Palangos olandų atrakcionus pakeis naujovė lankytojams

 (1)
Žengtas dar vienas žingsnis mažinant kurorto sezoniškumą. Praėjusią vasarą J. Basanavičiaus gatvėje, kur anksčiau veikė olandų atrakcionai, buvo įsikūręs didžiausias Lietuvoje batutų parkas, dabar šioje teritorijoje verda statybos darbai.
Palangos olandų atrakcionus pakeis naujovė lankytojams
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Toje vietoje iškils modernus, visai šeimai skirtas pramogų kompleksas, kuris lauks lankytojų ištisus metus.

Sklypas priklauso Kauno arkivyskupijai

Sklypas, kuriame atsiras dar pavadinimo neturintis pramogų kompleksas šeimai, priklauso Kauno arkivyskupijai, tačiau daugybę metų buvo nenaudojamas, vieta apleista. Apie projekto pradžią, viziją kalbėjome su architektu, bendrovės „4Architektai“ vadovu Luku Rekevičiumi, kuris būtent ir atsakingas už naujojo objekto projektavimą.

Jo teigimu, šis sklypas turi seną istoriją: „Šis sklypas yra Kauno arkivyskupijos nuosavybė, tačiau turi seną istoriją. Prezidentas Antanas Smetona šį sklypą dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo padovanojęs Kauno kunigų seminarijai. Tačiau visai neseniai, dėl efektyvesnio turto valdymo sklypą perėmė Kauno arkivyskupija, nes jie turi ekonominę tarybą, tad yra pajėgūs efektyviai rūpintis turtu. Lėšos iš ten jau veiksiančio objekto, bent jau didžioji dalis, greičiausiai bus skiriamos seminarijos išlaikymui. Tad tai neretai ir suklaidina žmones, kam iš tiesų priklauso sklypas“.

Nenorima pigaus įspūdžio

Pasak architekto, Kauno arkivyskupijos sumanymas buvo atkurti kadaise tame sklype buvusius sanatorijos pastatus: „Visą projektą sudaro dvi didelės dalys – pastatas ir teritorija, kuri, beje yra gana didelė. Pačiame L formos iš dviejų korpusų pastate bus įrengti poilsio namai, apartamentai. Pirmame aukšte – maitinimo įstaigos. Jų bus ne viena, o kelios. Kol kas dar šis klausimas yra derinamas, bet kiek žinoma šiandien, tai turėtų būti kažkas paprasto, prieinamo visiems, veikiančio visus metus. Galbūt kavos namai, galbūt picerija ar pan.“

Architektas pažymėjo, kad arkivyskupija itin kruopščiai renkasi nuomininkus: „Nenorima pigaus įspūdžio. Kažkas turėtų būti neįprasto, bet prieinamo visiems. Ypatingas dėmesys skiriamas šeimos pramogoms“. Pasak L. Rekevičiaus, Palangoje nėra itin daug maitinimo įstaigų, kurios veiktų ištisus metus, o veikiančios ir šaltuoju metų sezonu, ne itin draugiškos savo kainomis ir priimtinos ne kiekvieno kišenei.

Statybos Palangoje
Statybos Palangoje
© Palangostilto.lt nuotr.

Erdvė visai šeimai

Kita projekto dalis – teritorija, kuri yra paveldo saugomoje zonoje, tad jokios statybos ten negalimos. „Mes puoselėjame mini parko idėją, kadangi tai labai graži vieta. Turėtų atsirasti įvairūs užsiėmimai vaikams, tarp kurių ir interaktyvūs-pažintiniai takai, ko Palangoje dar nebuvo. Iki šiol čia praėjusią vasarą veikė batutų parkas, tad mes ir toliau su šio parko sumanytoju Dainiumi Drungilu tęsime šią šeimos koncepciją, bet nemažai praplėsime. Siekiamybė – išnaudoti teritoriją šeimos poilsiui“, – kalbėjo pašnekovas.

Statybos darbai prasidėjo jau dabar, tad intensyviai bus dirbama iki sezono pradžios: „Kadangi sezono metu darbai draudžiami, iki jo pradžios planuojame atlikti kaip įmanoma daugiau sunkiųjų statybinių darbų. Vasarą teritoriją aptversime statybinėmis tvoromis, reklaminiais stendais su būsimo objekto vizualizacija, o tolesni darbai tęsis vos pasibaigus sezonui“.

Projektą numatyta baigti 2017 metų vasaros sezono pradžioje, tad jau kitą vasarą miesto gyventojai ir svečiai turės naują poilsio ir pramogų erdvę.

Ilgas, bet korektiškas sprendimo priėmimas

Didžioji dalis projekto finansavimo yra skiriama iš arkivyskupijos. „Investuojamos lėšos siekia maždaug 1,5 mln. eurų. Dalis lėšų yra skolintos, dalis – bažnyčios. Kai kurios objekto dalys bus perduodamos maitinimo įstaigų operatoriams, tad ten jau bus jų investicijos“, – teigia architektas.

Kuomet architekto klausėme, kas inicijavo ilgus metus apleistą sklypą pagaliau „sujudinti“, šis atsakė, jog turbūt tai lėmė ne viena priežastis: „Tai ir skandalas su olandų atrakcionais, kurie turėjo ne pačią geriausią reputaciją, ir juo labiau nepuošė bažnyčios. Kitas dalykas – estetinis vaizdas. Sklypas tikrai neturėjo prezentacinės išvaizdos, juo labiau, pagrindinėje kurorto gatvėje, širdyje. Tad jau kitą vasarą šios vietos kurorto svečiai ir gyventojai nebepažins ir, viliamės, taps traukos objektu, ko Palangai trūksta“.

Prailgins sezono laiką

IĮ „Kurortų pramogos“ vadovas D. Drungilas teigia jau seniai turėjęs minčių, kaip kurorte padaryti kuo daugiau erdvių, skirtų visai šeimai: „Tai pagrindinė mūsų koncepcija. Jau vien batutų parką po atviru dangumi mes turime vieninteliai Pabaltyje, tad čia bus dar daugiau. Bus sukurtos zonos ir tėvams, kurie palieka žaidimų erdvėje vaikus ir neretai patys neturi ką veikti. Norime sukurti pramogas visai šeimai, įtraukti visus“.

Architektas L. Rekevičius minėjo, kad kompleksas veiks ištisus metus, tačiau D. Drungilas pabrėžia, kad žiemą kai ką vis dėlto teks apriboti. „Veiks restoranai, svečių namai, bet parke neturime galimybės padaryti stogo ar kaip nors apšildyti visą erdvę. Tačiau mūsų tikslas, kad tas parkas veiktų kaip įmanoma ilgiau – kuo anksčiau pradėti sezoną ir kuo vėliau jį baigti. Jei mes pradedame veiklą jau balandžio mėnesį, didelė tikimybė, kad savaitgaliais jau sulauktume lankytojų iš aplinkinių miestų, kurie žinos, kad Palangoje yra toks traukos centras visai šeimai: batutai, lipynės, restoranai. Galbūt edukacinės pamokėlės, animacijų peržiūra. Tikimės tokiu būdu pritraukti kuo daugiau žmonių, mažinti sezoniškumą. Planuojami interaktyvūs pažintiniai takai taip pat turėtų įtraukti visą šeimą, kad būtų leidžiamas laisvalaikis kartu su vaiku, ne tik stebint iš šono, kaip jis žaidžia“, – tikino D. Drungilas.

Viskas, anot D. Drungilo, turi būti modernu: „Čia mums labai sudėtinga užduotis ir savotiškas iššūkis. Jau pats pastatas bus unikalus ir išsiskiriantis, tačiau ir teritorija bus tvarkoma taip, kad atitiktų ir šiuolaikiškumą, ir mūsų keliamo tikslo stilistiką. Už tai atsakingi Lietuvos mastu gerai žinomi architektai, kurių darbai – ypatingi. Jie turi unikalumą, pastato išskirtinumą, tad tai bus neįprasta. Šio komplekso stilius primena skandinavišką, šiek tiek minimalistinį, bet tuo pačiu jaukus ir nešaltas. Siekiame, kad ši vieta trauktų ateiti, pasėdėti, stebėti vaiko emociją, kuomet jis žaidžia parke“.

Restoranai, kurių komplekse bus ne vienas, taip pat bus skirtingo prieinamumo „Kiekvienam pagal norus, poreikius ir kišenę. Galbūt bus ir greitesnio maisto skubantiems“. Tačiau D. Drungilas pabrėžė, kad vis dėlto didžiausią pelną atneša du vasaros mėnesiai: „Tikėtis, kad kainos bus labai jau mažos – neverta. Priešingu atveju būtų nenaudinga, tačiau stengsimės, kad galėtų apsilankyti kiekvienas“.

Batutų parkas šią vasarą bus kur buvęs

Kadangi statybos jau prasidėjo, kilo klausimas dėl didelį susidomėjimą pernai turėjusio batutų parko. „Šios pramogos išliks, tik galbūt bus kitokio išdėstymo, kadangi pati teritorija keisis. Bet pramogas išlaikysime. Šią vasarą sieksiu ekonomiškai susispaudus pramogas išlaikyti, o pasibaigus sezonui jau tvarkysime visą parko teritoriją: takelius, apželdinimą, apšvietimą. Optimistiškai tikimės, kad 2017 metų vasarą jau galėsime atsidaryti. Tai maksimali užduotis, nes vasarą, kai galėtume dirbti, neturime tokios galimybės. Tikiuosi, pavyks iššūkį įveikti, nes dirba profesionalai. Gal pirmąjį sezoną viskas dar ir neveiks, tačiau jau kitą veiks pilnai“, – sakė D. Drungilas.

Palangostiltas.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuva

Šiauliuose – kelių šimtų metų senumo sakralinių dirbinių paroda

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Gailestingumo keliu: šventieji mene“. Joje eksponuojami XVIII-XIX a. paveikslai, procesijų altorėliai bei po restauravimo į muziejų grįžęs nežinomo autoriaus paveikslas.

Duris atvėrė Aristavėlės dvaras

Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pristatyta nauja erdvė – atstatyti XVIII amžiaus Aristavėlės dvaro rūmai. Restauruojant juos panaudota net 50 procentų autentiškų medžiagų, o tai, pasak specialistų, – labai daug.

Teminis turizmas: kuo užsieniečiams įdomi Lietuva? (3)

Masinį turizmą Europoje keičia teminis. Prieš tris dešimtmečius sukurta kultūros kelių sistema patraukia vis daugiau žmonių.

Siūlo neįprastą ekskursiją Vilniaus senamiestyje: seka šunų pėdutėmis

Gidės Laura ir Bela siūlo neįprastą ekskursiją po Vilniaus senamiestį – „Šunų pėdelių takais“. Joje galima sužinoti, kokią vietą didikų gyvenime užėmė keturkojai viduramžiais, kokios tada buvo populiariausios šunų veislės, kiek kainavo veislinis šuo.

Išskirtinė ekskursija: čia patekti gali ne kiekvienas

Vilniuje, Liepkalnyje, yra nebenaudojama vandens saugykla, kuri, pasak istorikų, išsiskiria tokiems statiniams nebūdinga architektūra.

Aukštumalos pažintiniu taku, arba kur žiemoja laumės?

Aukštumala - pelkėtyros mokslo lopšys, arba, populiariai šnekant, žymiausia pelkė pasaulyje. Kodėl? Nes būtent ši pelkė buvo pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje aprašyta aukštapelkė.

Ventės rage - asmeniškai sužieduotas paukščiukas (3)

Keltis dar nepradėjus brėkšti – tokią užduotį gauname iš mūsų gido, aistringo paukščių stebėtojo ir profesionalaus laukinės gamtos fotografo Boris Belchev. Pasak jo, tik tuomet Ventės rago iškyšulyje - geriausias unikalaus orkestro pasirodymas! Pasirodo, kiekvienas paukštis turi skirtingas savo „kalbos“ melodijas, pavyzdžiui, vestuvinę, aliarminę, kontaktinę.

Laimingiausių pasaulyje bičių ir 4 vandenų kraštas: tokios Lietuvos dar nematėte (11)

Kur gyvena laimingiausios pasaulyje bitės? Kur yra didžiausia Lietuvoje 4 vandenų skalaujama sala? Kas sieja M.Gandį su Rusne? Kuo skiriasi žuvienė nuo žuvies sriubos? Išgliaudyti šiuos ir kitus klausimus galima tik pasiryžus leistis į kelionę po Lietuvą – palei Nemuną, į Pamario kraštą ir link Mažosios Lietuvos.

Obuolinės Anykščiuose: naktyje pirmą kartą nušvis Medžių lajų takas

Rugsėjo 24 dieną (šeštadienį) Anykščiuose vyks kasmetinė šventė Obuolinės, organizuojama Anykščių rajono savivaldybės ir partnerių. Miestas svečius šiais metais žada nustebinti ne tik rudens pradžios ir darbų pabaigtuvių įamžinimu – rekordinės aukštaitiškos juostos iš obuolių dėlione, bet ir Tarptautinei turizmo dienai skirtais renginiais bei ryškiausiu jų akcentu – naktyje pirmą kartą nušvisiančiu Medžių lajų taku, sakoma pranešime spaudai.

„The Guardian“ įvertino Kauno išskirtinumą: jis nusileido tik Paryžiui (47)

Tarp dešimties britų dienraščio „The Guardian“ paskelbtų geriausių Europos miestų, išsiskiriančių art deco stiliaus architektūra, Kaunas nusileido tik Paryžiui, kuriame šis stilius ir gimė. Šiame sąraše Kaunas aplenkė tokius miestus kaip Valensija, Lisabona, Londonas, Amsterdamas, Maskva ir Berlynas.

Radviliškis: Radvilos, susipinantys geležinkelio bėgiai ir pajuodę žvirbliai

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Radviliškis paminėtas 1567 m. knygoje, kurioje išvardyti miestai, mokantys mokesčius. Manoma, kad miesto pavadinimas kilo iš bajorų Radvilų giminės, kuri Radviliškį valdė beveik 100 metų su pertraukomis nuo 1546 iki 1764 m., vardo.

Kelionių po Lietuvą poveikis: kaip iš pieno plaukus

Orą gryninantis kadagynas, išmanusis parkas, pieniška pasaka, žolynų grožio procedūros, dviračių takas aplink ežerą... Turizmo naujovių bei idėjų gausu ne tik besibaigiančios vasaros, bet ir rudeninėms kelionėms po Lietuvą.

Videožurnale „Neįtikėtino grožio Dzūkija“ jau įamžinta Dusia, Nemunaitis ir Pivašiūnai (1)

„Neįtikėtino grožio Dzūkija“ – taip videožurnalą apie gimtąjį kraštą seriją pavadino Alius Mikelionis.

Lietuvos regionai kviečia, kur dar nebuvote: muziejai tik nuo 18-kos (15)

Populiarėjantis pramoninis turizmas kviečia pakeliauti po visą Lietuvą ir išbandyti neatrastas pramogas. Vis daugiau įvairių gamyklų atveria savo duris lankytojams – turistams siūloma atrasti naujus skonius ir susipažinti su įvairiais gamybos procesais.

Merkinė – istorijos ir kraštovaizdžio sostinė (5)

Šiais metais Merkinė (Varėnos raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.