Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode

Skuodas yra senas viduramžių miestas, įsikūręs kelių kryžkelėje, turtingas savo istorija, tradicijomis, ryškiu žemaitiškumu.
Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
© Monikos Penkutės („Monika Penkūkū Photography“) nuotr.

Skuodas – yra šalies šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Pirmąkart Skuodas minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden). 1572 metų gegužės 17 dieną Skuodui buvo suteikto Magdeburgo teisės ir taip gyvenvietė įgijo miesto statusą. Tada jo valdytojas Jonas Jeronimas Chodkevičius į miestą priviliojo amatininkų, prekybininkų, kurių dalis buvo vokiečiai, žydai.

Skuodo rajone jau tūkstantmečius pradėjo skaičiuoti pats seniausias ir šlovingiausias Apuolės piliakalnis. Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose - 853 m. – paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Mosėdis – tai ištisa grožio karalija, dar vadinama Akmenų sostine. Čia įkurtas V. Into akmenų muziejus. Restauruotame vandens malūne įsikūrusi kamerinė akmenų ekspozicija, o muziejaus parkas užima apie 14,5 ha plotą. Didelę trauką turi ir paties V. Into sodyba, kur muziejus ir buvo pradėtas kurti.

Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas V.Into akmenų muziejus (Salantų g. 2, Mosėdis, www.akmenumuziejus.lt). Restauruotame vandens malūno pastate įsikūrusi kamerinė akmenų ekspozicija. Atnaujintose ekspozicijose galima rasti geologinių žemėlapių supažindinančių su ledynų istorija, su žemės plutoje vykstančiais procesais, eksponuojamos įvairios uolienos, suakmenėjusios augalų ir gyvūnų liekanos, naudingos iškasenos, mineralai (brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys).

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
© J.Danausko nuotr.

Muziejaus lauko ekspozicija šiandieną užima apie 14,5 ha ploto teritoriją, kurioje eksponuojama daugiau nei 200 įvairių akmenų. Riedulių įvairiaspalvius raštus dar labiau paryškina parko žaluma.

Muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje kolekcijoje yra daugiau nei 17 itin retų, 150 retų augalų ir 39 augalai, registruoti Lietuvos genų banke. V. Into akmenų muziejaus parkas unikalus tuo, kad neturi griežtų ribų, jis tapo neatsiejama Mosėdžio miestelio dalimi. Galima sakyti, kas Mosėdžio miestelio teritorija – tai akmenų muziejus, turintis savitą stilių ir veidą.

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
© J. Danausko nuotr.

2008 m. muziejaus teritorijoje įgyvendinant projektą „Kuršių tradicijų atgaivinimas akmeninėse skulptūrose ir tradiciniuose amatuose“ buvo įrengtas Skulptūrų parkas, kuriame puikuojasi 11 akmeninių skulptūrų.

Didelį lankomumą turi ir paties V.Into sodyba (Akmenų g. 28, Mosėdis), kur muziejus ir buvo padėtas kurti. Pirmąjį akmenį į šią sodybą daktaras parsivežė dviračiu. Nuo jo ir prasidėjo darbai. Sodyboje pradėti sodinti gėlynai, alpinariumai, vežami akmenys, kasami tvenkiniai, daromos įvairios akmenų kompozicijos. Vėliau visa tai pradėjo plisti po visą Mosėdžio miestelį. 2009 m., įamžint jo atminimą, miestelio centre buvo iškilmingai atidengtas V.Intui skirtas paminklas (autorius – R.Eidėjus).

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
R.V.Into akmenų muziejus
© E.Razgaus nuotr.

Miestelio centre stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – viena gražiausių bažnyčių šiame krašte. Dviejų bokštų balta vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia pastatyta 1844 m. Netoliese jos stovi namas, kuriame 1895 – 1898 m. gyveno rašytojas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas Juozas Tumas – Vaižgantas.

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
© E. Razgaus nuotr.

Didingą Mosėdžio istoriją mena miestelio centre, prie tvenkinio, prisiglaudęs Mosėdžio piliakalnis, datuojamas XIII a.

Didžiausias Lietuvoje Barstyčių akmuo pokario metais atkastas netoli Barstyčių, Puokės kaime. Akmuo yra laivo formos, jo ilgis – 13,4 m., plotis – 7,5 m, aukštis – 3,6 m. Jis įrašytas į Lietuvos rekordų knygą ir paskelbtas geologiniu gamtos paminklu.

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
© G.Andriekaus nuotr.

Apuolės piliakalnis (Apuolės k., Aleksandrijos sen.). Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė, paminėta pasaulio metraščiuose – 853 m. (IX a.), kai kuršiai sumušė danų kariuomenę. Tai buvo senovės kuršių sostinė, ji minima vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose. Šiandien Apuolė – draustinis, kuriame yra vaizdingas Luobos upės slėnio kraštovaizdis, piliakalnis, tų laikų gyvenvietės ir kapinyno liekanos.

Kasmet ant piliakalnio vyksta unikali šventė – Senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“. Apuolės festivalis yra vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių Pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau lankytojų. Dvi dienas festivalio žiūrovai turi galimybę pamatyti demonstruojamus IX a. kuršių ir vikingų amatus, vikingų ir kuršių kariuomenių susirėmimus, kovų turnyrus, senovinius žaidimus bei rungtis, lankininkų rungtynes ir pan. Renginio metu koncertuoja įvairios archajinės muzikos grupės. Tai puiki galimybė aktyviai pailsėti nuostabiame gamtos ir istorijos kampelyje, vaikams tai puiki pramoga tiesiogiai prisiliesti prie mūsų istorijos.

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
© G. Andriekaus nuotr.

Žemdirbio muziejus (Truikinų k., Aleksandrijos sen.) – 36 a privatus muziejus. Jame rodomi surinkti istoriniai eksponatai: senoviniai įrenginiai, prietaisai, įrankiai, baldai, namų apyvokos reikmenys. Ekspozicija pateikta atstatytose rąstinėse klėtyse, kuriuose galima ir pernakvoti. Atskirai demonstruojami motociklai. Šalia veikiančioje kalvėje galima išbandyti kalvio amatą.

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
© G.Andriekaus nuotr.

I.Navidansko botanikos parkas (Kalnėnų k., Aleksandrijos sen.) – vienas pirmųjų botanikos parkų Lietuvoje. Jo plotas apie 48 ha. Parke auga virš 300 taksonų (rūšių, porūšių ir veislių) sumedėjusių augalų. Ir nors parkas yra privati nuosavybė, bet jame gali lankytis kiekvienas norintis, už tai nemokėdamas nei cento.

Žmonės atvažiuoja pasigrožėti senais ir retais medžiais bei krūmais, atsigauti plačių tvenkinių pakrantėse, pasivaikščioti ūksmingomis alėjomis. Be alėjų, senų ar retų medžių bei krūmų šiame parke yra ir kitų įdomių vietų. Tai jaukios poilsiavietės, gėlynai, tilteliai, samanoti nameliai ir dideli akmenys bei didelis vaismedžių sodas. Parke iškasti 7 tvenkiniai, kuriuose teikiamos ir komercinės žvejybos paslaugos.

Netoliese, Ylakių kaime, yra įsikūręs Ylakių amatų centras. Ylakių amatų centras siūlo dvi edukacines programas: „Audimas ir juostų pynimas“ ir „Duonelės kelias“.

Edukacinio užsiėmimo metu susipažinsite su lietuvių tekstilės tradicija, lino „kančia“ ir avių vilnos gavyba (Ylakių audėjams atminti kampelyje), su darbo įrankiais ir įvairių faktūrų siūlais, su audimo ir juostų raštais, raštų pavadinimais ir reikšme baltų kultūroje. Supažinsite su audinio brėžiniu ir metimu, su metmenų rietimu į stakles ir staklių užtaisymu, liaudies folkloru. Dalyvausite audimo procese - audžiant dvinytėmis ir keturnytėmis staklėmis, juostų pynime, vejant virveles (pastarąsias galite išsinešti).

Edukacinės programos „Duonelės kelias“ metu supažinsite su duonos kepimo istorija, jos rūšimis, Ylakių krašto duonos kepimo tradicijomis. Kiekvieną maloniai sutikusi su zuikio pyragu ir arbata ir už stalo pasodinusi gaspadėnė papasakos kaip duonelė maišoma, minkoma, rauginamam, kepama. Sužinosite apie duonelės kepimui reikalingus įrankius ir indus. Susipažinsite su lietuvių liaudies tautosaka apie duonelę. Ragausite ką tik iškeptą duonelę.

Šauklių tundra (Šauklių kaimas, Mosėdžio sen.) – Salantų regioninio parko dalis, Šauklių kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas – 82 ha. Jame saugomas poledynmečiu (prieš 10 000-12 000 metų) susiformavęs kraštovaizdis. Manoma, kad jame slūgso apie 300 000 kūb. metrų akmenų. Tarp jų auga itin vešlūs, aukšti, siekiantis 6 m, įvairiausių formų kadagiai, sudarantys ištisus sąžalynus.

Vietomis, tarp akmenų, drėgnesnėse įlomėse, žydi retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys. Riedulynas išsiskiria didele gyvūnų įvairove (pilkosios rupūžės, gluodenai, rudakiai satyrai, tetervinai ir kt.)

Šauklių tundroje, apgyvendinti lankytojų akims itin egzotiški kalnų avinai, vadinami muflonais. 18 (14 patelių ir 4 patinai) įspūdingo dydžio riestais ragais pasipuošusių gyvūnų buvo paleisti 40 hektarų teritorijoje. Teritorija aptverta aukšta tvora, kurioje netoli vartų įrengta šėrykla. Tai yra didžiausia Lietuvoje muflonų banda, gyvenanti aptvare laukinėmis sąlygomis.

Norintiems susipažinti su neįprastu mūsų kraštui, pirmykščiu, tundra primenančiu kraštovaizdiu, savita šios vietovės augalija ir gyvūnija gali keliauti per riedulyną vingiuojančiu apie 2 km ilgio pažintiniu taku. Jo gale įrengtas 300 m ilgio medinės dangos pėsčiųjų takas, pritaikytas ir neįgaliesiems riedulyno lankytojams.
(Salantų regioninio parko direkcija, Laivių g. 9, LT-97314, Salantai, Kretingos rajonas.)

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
© www.mosedis-seniunija.lt nuotr.

Netoliese, Šaulių kaime, yra įsikūrusios Senųjų amatų centro dirbtuvės (Mosėdžio g. 57, Šaukliai). Juose galima susipažinti su juodosios keramikos istorija ir gamyba, pamatyti unikalią krosnį, įsigyti ar užsisakyti norimą indą, suvenyrą, o taip pat ir pačiam nusižiesti, nusilipdyti ir išdekoruoti savo darbelį.

Tūkstantmečio akmuo
© G. Sakalauskienės nuotr.

Šilalės kaime pūpso penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje – Šilalės kūlis. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m. Kūlis guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės, o per jas link Šilalės kaimo vedė kūlgrinda (akmenų grindinys). Šalia yra dubenėtasis ir aukuro akmenys, kurie yra pagoniškos šventyklos palikimas.

Skuodo kraštas iš kitų Lietuvos rajonų išsiskiria ir kryžių, medinių koplytstulpių gausa. Skuode yra ne tik medinių, bet ir Mūro kryžius. Jis miesto centre pastatytas dar 1567 metais, tačiau sovietmečiu buvo nugriautas ir sunaikintas. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, po kelerių metų Mūro kryžius buvo atstatytas – autentiškas, nes atkurtas pagal išlikusias nuotraukas ir žmonių pasakojimus. Šį kryžių galima laikyti mažosios architektūros paminklu, nes jis laikomas vienu seniausiu tokiu paminklu Lietuvoje. (P.Cvirkos g. skverelyje).

Dar viena Skuodo puošmena – Švč. Trejybės bažnyčia. Akmenų mūro romos katalikų bažnyčia pastatyta per porą metų, 1850 metais šią bažnyčią pašventino tuometis Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius.(Gedimino g. 12).

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
Skuodo Švc. Trejybės bažnyčia
© G. Andriekaus nuotr.

Miesto svečių dėmesį patraukia gražuolis miesto parkas (dar vadinamas Jaunimo parku) su fontanu, treniruokliais, sporto aikštelė jaunimui jame, sveikatingumo taku ir daugybe ūksmingų kampelių pasislėpti nuo saulės kaitros. Miesto parkas ir buvusi dvarvietė – be griežtai apibrėžtų ribų.

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
© J. Danausko nuotr.

Buvusioje dvarvietėje nuo 1991 m. įsikūręs Skuodo muziejus. Muziejus turi istorijos, numizmatikos, archeologijos, architektūros, tautodailės, gamtos skyrius. (Šaulių g. 13, Skuodas, www.skuodomuziejus.lt )

Šiaurinėje parko dalyje stovi paminklas Tautos kančioms atminti. Šis kūrinys primena 1941 – 1999 metų lietuvių tautos kančias. Jis simboliškai įprasmina Lietuvos, Skuodo miesto, miestiečių, šio krašto žmonių istoriją, kentėjimus dėl šviesesnio, prasmingesnio gyvenimo (autorius – Vytautas Narutis).

Sužinokite, ką galite pamatyti Skuode
© G. Andriekaus nuotr.

S. Daukanto klėtelė-ekspozicija (Kalvių k., Lenkimų sen.). Kalviai – S. Daukanto gimtinė. 1793 m. šiame kaimelyje gimė žymus istorikas, švietėjas, tautosakos rinkėjas Simonas Daukantas. Iki šių dienų iš buvusios S. Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė.

1981 m. klėtelė sutvirtinta naujais sienojais, puikuojasi nauju nendrių stogu. Joje įrengtas memorialinis S.Daukanto muziejus, kuriame yra 4 ekspoziciniai kambariai. Restauruotos klėtelės pagrindiniame kambaryje nušviestas istoriko ir rašytojo gyvenimas, kūryba, atminimo saugojimas.

Kitame - darbo ir buities įrankiai seniau naudoti Lenkimų apylinkėse. Trečiasis klėtelės kambarys paskirtas Jurgio Pabrėžos – Lietuvos gamtininko, lietuviškos botaninės terminijos kūrėjo ir liaudies švietėjo atminimui. Ketvirtajame kambaryje, į kurį galima patekti iš šiaurinio klėtelės galo, įrengtas berno kambarys. Klėtelė, kur atostogaudamas gyveno S. Daukantas, įrengta pagal to meto valstiečių gyvenimą ir buitį.

Šaltinis: Skuodo rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyrius

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Laimingiausių pasaulyje bičių ir 4 vandenų kraštas: tokios Lietuvos dar nematėte (11)

Kur gyvena laimingiausios pasaulyje bitės? Kur yra didžiausia Lietuvoje 4 vandenų skalaujama sala? Kas sieja M.Gandį su Rusne? Kuo skiriasi žuvienė nuo žuvies sriubos? Išgliaudyti šiuos ir kitus klausimus galima tik pasiryžus leistis į kelionę po Lietuvą – palei Nemuną, į Pamario kraštą ir link Mažosios Lietuvos.

Obuolinės Anykščiuose: naktyje pirmą kartą nušvis Medžių lajų takas

Rugsėjo 24 dieną (šeštadienį) Anykščiuose vyks kasmetinė šventė Obuolinės, organizuojama Anykščių rajono savivaldybės ir partnerių. Miestas svečius šiais metais žada nustebinti ne tik rudens pradžios ir darbų pabaigtuvių įamžinimu – rekordinės aukštaitiškos juostos iš obuolių dėlione, bet ir Tarptautinei turizmo dienai skirtais renginiais bei ryškiausiu jų akcentu – naktyje pirmą kartą nušvisiančiu Medžių lajų taku, sakoma pranešime spaudai.

„The Guardian“ įvertino Kauno išskirtinumą: jis nusileido tik Paryžiui (46)

Tarp dešimties britų dienraščio „The Guardian“ paskelbtų geriausių Europos miestų, išsiskiriančių art deco stiliaus architektūra, Kaunas nusileido tik Paryžiui, kuriame šis stilius ir gimė. Šiame sąraše Kaunas aplenkė tokius miestus kaip Valensija, Lisabona, Londonas, Amsterdamas, Maskva ir Berlynas.

Radviliškis: Radvilos, susipinantys geležinkelio bėgiai ir pajuodę žvirbliai

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Radviliškis paminėtas 1567 m. knygoje, kurioje išvardyti miestai, mokantys mokesčius. Manoma, kad miesto pavadinimas kilo iš bajorų Radvilų giminės, kuri Radviliškį valdė beveik 100 metų su pertraukomis nuo 1546 iki 1764 m., vardo.

Kelionių po Lietuvą poveikis: kaip iš pieno plaukus

Orą gryninantis kadagynas, išmanusis parkas, pieniška pasaka, žolynų grožio procedūros, dviračių takas aplink ežerą... Turizmo naujovių bei idėjų gausu ne tik besibaigiančios vasaros, bet ir rudeninėms kelionėms po Lietuvą.

Videožurnale „Neįtikėtino grožio Dzūkija“ jau įamžinta Dusia, Nemunaitis ir Pivašiūnai (1)

„Neįtikėtino grožio Dzūkija“ – taip videožurnalą apie gimtąjį kraštą seriją pavadino Alius Mikelionis.

Lietuvos regionai kviečia, kur dar nebuvote: muziejai tik nuo 18-kos (15)

Populiarėjantis pramoninis turizmas kviečia pakeliauti po visą Lietuvą ir išbandyti neatrastas pramogas. Vis daugiau įvairių gamyklų atveria savo duris lankytojams – turistams siūloma atrasti naujus skonius ir susipažinti su įvairiais gamybos procesais.

Merkinė – istorijos ir kraštovaizdžio sostinė (5)

Šiais metais Merkinė (Varėnos raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.

Pakruojyje žmonės kviečiami vienai dienai patirti XIX a. dvarų autentiką (3)

Pakruojo dvare lankytojai sako nepastebintys, kaip prabėga diena. Įtraukti į dvaro gyvenimo kasdienybę, buities, ūkio darbus ir šventes jie tampa XIX amžiaus dvaro gyventojais.

Pakruojo dvare gaivinamos javapjūtės tradicijos

Liepos viduryje Lietuvoje ir kartu Pakruojo dvare minima rugiapjūtės pradžia. Seniau tą dieną būdavo apeidami rugiai, apžiūrimas galimas derlius, nupjaunama pirma sruoga rugių ir parnešama pavaišinti šeimai.

Kuo panašūs Ventos–Dubysos ir Panamos kanalai? (8)

Prof. Steponas Kolupaila pagrįstai vadinamas Lietuvos upių ir ežerų hidrologijos pradininku, jis sakė: „Tik tas žmogus laimingas, kuris turi aiškų gyvenimo tikslą. Mano tikslas aiškus kaip kristalas – tirti žavingą Dievo kūrinį – gamtą ir stengti ją prasmingai palenkti žmogaus naudai, pirmiausiai savo krašto žmonių naudai.

Prienai – vasaros bučinys iš dangaus (30)

Kodėl Prienai, kai šimtai miestų ir miestelių vasarą išskleidžia savo viliones? Tik eik ir grožėkis, atrask, pažink, užuosk, pajausk, pasimėgauk.

Tiškevičių Palangos dvaro rūmai - Baltijos kultūrinio paveldo perlas (4)

Tai didingi neorenesansiniai rūmai, kuriuos, garsėjant Palangai kaip kurortui, Tiškevičiai pavertė savo giminės vasaros rezidencija.

Šiaulių miesto TOP 8: privalote tai aplankyti (43)

Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Saulės laikrodžio aikštė, Chaimo Frenkelio vila, Žaliūkių malūniniko vila, mažoji architektūra, paminklas popiežiui Jonui Pauliui II, skulptūra „Geležinė lapė“, šokolado muziejus, dviračių muziejus - tai vietos, kurias būdami Šiauliuose privalote pamatyti!

Palangos Birutės parkas pasakoja romantišką kurorto istoriją

Palangos kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių šeimos istorija vėl atgyja Birutės parke – įsibėgėjo visą vasarą parko lankytojus džiuginsiantis projektas „Birutės parko istorijos atspindžiai“.