Tiesiog kalnas? Visai ne! Ką slepia Lietuvos piliakalniai

 (8)
Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje išnyra jausmas, kad šis gamtos ir istorijos kampelis liudija šlovingus šalies laikus, mena didingą Lietuvos istoriją ir kviečia pasikapstyti savo paties šaknyse, sakom pranešime spaudai.
© Organizatorių nuotr.

Tuo neabejoja ir dažnai piliakalnių guru pavadinamas archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela. Mokslininką bus galima sutikti ir jo istorijų apie Lietuvos piliakalnius pasiklausyti penktojoje tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“, kuri parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidės jau šį penktadienį.

Tiesiog kalnas? Visai ne! Ką slepia Lietuvos piliakalniai

- Lietuvoje šie metai paskelbti Piliakalnių metais. Kokią žinią jie siunčia šaliai ir pasauliui?

- Pirmoji ir svarbiausia žinia – esame kraštas, turintis seną istoriją, sakyčiau – netgi labai seną. Piliakalniai tai liudija, turime kuo didžiuotis. Tai ypač aktualu artėjant modernios Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Piliakalniai yra tarsi priminimas apie Vasario 16-osios ištakas. Ne veltui Jonas Basanavičius rašė, kad ant piliakalnių sutvirtėjo jo lietuviškumas. Išsaugoti piliakalnius – išsaugoti savo identitetą. Trumpai ir aiškiai.

- Rodos, kuo įdomus gali būti tiesiog žole apaugęs kalnas?

- Piliakalniai yra itin daugiaplaniai. Mokslininkui jie – turtingas praeities pažinimo šaltinis, šalia gyvenančiam – dažnai seniausias gimtinės kampelis, turistui – įspūdingas kalnas su gražiais vaizdais, tiesiog smalsuoliui – pasakojimais apipinta, pažinimą skatinanti vieta. Visa tai, matyt, yra piliakalnių populiarumo paslaptis.

- Jūs vadinamas Lietuvos piliakalnių guru. Kaip jais susidomėjote?

- Esu kilęs iš Aukštaitijos, piliakalnių čia gausu, taigi nuolat jaučiau juos esant šalia. Tikrasis susidomėjimas atėjo vėliau, studijuojant archeologiją ir renkantis būsimų tyrimų temą. Piliakalniai – specifinė gyvenviečių rūšis, ji buvo gana plačiai tyrinėta, taigi pasirinkimas nebuvo sunkus. Vėliau teko neišvengiamai rinktis specializaciją – gilintis į vėlyvuosius, valstybės kūrimosi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės laikų piliakalnius.

- Kokias paslaptis slepia Lietuvos piliakalniai?

- Trumpai to nepapasakosi: labai ilgą ir įvairią mūsų proistorę – laiką iki valstybės susikūrimo ir net Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės klestėjimo laikų istorijos aspektus. Jie – tarsi žemės metraščiai, kuriuose – pustrečio tūkstančio mūsų praeities metų. Ir paslapčių juose gali būti labai daug. Įvairiausių kovų pėdsakai, kasdienio gyvenimo nuotrupos, galimi senojo tikėjimo atspindžiai. Bet paslaptys tam ir yra paslaptys, kad liktų nežinomos, atskleistos jos nustoja būti paslaptimis.

- Kiekvienas piliakalnis turi savo istoriją. Kuri jums labiausiai patinka?

- Visi piliakalniai – skirtingi, jų istorijos – itin individualios. Įdomu, kad, išskyrus bendras raidos tendencijas, niekas nesikartoja. Kol kas istorijų apie Lietuvos piliakalnius niekas į vieną krūvą nesurinko ir nepaskelbė, taigi įdomiausios tos, kurių siužetų dar nežinome.
Jei rimčiau, man įdomūs pasakojimai apie užburtus ar nuskendusius lobius ir pastatus. Visgi esu archeologas.

- Koks istorinis faktas apie piliakalnius jus, istoriką, žavi?

- Dar XV amžiaus viduryje Lietuvoje ant piliakalnių stovėjo medinės pilys. Įsivaizduojate, Vytauto jau nebuvo tarp gyvųjų, o ant kalvų dar stūksojo įspūdingi mediniai įtvirtinimai. Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė klestėjimo laikais turėjo originalia medine statyba paremtą kultūrą. Gaila, kad šiandien ji primiršta.

- Kiek piliakalnių skaičiuojama Lietuvoje?

- Šiemet įlipome į paskutinį tūkstančio šimtą – žinome 903. Tačiau šis skaičius kasdien gali didėti, nes nežinomų piliakalnių paieškos ir identifikavimas vyksta intensyviai. Šiame procese dalyvauja įvairūs žmonės – ne tik archeologai.

- Daugelis iš mūsų žino, na, tris ar keturis piliakalnius. Gal išduosite kokias slaptas vietas, kurias būtina aplankyti.

- Geriausiai žinomi yra anksčiau išpopuliarinti ir lankyti gerai parengti piliakalniai – Kernavė, Merkinė, Punia, Seredžius, Veliuona... Tačiau daug įdomių piliakalnių slepiasi šiandien atokiomis dėl krašto tuštėjimo virstančiose vietovėse arba yra užaugę mišku. Aplankykite Prienų rajone esantį Pelekonių ketvirtąjį arba Ukmergės rajone stūksantį Parijos piliakalnius. Tokių perliukų – ne viena dešimtis. Daugumai mūsų tai – neatrasta Lietuva.

Archeologo Gintauto Zabielos Lietuvos piliakalnių „Top 10“ – visi jie skirtingi ir įdomūs.

Medvėgalis
Kernavė
Varnupiai
Šeimyniškėliai
Impiltis
Kudinai
Moškėnai
Kaukai
Ukmergė
Mažulonys

Tarptautinė turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“ – sausio 20–22 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. #ParagaukPasaulio #ParagaukLietuvos

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Miestą palikę vilniečiai regioniniame parke gamina valgius iš gamtos gėrybių

Kviečiame pasidairyti po netoli Vilniaus, Neries regioniniame parke įsikūrusią sodybą, kurioje ruošiamas išskirtinis maistas iš laukinių augalų ir kitų gamtos gėrybių.

Klaipėda kviečia į Užgavėnių šventę - „Morės sanatoriją“

2017 m. vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas.

Ledo skulptūrų ir šviesos festivalyje „Pasaka“ dalyvaus garsus ledo skulptorius (3)

Nesvarbu, akmuo, medis ar bronza – šios medžiagos skulptoriaus Martyno Gaubo rankose virta meno kūriniais ir atneša jam tarptautinius įvertinimus.

Ar žinote, kur Lietuvoje yra Rojus ir Amerika? (45)

Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius... Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos?

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (1)

2017 m. pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams - Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajono sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k. Šiuos piliakalnius 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos 2017 metų medžio konkurse (3)

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos metų medžio konkurse. Šiemet konkurse Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiame konkurse dalyvauja pirmą kartą.

Muziejai, kuriuose būtina apsilankyti su vaikais dar šią žiemą

Žiemai persiritus į antrąją pusę, vis labiau imame ilgėtis seniai matytos žalumos ir saulės. Tai lengva matyti ir stebint vaikus – jie vis dažniau atsisako eiti laukan, verkšlena, kai reikia autis sunkius šiltus batus, kandančią kepurę ir storas pirštines.

Punioje pradedami mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiai

Sausio 27 dieną įvyko Punios – mažosios Lietuvos kultūros sostinės – šventinis pristatymas. Alytaus rajono savivaldybė planuoja šią vietovę su istoriškai garsiu piliakalniu paversti patrauklia poilsiui ir turizmui vieta. Punios pristatymo ir garsinimo renginiai vyks visus metus, sakoma pranešime spaudai.

Kruojos upės ledo neužteks, kad įvyktų ledo skulptūrų festivalis „Pasaka“

Ledo skulptūrų kūrimas ir eksponavimas žiemą atrodo itin įprastas dalykas – minusinė temperatūra, sniegas, o ir medžiagos kūrybai – ledo – pilnos visos upės ir ežerai.

Ambicingi projektai Merkinę pavers turistų traukos centru (3)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu. Merkiniškiai užsimojo susigrąžinti bent dalį buvusios didybės ir šiemet imasi įgyvendinti keletą ambicingų projektų, kurie suteiks proveržį kiek apsnūdusiam, bet neužmiršusiam savo istorijos miestui.

Parodoje ADVENTUR įteikti apdovanojimai Turizmo sėkmingiausiesiems 2016

Pirmą kartą tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ paskelbti ir iškilmingai apdovanoti Turizmo sėkmingiausieji 2016, sakoma pranešime spaudai.

Skelbiame konkurso „Potvynis Rusnėje“ nugalėtojus! (1)

Kiekvienais metais Rusnė visuomenės dėmesį pritraukia dėl potvynių, kelioms savaitėms izoliuojančių didžiausią Lietuvos salą nuo likusio pasaulio. Šiemet šalies fotomenininkai ir entuziastai kviečiami įamžinti šį unikalų įvykį ir dalyvauti pirmą kartą DELFI ir Rusnės seniūnijos kartu rengiamame fotografijų konkurse „Potvynis Rusnėje“.

Po mėnesio Palangoje pasklis agurkais kvepiančios žuvies aromatas (13)

Likus lygiai mėnesiui iki šventės „Palangos stinta“ kurorto J. Basanavičiaus gatvėje pakvipo šia žuvimi – aptarti pasirengimą artėjančiai šventei susirinkę Stintų ordino nariai iškepė pirmąsias stintas bei konstatavo – žuvies bus pakankamai, tad vasario 18 d. vyksiančioje šventėje „Palangos stinta“ nestigs nei smagių atrakcijų, nei gardžių vaišių, sakoma pranešime spaudai.

Pakruojo dvare - pirmasis Lietuvoje ledo skulptūrų ir šviesos festivalis „Pasaka“ (17)

Jau įprasta, kad žiema Lietuvoje ilgai neužsibūna, tad norisi pasinaudoti visais jos siūlomais malonumais. Pakruojo dvaras vasario 24-26 dienomis organizuojamame festivalyje „Pasaka“ ketina sukurti tikrą ledo ir lazerių fiestą, suburdamas geriausius ledo meistrus, parodyti savo meistriškumą.

Tiesiog kalnas? Visai ne! Ką slepia Lietuvos piliakalniai (8)

Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje išnyra jausmas, kad šis gamtos ir istorijos kampelis liudija šlovingus šalies laikus, mena didingą Lietuvos istoriją ir kviečia pasikapstyti savo paties šaknyse, sakom pranešime spaudai.