Palangos olandų atrakcionus pakeis naujovė lankytojams

 (1)
Žengtas dar vienas žingsnis mažinant kurorto sezoniškumą. Praėjusią vasarą J. Basanavičiaus gatvėje, kur anksčiau veikė olandų atrakcionai, buvo įsikūręs didžiausias Lietuvoje batutų parkas, dabar šioje teritorijoje verda statybos darbai.
Palangos olandų atrakcionus pakeis naujovė lankytojams
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Toje vietoje iškils modernus, visai šeimai skirtas pramogų kompleksas, kuris lauks lankytojų ištisus metus.

Sklypas priklauso Kauno arkivyskupijai

Sklypas, kuriame atsiras dar pavadinimo neturintis pramogų kompleksas šeimai, priklauso Kauno arkivyskupijai, tačiau daugybę metų buvo nenaudojamas, vieta apleista. Apie projekto pradžią, viziją kalbėjome su architektu, bendrovės „4Architektai“ vadovu Luku Rekevičiumi, kuris būtent ir atsakingas už naujojo objekto projektavimą.

Jo teigimu, šis sklypas turi seną istoriją: „Šis sklypas yra Kauno arkivyskupijos nuosavybė, tačiau turi seną istoriją. Prezidentas Antanas Smetona šį sklypą dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo padovanojęs Kauno kunigų seminarijai. Tačiau visai neseniai, dėl efektyvesnio turto valdymo sklypą perėmė Kauno arkivyskupija, nes jie turi ekonominę tarybą, tad yra pajėgūs efektyviai rūpintis turtu. Lėšos iš ten jau veiksiančio objekto, bent jau didžioji dalis, greičiausiai bus skiriamos seminarijos išlaikymui. Tad tai neretai ir suklaidina žmones, kam iš tiesų priklauso sklypas“.

Nenorima pigaus įspūdžio

Pasak architekto, Kauno arkivyskupijos sumanymas buvo atkurti kadaise tame sklype buvusius sanatorijos pastatus: „Visą projektą sudaro dvi didelės dalys – pastatas ir teritorija, kuri, beje yra gana didelė. Pačiame L formos iš dviejų korpusų pastate bus įrengti poilsio namai, apartamentai. Pirmame aukšte – maitinimo įstaigos. Jų bus ne viena, o kelios. Kol kas dar šis klausimas yra derinamas, bet kiek žinoma šiandien, tai turėtų būti kažkas paprasto, prieinamo visiems, veikiančio visus metus. Galbūt kavos namai, galbūt picerija ar pan.“

Architektas pažymėjo, kad arkivyskupija itin kruopščiai renkasi nuomininkus: „Nenorima pigaus įspūdžio. Kažkas turėtų būti neįprasto, bet prieinamo visiems. Ypatingas dėmesys skiriamas šeimos pramogoms“. Pasak L. Rekevičiaus, Palangoje nėra itin daug maitinimo įstaigų, kurios veiktų ištisus metus, o veikiančios ir šaltuoju metų sezonu, ne itin draugiškos savo kainomis ir priimtinos ne kiekvieno kišenei.

Statybos Palangoje
Statybos Palangoje
© Palangostilto.lt nuotr.

Erdvė visai šeimai

Kita projekto dalis – teritorija, kuri yra paveldo saugomoje zonoje, tad jokios statybos ten negalimos. „Mes puoselėjame mini parko idėją, kadangi tai labai graži vieta. Turėtų atsirasti įvairūs užsiėmimai vaikams, tarp kurių ir interaktyvūs-pažintiniai takai, ko Palangoje dar nebuvo. Iki šiol čia praėjusią vasarą veikė batutų parkas, tad mes ir toliau su šio parko sumanytoju Dainiumi Drungilu tęsime šią šeimos koncepciją, bet nemažai praplėsime. Siekiamybė – išnaudoti teritoriją šeimos poilsiui“, – kalbėjo pašnekovas.

Statybos darbai prasidėjo jau dabar, tad intensyviai bus dirbama iki sezono pradžios: „Kadangi sezono metu darbai draudžiami, iki jo pradžios planuojame atlikti kaip įmanoma daugiau sunkiųjų statybinių darbų. Vasarą teritoriją aptversime statybinėmis tvoromis, reklaminiais stendais su būsimo objekto vizualizacija, o tolesni darbai tęsis vos pasibaigus sezonui“.

Projektą numatyta baigti 2017 metų vasaros sezono pradžioje, tad jau kitą vasarą miesto gyventojai ir svečiai turės naują poilsio ir pramogų erdvę.

Ilgas, bet korektiškas sprendimo priėmimas

Didžioji dalis projekto finansavimo yra skiriama iš arkivyskupijos. „Investuojamos lėšos siekia maždaug 1,5 mln. eurų. Dalis lėšų yra skolintos, dalis – bažnyčios. Kai kurios objekto dalys bus perduodamos maitinimo įstaigų operatoriams, tad ten jau bus jų investicijos“, – teigia architektas.

Kuomet architekto klausėme, kas inicijavo ilgus metus apleistą sklypą pagaliau „sujudinti“, šis atsakė, jog turbūt tai lėmė ne viena priežastis: „Tai ir skandalas su olandų atrakcionais, kurie turėjo ne pačią geriausią reputaciją, ir juo labiau nepuošė bažnyčios. Kitas dalykas – estetinis vaizdas. Sklypas tikrai neturėjo prezentacinės išvaizdos, juo labiau, pagrindinėje kurorto gatvėje, širdyje. Tad jau kitą vasarą šios vietos kurorto svečiai ir gyventojai nebepažins ir, viliamės, taps traukos objektu, ko Palangai trūksta“.

Prailgins sezono laiką

IĮ „Kurortų pramogos“ vadovas D. Drungilas teigia jau seniai turėjęs minčių, kaip kurorte padaryti kuo daugiau erdvių, skirtų visai šeimai: „Tai pagrindinė mūsų koncepcija. Jau vien batutų parką po atviru dangumi mes turime vieninteliai Pabaltyje, tad čia bus dar daugiau. Bus sukurtos zonos ir tėvams, kurie palieka žaidimų erdvėje vaikus ir neretai patys neturi ką veikti. Norime sukurti pramogas visai šeimai, įtraukti visus“.

Architektas L. Rekevičius minėjo, kad kompleksas veiks ištisus metus, tačiau D. Drungilas pabrėžia, kad žiemą kai ką vis dėlto teks apriboti. „Veiks restoranai, svečių namai, bet parke neturime galimybės padaryti stogo ar kaip nors apšildyti visą erdvę. Tačiau mūsų tikslas, kad tas parkas veiktų kaip įmanoma ilgiau – kuo anksčiau pradėti sezoną ir kuo vėliau jį baigti. Jei mes pradedame veiklą jau balandžio mėnesį, didelė tikimybė, kad savaitgaliais jau sulauktume lankytojų iš aplinkinių miestų, kurie žinos, kad Palangoje yra toks traukos centras visai šeimai: batutai, lipynės, restoranai. Galbūt edukacinės pamokėlės, animacijų peržiūra. Tikimės tokiu būdu pritraukti kuo daugiau žmonių, mažinti sezoniškumą. Planuojami interaktyvūs pažintiniai takai taip pat turėtų įtraukti visą šeimą, kad būtų leidžiamas laisvalaikis kartu su vaiku, ne tik stebint iš šono, kaip jis žaidžia“, – tikino D. Drungilas.

Viskas, anot D. Drungilo, turi būti modernu: „Čia mums labai sudėtinga užduotis ir savotiškas iššūkis. Jau pats pastatas bus unikalus ir išsiskiriantis, tačiau ir teritorija bus tvarkoma taip, kad atitiktų ir šiuolaikiškumą, ir mūsų keliamo tikslo stilistiką. Už tai atsakingi Lietuvos mastu gerai žinomi architektai, kurių darbai – ypatingi. Jie turi unikalumą, pastato išskirtinumą, tad tai bus neįprasta. Šio komplekso stilius primena skandinavišką, šiek tiek minimalistinį, bet tuo pačiu jaukus ir nešaltas. Siekiame, kad ši vieta trauktų ateiti, pasėdėti, stebėti vaiko emociją, kuomet jis žaidžia parke“.

Restoranai, kurių komplekse bus ne vienas, taip pat bus skirtingo prieinamumo „Kiekvienam pagal norus, poreikius ir kišenę. Galbūt bus ir greitesnio maisto skubantiems“. Tačiau D. Drungilas pabrėžė, kad vis dėlto didžiausią pelną atneša du vasaros mėnesiai: „Tikėtis, kad kainos bus labai jau mažos – neverta. Priešingu atveju būtų nenaudinga, tačiau stengsimės, kad galėtų apsilankyti kiekvienas“.

Batutų parkas šią vasarą bus kur buvęs

Kadangi statybos jau prasidėjo, kilo klausimas dėl didelį susidomėjimą pernai turėjusio batutų parko. „Šios pramogos išliks, tik galbūt bus kitokio išdėstymo, kadangi pati teritorija keisis. Bet pramogas išlaikysime. Šią vasarą sieksiu ekonomiškai susispaudus pramogas išlaikyti, o pasibaigus sezonui jau tvarkysime visą parko teritoriją: takelius, apželdinimą, apšvietimą. Optimistiškai tikimės, kad 2017 metų vasarą jau galėsime atsidaryti. Tai maksimali užduotis, nes vasarą, kai galėtume dirbti, neturime tokios galimybės. Tikiuosi, pavyks iššūkį įveikti, nes dirba profesionalai. Gal pirmąjį sezoną viskas dar ir neveiks, tačiau jau kitą veiks pilnai“, – sakė D. Drungilas.

Palangostiltas.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuva

Pakruojyje žmonės kviečiami vienai dienai patirti XIX a. dvarų autentiką (2)

Pakruojo dvare lankytojai sako nepastebintys, kaip prabėga diena. Įtraukti į dvaro gyvenimo kasdienybę, buities, ūkio darbus ir šventes jie tampa XIX amžiaus dvaro gyventojais.

Pakruojo dvare gaivinamos javapjūtės tradicijos

Liepos viduryje Lietuvoje ir kartu Pakruojo dvare minima rugiapjūtės pradžia. Seniau tą dieną būdavo apeidami rugiai, apžiūrimas galimas derlius, nupjaunama pirma sruoga rugių ir parnešama pavaišinti šeimai.

Kuo panašūs Ventos–Dubysos ir Panamos kanalai? (8)

Prof. Steponas Kolupaila pagrįstai vadinamas Lietuvos upių ir ežerų hidrologijos pradininku, jis sakė: „Tik tas žmogus laimingas, kuris turi aiškų gyvenimo tikslą. Mano tikslas aiškus kaip kristalas – tirti žavingą Dievo kūrinį – gamtą ir stengti ją prasmingai palenkti žmogaus naudai, pirmiausiai savo krašto žmonių naudai.

Prienai – vasaros bučinys iš dangaus (29)

Kodėl Prienai, kai šimtai miestų ir miestelių vasarą išskleidžia savo viliones? Tik eik ir grožėkis, atrask, pažink, užuosk, pajausk, pasimėgauk.

Tiškevičių Palangos dvaro rūmai - Baltijos kultūrinio paveldo perlas (4)

Tai didingi neorenesansiniai rūmai, kuriuos, garsėjant Palangai kaip kurortui, Tiškevičiai pavertė savo giminės vasaros rezidencija.

Palangos Birutės parkas pasakoja romantišką kurorto istoriją

Palangos kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių šeimos istorija vėl atgyja Birutės parke – įsibėgėjo visą vasarą parko lankytojus džiuginsiantis projektas „Birutės parko istorijos atspindžiai“.

Neringoje – Pamario krašto žvejo šventė (1)

Artėjantį savaitgalį, liepos 8-10 dienomis, Neringos gyventojų ir lankytojų dėmesys labiausiai krypti tūrėtų į Juodkrantės gyvenvietę, kur vyks Pamario krašto žvejo šventei skirti renginiai.

Raudondvario dvaras - Žygimanto Augusto dovana Barborai (4)

Kiekviena vietovė turi savo istoriją. Raudondvario dvaro istorija - ypatinga. Ar žinojote, kad jį Žygimantas Augustas padovanojo Barborai Radvilaitei?

Liepos 6-oji kitaip: 6 dienų kelionė vandeniu ir žeme per Lietuvą

Liepos 6-ąją dieną visi švenčia skirtingai, o dauguma lietuvių šios dienos nemini ir gyvena įprastu gyvenimo ritmu. Trys aktyvaus laisvalaikio mėgėjai pasiryžo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną įprasminti neeiline kelione.

Palanga pasirengusi priimti svečius: laukia švarūs paplūdimiai ir renginiai

Palanga ilgąjį savaitgalį svetingai laukia poilsiautojų: miestas išpuoselėtas, paplūdimiai išvalyti, pramogautojams siūlomas didžiulis kultūrinių renginių pasirinkimas.

Atostogauk Lietuvoje: Rytų Aukštaitijos muziejai

Tęsiame straipsnių ciklą apie Rytų Aukštaitiją. Pateikiame informaciją apie jos lankytinus muziejus ir kulinarinį paveldą.

Nuotykis: į Nidą - neišleidus nė cento (foto) (16)

Prieš kelias savaites su draugais nusprendėme traukti į Nidą, ir iš ten, pėsčiomis, slinkti paplūdimiu.

Būkite atidūs: ne visose maudyklose švaru maudytis

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio mėnesio pirmoje pusėje iš visų tirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normų trijose maudyklose.

Atostogauk Lietuvoje: lobiai, kuriuos turi pamatyti (8)

1323 metais Gediminas rašė laiškus ir kvietė į Vilnių atvykti kitų šalių pirklius ir amatininkus. Tais pačiais metais pirmą kartą buvo paminėtas ne tik Vilniaus, bet ir Aukštaitijos (Ousteyten) vardas.

Naująjį Palangos kempingą įvertino užsienio specialistai

Pirmųjų stovyklautojų jau išbandytą naująjį Palangos kempingą aplankę Europos kempingų specialistų ACSI inspektoriai iš Olandijos Toos Broeders-Bastiaanse ir Jan Broeders įvertino labai gerai ir įtraukė į 2017 metų kempingų gidą.