Palangos olandų atrakcionus pakeis naujovė lankytojams

 (1)
Žengtas dar vienas žingsnis mažinant kurorto sezoniškumą. Praėjusią vasarą J. Basanavičiaus gatvėje, kur anksčiau veikė olandų atrakcionai, buvo įsikūręs didžiausias Lietuvoje batutų parkas, dabar šioje teritorijoje verda statybos darbai.
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Toje vietoje iškils modernus, visai šeimai skirtas pramogų kompleksas, kuris lauks lankytojų ištisus metus.

Sklypas priklauso Kauno arkivyskupijai

Sklypas, kuriame atsiras dar pavadinimo neturintis pramogų kompleksas šeimai, priklauso Kauno arkivyskupijai, tačiau daugybę metų buvo nenaudojamas, vieta apleista. Apie projekto pradžią, viziją kalbėjome su architektu, bendrovės „4Architektai“ vadovu Luku Rekevičiumi, kuris būtent ir atsakingas už naujojo objekto projektavimą.

Jo teigimu, šis sklypas turi seną istoriją: „Šis sklypas yra Kauno arkivyskupijos nuosavybė, tačiau turi seną istoriją. Prezidentas Antanas Smetona šį sklypą dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo padovanojęs Kauno kunigų seminarijai. Tačiau visai neseniai, dėl efektyvesnio turto valdymo sklypą perėmė Kauno arkivyskupija, nes jie turi ekonominę tarybą, tad yra pajėgūs efektyviai rūpintis turtu. Lėšos iš ten jau veiksiančio objekto, bent jau didžioji dalis, greičiausiai bus skiriamos seminarijos išlaikymui. Tad tai neretai ir suklaidina žmones, kam iš tiesų priklauso sklypas“.

Nenorima pigaus įspūdžio

Pasak architekto, Kauno arkivyskupijos sumanymas buvo atkurti kadaise tame sklype buvusius sanatorijos pastatus: „Visą projektą sudaro dvi didelės dalys – pastatas ir teritorija, kuri, beje yra gana didelė. Pačiame L formos iš dviejų korpusų pastate bus įrengti poilsio namai, apartamentai. Pirmame aukšte – maitinimo įstaigos. Jų bus ne viena, o kelios. Kol kas dar šis klausimas yra derinamas, bet kiek žinoma šiandien, tai turėtų būti kažkas paprasto, prieinamo visiems, veikiančio visus metus. Galbūt kavos namai, galbūt picerija ar pan.“

Architektas pažymėjo, kad arkivyskupija itin kruopščiai renkasi nuomininkus: „Nenorima pigaus įspūdžio. Kažkas turėtų būti neįprasto, bet prieinamo visiems. Ypatingas dėmesys skiriamas šeimos pramogoms“. Pasak L. Rekevičiaus, Palangoje nėra itin daug maitinimo įstaigų, kurios veiktų ištisus metus, o veikiančios ir šaltuoju metų sezonu, ne itin draugiškos savo kainomis ir priimtinos ne kiekvieno kišenei.

Statybos Palangoje
Statybos Palangoje
© Palangostilto.lt nuotr.

Erdvė visai šeimai

Kita projekto dalis – teritorija, kuri yra paveldo saugomoje zonoje, tad jokios statybos ten negalimos. „Mes puoselėjame mini parko idėją, kadangi tai labai graži vieta. Turėtų atsirasti įvairūs užsiėmimai vaikams, tarp kurių ir interaktyvūs-pažintiniai takai, ko Palangoje dar nebuvo. Iki šiol čia praėjusią vasarą veikė batutų parkas, tad mes ir toliau su šio parko sumanytoju Dainiumi Drungilu tęsime šią šeimos koncepciją, bet nemažai praplėsime. Siekiamybė – išnaudoti teritoriją šeimos poilsiui“, – kalbėjo pašnekovas.

Statybos darbai prasidėjo jau dabar, tad intensyviai bus dirbama iki sezono pradžios: „Kadangi sezono metu darbai draudžiami, iki jo pradžios planuojame atlikti kaip įmanoma daugiau sunkiųjų statybinių darbų. Vasarą teritoriją aptversime statybinėmis tvoromis, reklaminiais stendais su būsimo objekto vizualizacija, o tolesni darbai tęsis vos pasibaigus sezonui“.

Projektą numatyta baigti 2017 metų vasaros sezono pradžioje, tad jau kitą vasarą miesto gyventojai ir svečiai turės naują poilsio ir pramogų erdvę.

Ilgas, bet korektiškas sprendimo priėmimas

Didžioji dalis projekto finansavimo yra skiriama iš arkivyskupijos. „Investuojamos lėšos siekia maždaug 1,5 mln. eurų. Dalis lėšų yra skolintos, dalis – bažnyčios. Kai kurios objekto dalys bus perduodamos maitinimo įstaigų operatoriams, tad ten jau bus jų investicijos“, – teigia architektas.

Kuomet architekto klausėme, kas inicijavo ilgus metus apleistą sklypą pagaliau „sujudinti“, šis atsakė, jog turbūt tai lėmė ne viena priežastis: „Tai ir skandalas su olandų atrakcionais, kurie turėjo ne pačią geriausią reputaciją, ir juo labiau nepuošė bažnyčios. Kitas dalykas – estetinis vaizdas. Sklypas tikrai neturėjo prezentacinės išvaizdos, juo labiau, pagrindinėje kurorto gatvėje, širdyje. Tad jau kitą vasarą šios vietos kurorto svečiai ir gyventojai nebepažins ir, viliamės, taps traukos objektu, ko Palangai trūksta“.

Prailgins sezono laiką

IĮ „Kurortų pramogos“ vadovas D. Drungilas teigia jau seniai turėjęs minčių, kaip kurorte padaryti kuo daugiau erdvių, skirtų visai šeimai: „Tai pagrindinė mūsų koncepcija. Jau vien batutų parką po atviru dangumi mes turime vieninteliai Pabaltyje, tad čia bus dar daugiau. Bus sukurtos zonos ir tėvams, kurie palieka žaidimų erdvėje vaikus ir neretai patys neturi ką veikti. Norime sukurti pramogas visai šeimai, įtraukti visus“.

Architektas L. Rekevičius minėjo, kad kompleksas veiks ištisus metus, tačiau D. Drungilas pabrėžia, kad žiemą kai ką vis dėlto teks apriboti. „Veiks restoranai, svečių namai, bet parke neturime galimybės padaryti stogo ar kaip nors apšildyti visą erdvę. Tačiau mūsų tikslas, kad tas parkas veiktų kaip įmanoma ilgiau – kuo anksčiau pradėti sezoną ir kuo vėliau jį baigti. Jei mes pradedame veiklą jau balandžio mėnesį, didelė tikimybė, kad savaitgaliais jau sulauktume lankytojų iš aplinkinių miestų, kurie žinos, kad Palangoje yra toks traukos centras visai šeimai: batutai, lipynės, restoranai. Galbūt edukacinės pamokėlės, animacijų peržiūra. Tikimės tokiu būdu pritraukti kuo daugiau žmonių, mažinti sezoniškumą. Planuojami interaktyvūs pažintiniai takai taip pat turėtų įtraukti visą šeimą, kad būtų leidžiamas laisvalaikis kartu su vaiku, ne tik stebint iš šono, kaip jis žaidžia“, – tikino D. Drungilas.

Viskas, anot D. Drungilo, turi būti modernu: „Čia mums labai sudėtinga užduotis ir savotiškas iššūkis. Jau pats pastatas bus unikalus ir išsiskiriantis, tačiau ir teritorija bus tvarkoma taip, kad atitiktų ir šiuolaikiškumą, ir mūsų keliamo tikslo stilistiką. Už tai atsakingi Lietuvos mastu gerai žinomi architektai, kurių darbai – ypatingi. Jie turi unikalumą, pastato išskirtinumą, tad tai bus neįprasta. Šio komplekso stilius primena skandinavišką, šiek tiek minimalistinį, bet tuo pačiu jaukus ir nešaltas. Siekiame, kad ši vieta trauktų ateiti, pasėdėti, stebėti vaiko emociją, kuomet jis žaidžia parke“.

Restoranai, kurių komplekse bus ne vienas, taip pat bus skirtingo prieinamumo „Kiekvienam pagal norus, poreikius ir kišenę. Galbūt bus ir greitesnio maisto skubantiems“. Tačiau D. Drungilas pabrėžė, kad vis dėlto didžiausią pelną atneša du vasaros mėnesiai: „Tikėtis, kad kainos bus labai jau mažos – neverta. Priešingu atveju būtų nenaudinga, tačiau stengsimės, kad galėtų apsilankyti kiekvienas“.

Batutų parkas šią vasarą bus kur buvęs

Kadangi statybos jau prasidėjo, kilo klausimas dėl didelį susidomėjimą pernai turėjusio batutų parko. „Šios pramogos išliks, tik galbūt bus kitokio išdėstymo, kadangi pati teritorija keisis. Bet pramogas išlaikysime. Šią vasarą sieksiu ekonomiškai susispaudus pramogas išlaikyti, o pasibaigus sezonui jau tvarkysime visą parko teritoriją: takelius, apželdinimą, apšvietimą. Optimistiškai tikimės, kad 2017 metų vasarą jau galėsime atsidaryti. Tai maksimali užduotis, nes vasarą, kai galėtume dirbti, neturime tokios galimybės. Tikiuosi, pavyks iššūkį įveikti, nes dirba profesionalai. Gal pirmąjį sezoną viskas dar ir neveiks, tačiau jau kitą veiks pilnai“, – sakė D. Drungilas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Parodoje ADVENTUR įteikti apdovanojimai Turizmo sėkmingiausiesiems 2016

Pirmą kartą tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ paskelbti ir iškilmingai apdovanoti Turizmo sėkmingiausieji 2016, sakoma pranešime spaudai.

Šalies fotografus kviečia užfiksuoti Rusnės gamtos stichijos grožį (KONKURSAS)

Kiekvienais metais Rusnė visuomenės dėmesį pritraukia dėl potvynių, kelioms savaitėms izoliuojančių didžiausią Lietuvos salą nuo likusio pasaulio. Šiemet šalies fotomenininkai ir entuziastai kviečiami įamžinti šį unikalų įvykį ir dalyvauti pirmą kartą DELFI ir Rusnės seniūnijos kartu rengiamame fotografijų konkurse „Potvynis Rusnėje“.

Po mėnesio Palangoje pasklis agurkais kvepiančios žuvies aromatas (12)

Likus lygiai mėnesiui iki šventės „Palangos stinta“ kurorto J. Basanavičiaus gatvėje pakvipo šia žuvimi – aptarti pasirengimą artėjančiai šventei susirinkę Stintų ordino nariai iškepė pirmąsias stintas bei konstatavo – žuvies bus pakankamai, tad vasario 18 d. vyksiančioje šventėje „Palangos stinta“ nestigs nei smagių atrakcijų, nei gardžių vaišių, sakoma pranešime spaudai.

Pakruojo dvare - pirmasis Lietuvoje ledo skulptūrų ir šviesos festivalis „Pasaka“ (15)

Jau įprasta, kad žiema Lietuvoje ilgai neužsibūna, tad norisi pasinaudoti visais jos siūlomais malonumais. Pakruojo dvaras vasario 24-26 dienomis organizuojamame festivalyje „Pasaka“ ketina sukurti tikrą ledo ir lazerių fiestą, suburdamas geriausius ledo meistrus, parodyti savo meistriškumą.

Tiesiog kalnas? Visai ne! Ką slepia Lietuvos piliakalniai (8)

Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje išnyra jausmas, kad šis gamtos ir istorijos kampelis liudija šlovingus šalies laikus, mena didingą Lietuvos istoriją ir kviečia pasikapstyti savo paties šaknyse, sakom pranešime spaudai.

Per Lietuvą žygiuos Trys karaliai (1)

Trijų karalių šventė bus švenčiama visuose šalies miestuose. Dauguma jų lieka ištikimi savo tradicijoms, kviesdami į tradicines eisenas. Išskirtinė iš visų jų turėtų būti Trijų karalių eisena Šiauliuose – čia vi­są ke­lią ei­se­ną ly­dės sim­bo­li­nis var­pų skam­be­sys: ei­se­nos da­ly­viai su­stos pa­skam­bin­ti Mei­lės var­pu, ei­se­ną pa­si­tiks ir ka­ted­ros var­pai, sakoma pranešime spaudai.

Veprių piliakalnis mena gilią istoriją (2)

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius.

Vietiniam turizmui skatinti telkiamos ir virtualios pajėgos

Tik kelias dienas veikiantis naujasis Facebook profilis „Lietuva. O čia ar buvai?“ jau buria tūkstantines sekėjų gretas. „Kur Lietuvoje verta nuvykti? Ką pamatyti? Ką naujo pažinti? Gamta, kultūra, žmonės, maistas – visi dėmesio verti objektai vienoje vietoje“. Taip projektą virtualiai bendruomenei pristato Turizmo departamentas.

Šiauliuose – kelių šimtų metų senumo sakralinių dirbinių paroda

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Gailestingumo keliu: šventieji mene“. Joje eksponuojami XVIII-XIX a. paveikslai, procesijų altorėliai bei po restauravimo į muziejų grįžęs nežinomo autoriaus paveikslas.

Duris atvėrė Aristavėlės dvaras

Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pristatyta nauja erdvė – atstatyti XVIII amžiaus Aristavėlės dvaro rūmai. Restauruojant juos panaudota net 50 procentų autentiškų medžiagų, o tai, pasak specialistų, – labai daug.

Teminis turizmas: kuo užsieniečiams įdomi Lietuva? (3)

Masinį turizmą Europoje keičia teminis. Prieš tris dešimtmečius sukurta kultūros kelių sistema patraukia vis daugiau žmonių.

Siūlo neįprastą ekskursiją Vilniaus senamiestyje: seka šunų pėdutėmis

Gidės Laura ir Bela siūlo neįprastą ekskursiją po Vilniaus senamiestį – „Šunų pėdelių takais“. Joje galima sužinoti, kokią vietą didikų gyvenime užėmė keturkojai viduramžiais, kokios tada buvo populiariausios šunų veislės, kiek kainavo veislinis šuo.

Išskirtinė ekskursija: čia patekti gali ne kiekvienas

Vilniuje, Liepkalnyje, yra nebenaudojama vandens saugykla, kuri, pasak istorikų, išsiskiria tokiems statiniams nebūdinga architektūra.

Aukštumalos pažintiniu taku, arba kur žiemoja laumės?

Aukštumala - pelkėtyros mokslo lopšys, arba, populiariai šnekant, žymiausia pelkė pasaulyje. Kodėl? Nes būtent ši pelkė buvo pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje aprašyta aukštapelkė.

Ventės rage - asmeniškai sužieduotas paukščiukas (3)

Keltis dar nepradėjus brėkšti – tokią užduotį gauname iš mūsų gido, aistringo paukščių stebėtojo ir profesionalaus laukinės gamtos fotografo Boris Belchev. Pasak jo, tik tuomet Ventės rago iškyšulyje - geriausias unikalaus orkestro pasirodymas! Pasirodo, kiekvienas paukštis turi skirtingas savo „kalbos“ melodijas, pavyzdžiui, vestuvinę, aliarminę, kontaktinę.