Šiaurės Lietuva - tarp geležinės lapės ir žymių ateities istorikų lopšio

 (7)
Gražus bobvasariškas rudens savaitgalis. Atsibeldėme į Rokiškį pasigrožėti žavios vietinės menininkės Vaidos Matiukaitės akmens miniatiūrų labai prasminga paroda, skirta tiems, kurių širdis - ne kaip akmuo.
Šiauliai. Geležinė lapė
© Jaunius J. nuotr.

Ši mergaitė – gyvas įrodymas, jog Rokiškyje visada buvo ir bus drąsių meno žmonių. Sėkmiukės Tau, Vaidute, kūryboje ir gyvenime!

V.Matiukaitės akmens miniatiūra „Suplėšytas liūdesys“

Taip toli atsitrenkus, privalu pasimėgauti ir keliomis kitomis šio puikaus miestelio įžymybėmis. 

Taip jau išėjo, jog tai pasivaikščiojimas po grafų Tyzenhauzų istoriją. Pirmiausiai jų dėka miestas turi dabartinį savo veidą. Kadangi paroda vyksta dvaro sodyboje, nuo jos pradedame ekskursiją.

Dailiai sutvarkytas dvaro pastatų kompleksas su parku, jau gavęs ir turistinių prestižinių apdovanojimų. Rūmuose įsikūręs muziejus su tikru istorijos eksponatų lobynu. Turint tokią mokomąją priemonę pašonėje, netrukus turėtų išaugti ir žymių, iš šio krašto kilusių, istorikų.

Jau ir paminėjau, muziejus yra ir tikra šio krašto kultūros Meka. Čia nuolat vyksta parodos, šventės. Grožybių ir įdomybių tiek vienoje vietoje, jog neužteks ir dienos sužiūrėti viskam. Kadangi mūsų šio savaitgalio planai dideli, tenka pasiskubinti.

Žingsniuojame dailute alėja, palydimi krintančių margaspalvių lapų, link tolumoje dunksančios kitos šių vietų garsenybės – Rokiškio bažnyčios.

Atstumas tarp šių dviejų architektūros puošmenų - lygiai kilometras. Toks buvo pagrindinio bažnyčios statybos fundatoriaus, grafo Reinholdo Tyzenhauzo, pageidavimas. Abipus alėjos tyvuliuoja tvenkinukai, pilni vandens paukščių. Tarp jų išsiskiria naujieji miesto simboliai – juodosios gulbės.

Netrukus atpėdiname į dar vieną Rokiškio įžymybę – Nepriklausomybės aikštę – miesto senamiestį. Manoma, jog jis yra vienintelis taip gerai išlikęs klasicistinio stiliaus miestuko centras Lietuvoje. Iš vaikystės jį menu visai kitokį – paskendusį medžių žalumoje. Jame stypso dar viena garsenybė – Laisvės paminklas. Atlaikęs ir barbarų bolševikų laikus.

Na, ir neogotikos stebuklas – Šv. Mato bažnyčia.

Jau girdžiu senų burbeklių giesmę – pilna tokių stebuklų visur. Tai lai parodo kitą, kuri būtų pastatyta tokiais laikais tokiame užkampyje (toli nuo visų pagrindinių traktų ir geležinkelių), koks tuo metu carinėje Rusijoje buvo Rokiškis. Man visada paslaptingiausia jos vieta atrodė požemiai, kuriuose palaidoti garsiausių bažnyčios fundatorių šeimos nariai.

Na ką, viso, puikuoli Rokiški, iki kitų susimatymų! Tikrai, tikrai grįšim, net neabejok!

Užriaumoja pasibastymų žvėries motoras ir mes čiuožiam į kitą šiaurės Lietuvos perlą – Saulės miestą. Tam, kad kitą dieną pasigrožėtume jo keliomis grožybėmis.

Kol automobilis veža per rudeniu išsidabinusius Aukštaitijos kraštus, atrandame tris panašumus tarp šių miestų: juose smarkų palikimą paliko Tyzenhauzai; pagrindinių maldos namų bokštai matomi iš toliausiai; gimtadieniai tesiskiria vos viena diena.

Na, apie Šiaulius nesiruošiu daug pasakoti, tam be manęs prirašyta daugybė literatūros. Aš per jį prabėgsiu savaip. Ketvirtas pagal gyventojų skaičių mūsų krašto miestas, susijęs su garsiuoju Saulės mūšiu. Per abu pasaulinius karus praktiškai visiškai sugriautas ir sudegintas.

Kelionę pradedame nuo Salduvės piliakalnio. Dėl dviejų man patinkančių legendų. Pirmoji byloja, jog ant jo būta labai svarbios pilies, apsuptos pelkių, su kūlgrindų slaptaisiais takais. Nuo jos ir prasidėjusi Šiaulių istorija. Antroji paslaptingesnė. Du jaunuoliai taip saldžiai kits kitą mylėjo, jog užsirūstinęs Perkūnas juos nutrenkė. Tos meilės garbei ir pavadinimas atkeliavęs iki mūsų dienų.

Gamta aplinkui nepaprasto grožio. Tam, kad jį visą pamatytume ir pajustume, įrengtas Talšos ekologinis takas. Pražirgliojai juo atidžiai besidairydamas ir, žiūrėk, sužinosi vieną kitą medžių ir krūmų pavadinimą, galėsi pasilabinti su kelių rūšių vandens paukščiais, gyvenančiais Talšos ežere.

Gi smagiau žemėje gyventi turint daugiau žinių, o ne tik – medžiai, paukščiai – pavadinimais. Taip pat ant ežero kranto jūsų laukia ir Geležinė laputė, skulptūra, įkūnijanti gudrumą. Mokėsi jos gražiai paprašyti, žiūrėk, ir tau jo padovanos.

Stabtelėjome Saulės laikrodžio aikštėje, su miesto simboliu, Šaulio skulptūra. Saulės laikrodžių šiame mieste sutiksite nemažai. Visai gali būti, jog jų kiekiu viename mieste Šiauliai pirmauja ne tik Lietuvoje, bet ir gerokai didesnėse teritorijose. O pasistengus, pagal šį parametrą galima ir pasaulyje pirmauti.

Šiaulių katedra. Apie jos matomumą iš tolybių jau minėjau. Ryškiausias renesansinis statinys mūsuose, anot šios srities žinovų. Apipinta legendomis, atlaikiusi daugybę kataklizmų. Su Saulės laikrodžiu ant šono.

Na, viskas, metas į nerealųjį floros pasaulį – Šiaulių universiteto botanikos sodą. Tiesą sakant, dėl jo čia ir atsibastėme, kol daugybė įvairiausių spalvų gėlyčių nenužydėjo. Tokios įvairiausių pasaulio regionų augalų gausybės vienoje vietoje nedaug kur ir surasi. Pagarba šio stebuklo puoselėtojams.

O atsisveikinant Saulės miestas padovanojo neapsakomo grožio dangų.


Jauniaus J. nuotraukos

Baisu ir pagalvoti, jog tokį peizažą galėjome pražiopsoti, jei nebūtumėme į padanges kilstelėję smalsias nosytes. Ir jums to paties linkiu: daugiau dairykitės, juk mus supa vieni stebukliukai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Pakruojo dvare – pirmasis ledo skulptūrų festivalis (8)

Pirmą kartą Lietuvoje, Pakruojo dvare, surengtas ledo skulptūrų ir šviesos festivalis. Ledo skulptūras kūrė ne kartą tarptautiniais apdovanojimais įvertinti skulptoriai iš Lietuvos ir Latvijos.

Pakruojo dvare prasideda ledo skulptūrų ir šviesų festivalis „Pasaka“ (2)

Pirmoji festivalio diena Pakruojo dvare prasidėjo itin anksti ir džiaugsmingai – pati gamta kaip pritardama renginiui – apklojo viską per naktį baltu sniegu, o skulptoriai su lengvu jauduliu apžiūri savo darbo vietas ir generuoja galvose paskutines idėjas.

Miestą palikę vilniečiai regioniniame parke gamina valgius iš gamtos gėrybių

Kviečiame pasidairyti po netoli Vilniaus, Neries regioniniame parke įsikūrusią sodybą, kurioje ruošiamas išskirtinis maistas iš laukinių augalų ir kitų gamtos gėrybių.

Klaipėda kviečia į Užgavėnių šventę - „Morės sanatoriją“

2017 m. vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas.

Ledo skulptūrų ir šviesos festivalyje „Pasaka“ dalyvaus garsus ledo skulptorius (3)

Nesvarbu, akmuo, medis ar bronza – šios medžiagos skulptoriaus Martyno Gaubo rankose virta meno kūriniais ir atneša jam tarptautinius įvertinimus.

Ar žinote, kur Lietuvoje yra Rojus ir Amerika? (45)

Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius... Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos?

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (1)

2017 m. pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams - Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajono sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k. Šiuos piliakalnius 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos 2017 metų medžio konkurse (3)

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos metų medžio konkurse. Šiemet konkurse Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiame konkurse dalyvauja pirmą kartą.

Muziejai, kuriuose būtina apsilankyti su vaikais dar šią žiemą

Žiemai persiritus į antrąją pusę, vis labiau imame ilgėtis seniai matytos žalumos ir saulės. Tai lengva matyti ir stebint vaikus – jie vis dažniau atsisako eiti laukan, verkšlena, kai reikia autis sunkius šiltus batus, kandančią kepurę ir storas pirštines.

Punioje pradedami mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiai

Sausio 27 dieną įvyko Punios – mažosios Lietuvos kultūros sostinės – šventinis pristatymas. Alytaus rajono savivaldybė planuoja šią vietovę su istoriškai garsiu piliakalniu paversti patrauklia poilsiui ir turizmui vieta. Punios pristatymo ir garsinimo renginiai vyks visus metus, sakoma pranešime spaudai.

Kruojos upės ledo neužteks, kad įvyktų ledo skulptūrų festivalis „Pasaka“

Ledo skulptūrų kūrimas ir eksponavimas žiemą atrodo itin įprastas dalykas – minusinė temperatūra, sniegas, o ir medžiagos kūrybai – ledo – pilnos visos upės ir ežerai.

Ambicingi projektai Merkinę pavers turistų traukos centru (3)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu. Merkiniškiai užsimojo susigrąžinti bent dalį buvusios didybės ir šiemet imasi įgyvendinti keletą ambicingų projektų, kurie suteiks proveržį kiek apsnūdusiam, bet neužmiršusiam savo istorijos miestui.

Parodoje ADVENTUR įteikti apdovanojimai Turizmo sėkmingiausiesiems 2016

Pirmą kartą tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ paskelbti ir iškilmingai apdovanoti Turizmo sėkmingiausieji 2016, sakoma pranešime spaudai.

Skelbiame konkurso „Potvynis Rusnėje“ nugalėtojus! (1)

Kiekvienais metais Rusnė visuomenės dėmesį pritraukia dėl potvynių, kelioms savaitėms izoliuojančių didžiausią Lietuvos salą nuo likusio pasaulio. Šiemet šalies fotomenininkai ir entuziastai kviečiami įamžinti šį unikalų įvykį ir dalyvauti pirmą kartą DELFI ir Rusnės seniūnijos kartu rengiamame fotografijų konkurse „Potvynis Rusnėje“.

Po mėnesio Palangoje pasklis agurkais kvepiančios žuvies aromatas (13)

Likus lygiai mėnesiui iki šventės „Palangos stinta“ kurorto J. Basanavičiaus gatvėje pakvipo šia žuvimi – aptarti pasirengimą artėjančiai šventei susirinkę Stintų ordino nariai iškepė pirmąsias stintas bei konstatavo – žuvies bus pakankamai, tad vasario 18 d. vyksiančioje šventėje „Palangos stinta“ nestigs nei smagių atrakcijų, nei gardžių vaišių, sakoma pranešime spaudai.