Miestelis, saugantis paskutinės Europos pagoniškos sostinės liekanas

Kernavė – pirmoji istorijos metraščiuose minima Lietuvos kunigaikštystės sostinė (XIII a. antra pusė) - čia yra vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas. Nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Neries vingius, upės salą ir pakrantes.
Miestelis, saugantis paskutinės Europos pagoniškos sostinės liekanas
© Archyvo nuotr.

Taip pat skaitykite: Stebuklų kupinas miestelis Šiaurės Lietuvoje

arba: Maršrutas po Vilnių ir jo apylinkes: Puškino muziejus, vienintelis Lietuvoje serpantinas ir Medininkų pilis

Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.

Kernavėje veikia istorijos ir archeologijos muziejus, kuriame sukaupti per kelis dešimtmečius trukusius kasinėjimus rasti praeities ženklai. Liepos pradžioje čia vyksta Gyvosios archeologijos dienos, kurių metu savo įgūdžius rodo ir gaminius parduoda senųjų amatų meistrai iš Lietuvos ir aplinkinių šalių – batsiuviai, puodžiai, stikliai, papuošalų meistrai, kalviai, kailiadirbiai, bitininkai ir kiti.

Šventės metu vyksta parodomosios viduramžių kovos ir etninės muzikos koncertai. Pakeliui į Kernavę, Dūkštų miestelyje pasukus į kairę, miško keliukas atves prie Karmazinų pilkapių. Šiose vietose yra maždaug 130 pilkapių, iš jų trys buvo atkurti atlikus archeologinius kasinėjimus. Už Dūkštų keliui pakilus į kalną, galima pasivaikščioti po didžiausią Lietuvoje ąžuolyną, kurio pakraštyje išlikęs akmuo su runomis.

Ties Dūkštos ir Neries upių santaka, šiek tiek išsukus iš kelio Vievio kryptimi, stūkso Karmazinų piliakalnis su gražiu Neries slėnio vaizdu, kur kadaise buvo pagonių šventykla. Šalia piliakalnio tarp senų ąžuolų vingiuoja pažintinis takas.

Kernavė – 35 km nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante įsikūręs nedidelis miestelis, praeityje – vienas pirmųjų Lietuvos valstybės centrų (XIII a.). Legendomis apipintas Pajautos slėnis ir jo pakrašty stūksantys penki piliakalniai saugo paskutinės Europos pagoniškos valstybės sostinės liekanas.

1989 m. įsteigtas Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Nuo 2004 m. Kernavės archeologinė vietovė – UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Vietovės išskirtinė pasaulinė vertė – jo apgyvendinimo tęstinumas nuo vėlyvojo paleolito (IX tūkstantmetis pr. Kr.) iki šių dienų.

Atnaujintoje modernioje Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicijoje susipažinsite su Kernavės priešistore ir viduramžiais. Informacija teikiama ir ekskursijos užsakomos tel. +370 382 47385.

Kaip nuvykti?

Automobiliu: patogiausia į Kernavę atvykti automobiliu. Iš Vilniaus centro važiuokite link Pilaitės mikrorajono, toliau Pilaitės gatve važiuokite iki galo ir sukite į dešinę sekdami nuorodas. Kita galimybė yra iš Vilniaus važiuoti greitkeliu A1 arba A2, paskui 108 ir 116 keliais.

Autobusu: iš autobusų stoties (Sodų g. 22, tel. 1661), platformos Nr. 10 arba 11. Į Kernavę autobusai vyksta apie 6 kartus per dieną, maždaug 30 minučių – 1,5 val. intervalais.

vilnius-tourism.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuva

Savaitgalis Kaune: ką aplankyti su šeima

Kaune yra ką pamatyti ir pradinukams, ir paaugliams, o tėvai, jaunystę leidę šiame aukštųjų mokyklų mieste, gali prisiminti romantiškus pasivaikščiojimus po senamiestį ir palyginti, kaip pasikeitė dabartinio miesto pastatai ir jaukios senamiesčio gatvelės.

Palangos oro uostas atnaujina automobilių stovėjimo aikšteles

Palangos oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėse – pokyčiai. Po aikštelių modernizacijos čia atsiras automatinė automobilių valstybinių numerių nuskaitymo sistema su mokėjimo kasomis, papildoma vaizdo stebėjimo sistema, LED šviestuvai.

Autoserviso meistras apie nardymą: žinau, kas yra klaida, galėjusi tapti lemtinga (2)

Pagal specialybę – aukštos kvalifikacijos suvirintojas. Pagal gyvenimo būdą – naras. Tai – Arūnas, kuris, vos atėjus savaitgaliui, čiumpa naro kostiumą, įrangą ir skuba prie Lietuvos ežerų.

Vienintelis Lietuvos miestas, pro kurį traukiniai vis dar juda XIX a. nutiestais bėgiais

Anykščiai – apibus Šventosios upės slėnio įsikūręs miestelis, kuriame gyvenę žmonės kūrė odes šiam nuostabiam Lietuvos kampeliui. Gamta ir istorija čia sukaupė tiek įspūdingų turtų, kad mažas valstybės lopinėlis tapo it akimis aprėpiamas parkas, o jame telpa visa tai, kuo patraukli Lietuva.

Naujuosius pasitiko kemperyje, keliaudami aplink Lietuvą (17)

Penki draugai nusprendė leistis į avantiūrą – automobiliu bandyti apkeliauti visą Lietuvą. Ne bet kada, o per Naujuosius metus, juos pasitinkant nežinioje. 4 dienos, beveik 1500 kilometrų, gamta, veidą gnaibantis šaltis ir visa Lietuva.

Ką užsieniečiams būtina parodyti Vilniuje? (1)

Lietuvos nacionalinis muziejus tituluojamas didžiausia šalyje Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla. Pristatome Vilniaus muziejų gidą: ką verta aplankyti.

Palangoje apsigyvenusi ukrainietė: po prezidento rinkimų supratome, kad Kijeve viskas tik blogės

Ukrainiečių šeima iškeitė gimtinę į Palangą, kurioje įkūrė verslą. Lietuvos kurortą jie vadina itin europietišku. Moteris papasakojo apie lietuvių ir ukrainiečių temperamentų skirtumus.

Druskininkų kurortas: vietos, kurias būtina aplankyti

Druskininkai – vienas seniausių Lietuvos kurortų, garsėjantis sūriais šaltiniais. Nuo druskingų versmių kildinamas ir vietovės pavadinimas.

Lietuvos kurorto gėda: turistai ragina pasimokyti iš vokiečių (7)

Palangos miesto gatvės spinduliuoja Kalėdų nuotaikomis, tačiau nemaža dalis verslininkų visai nepapuošė ar itin mažai dekoravo vitrinas. Toks abejingumas stebina ne vieną kurorto svečią.

Ką pamatysite nuvykę į Palangą iki Kalėdų? (4)

Nuvykti į didžiausią šalies kurortą – Palangą gali būti gero savaitgalio idėja. Jame pamatysite gausiai išpuoštas gatves ir kitas naujoves.

Tiriant Aukštosios Fredos dvarą paaiškėjo įdomūs faktai (4)

Prieš restauravimo darbus Aukštosios Fredos dvaras, kurio teritorijoje įsikūręs beveik 100 metų skaičiuojantis VDU Kauno botanikos sodas, buvo ištirtas. Pateikiame įdomius faktus apie šį paminklinį objektą.

Pamatykite, kaip Vilnių pristato patrauklūs futbolininkai (9)

Viena kūrybinė komanda ėmėsi užduoties: sukurti vaizdo medžiagą apie Vilnių. Pristatyti Lietuvos sostinę jie pasikvietė Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkus.

Mokslininkė papasakojo, kaip lietuviai tapo emigrantų tauta (83)

Lietuviai yra viena iš tų mažų istorinių tautų, kurios išeiviai gausiomis bangomis išsibarstė po visą pasaulį.

Nepraleiskite progos susipažinti su nauju projektu Vilniaus oro uoste

Vilniaus oro uoste eksponuojamas daug dėmesio sulaukęs meno kūrinys, interaktyvi instaliacija, kuri įgarsina vaikų ir jaunimo emocijos įvairiose gyvenimo situacijose.

Iškreiptos advento modernios tradicijos: pirkti, vartoti ir naudotis (2)

Advento laikotarpiu skaičiuojame laiką iki Kalėdų. Tačiau retas kuris beatsimena tikrąją advento prasmę. Nepaisant to, yra tokių, kurie kritikuoja iš užsienio atėjusias tradicijas ir stengiasi nepamirši lietuviškųjų.