geležės slėnyje, yra išlikęs veikiausiai seno kelio į Veprius pylimas, nesusijęs ir nevienalaikis su piliakalniu.

Ukmergės rajone yra 21 piliakalnis, įskaičiuojant ir naujai atrastuosius. Tai yra vidutinio tankumo rajonas pagal piliakalnių skaičių. Ukmergės rajonas sudarytas iš dviejų geografinių plotų, kuriuos skiria Šventosios upė. Jo Rytinė pusė yra kalvota, ─ joje susitelkę daugiausiai piliakalnių, o Vakarinė yra lygesnė ir apardyta karjerų. Pietvakarinėje rajono seniūnijoje, artimiausioje Veprių piliakalniui aplinkoje, kitų piliakalnių nėra. Dubiuose stūksantis piliakalnis (Jonavos raj.) ir priešingoje pusėje esantis Sukinių piliakalnis (Ukmergės raj.) ─ už 6-7 kilometrų.

Veprių piliakalnis mena gilią istoriją
© D.Stončiaus nuotr.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Savaitgalis Lietuvoje: poilsis pagal jūsų biudžetą (4)

Kada paskutinį kartą pirmadienio rytą jautėtės žvalūs ir pailsėję? Vasaros atostogos – dar negreitai, tačiau kokybiškas savaitgalio poilsis gali padėti atgauti jėgas. Ir tam visai nebūtina vykti toli ar išleisti daug pinigų. Lietuvoje – nemažai gražių vietų, siūlančių kokybišką ir nebrangų poilsį.

Šiauliai kviečia į nemokamas ekskursijas trimis kalbomis

Šiauliečiai ir miesto svečiai kovo 10-11 d. su kitokiais Šiauliais galės susipažinti, leisdamiesi į nemokamas ekskursijas, patriotiškus žygius ar ragaudami šalyje pirmąsyk užgimstančios gastronominės iniciatyvos „Saulės skonis“ patiekalų. Šiauliuose valstybinė šventė žada būti kaip niekad vienijanti - kovo 11-ąją visi laukiami 400 metrų ilgio Trispalvės žygyje, sakoma pranešime spaudai.

Fantastiškos pirmojo Lietuvoje ledo skulptūrų festivalio akimirkos (4)

Savaitgalį, vasario 24-26 dienomis didžiausiame Lietuvoje Pakruojo dvare įvyko pirmasis ledo skulptūrų ir šviesų festivalis Pasaka. Jis sutraukė tūkstančius lankytojų, norinčių savo akimis išvysti ledo skulptūras, jų gamybos procesą, sudalyvauti dvariškoje pasakoje ir pasigrožėti padangę nušviečiančiais šviesos efektais.

Pirmasis ledo skulptūrų festivalis baigėsi ledinės Morės ašaromis (11)

Pirmą kartą Lietuvoje, Pakruojo dvare, surengtas ledo skulptūrų ir šviesos festivalis. Ledo skulptūras kūrė ne kartą tarptautiniais apdovanojimais įvertinti skulptoriai iš Lietuvos ir Latvijos.

Pakruojo dvare prasideda ledo skulptūrų ir šviesų festivalis „Pasaka“ (2)

Pirmoji festivalio diena Pakruojo dvare prasidėjo itin anksti ir džiaugsmingai – pati gamta kaip pritardama renginiui – apklojo viską per naktį baltu sniegu, o skulptoriai su lengvu jauduliu apžiūri savo darbo vietas ir generuoja galvose paskutines idėjas.

Miestą palikę vilniečiai regioniniame parke gamina valgius iš gamtos gėrybių

Kviečiame pasidairyti po netoli Vilniaus, Neries regioniniame parke įsikūrusią sodybą, kurioje ruošiamas išskirtinis maistas iš laukinių augalų ir kitų gamtos gėrybių.

Klaipėda kviečia į Užgavėnių šventę - „Morės sanatoriją“

2017 m. vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas.

Ledo skulptūrų ir šviesos festivalyje „Pasaka“ dalyvaus garsus ledo skulptorius (3)

Nesvarbu, akmuo, medis ar bronza – šios medžiagos skulptoriaus Martyno Gaubo rankose virta meno kūriniais ir atneša jam tarptautinius įvertinimus.

Ar žinote, kur Lietuvoje yra Rojus ir Amerika? (45)

Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius... Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos?

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (1)

2017 m. pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams - Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajono sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k. Šiuos piliakalnius 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos 2017 metų medžio konkurse (3)

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos metų medžio konkurse. Šiemet konkurse Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiame konkurse dalyvauja pirmą kartą.

Muziejai, kuriuose būtina apsilankyti su vaikais dar šią žiemą

Žiemai persiritus į antrąją pusę, vis labiau imame ilgėtis seniai matytos žalumos ir saulės. Tai lengva matyti ir stebint vaikus – jie vis dažniau atsisako eiti laukan, verkšlena, kai reikia autis sunkius šiltus batus, kandančią kepurę ir storas pirštines.

Punioje pradedami mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiai

Sausio 27 dieną įvyko Punios – mažosios Lietuvos kultūros sostinės – šventinis pristatymas. Alytaus rajono savivaldybė planuoja šią vietovę su istoriškai garsiu piliakalniu paversti patrauklia poilsiui ir turizmui vieta. Punios pristatymo ir garsinimo renginiai vyks visus metus, sakoma pranešime spaudai.

Kruojos upės ledo neužteks, kad įvyktų ledo skulptūrų festivalis „Pasaka“

Ledo skulptūrų kūrimas ir eksponavimas žiemą atrodo itin įprastas dalykas – minusinė temperatūra, sniegas, o ir medžiagos kūrybai – ledo – pilnos visos upės ir ežerai.

Ambicingi projektai Merkinę pavers turistų traukos centru (3)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu. Merkiniškiai užsimojo susigrąžinti bent dalį buvusios didybės ir šiemet imasi įgyvendinti keletą ambicingų projektų, kurie suteiks proveržį kiek apsnūdusiam, bet neužmiršusiam savo istorijos miestui.