Miestelis, saugantis paskutinės Europos pagoniškos sostinės liekanas

Kernavė – pirmoji istorijos metraščiuose minima Lietuvos kunigaikštystės sostinė (XIII a. antra pusė) - čia yra vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas. Nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Neries vingius, upės salą ir pakrantes.
© Archyvo nuotr.

Taip pat skaitykite: Stebuklų kupinas miestelis Šiaurės Lietuvoje

arba: Maršrutas po Vilnių ir jo apylinkes: Puškino muziejus, vienintelis Lietuvoje serpantinas ir Medininkų pilis

Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.

Kernavėje veikia istorijos ir archeologijos muziejus, kuriame sukaupti per kelis dešimtmečius trukusius kasinėjimus rasti praeities ženklai. Liepos pradžioje čia vyksta Gyvosios archeologijos dienos, kurių metu savo įgūdžius rodo ir gaminius parduoda senųjų amatų meistrai iš Lietuvos ir aplinkinių šalių – batsiuviai, puodžiai, stikliai, papuošalų meistrai, kalviai, kailiadirbiai, bitininkai ir kiti.

Šventės metu vyksta parodomosios viduramžių kovos ir etninės muzikos koncertai. Pakeliui į Kernavę, Dūkštų miestelyje pasukus į kairę, miško keliukas atves prie Karmazinų pilkapių. Šiose vietose yra maždaug 130 pilkapių, iš jų trys buvo atkurti atlikus archeologinius kasinėjimus. Už Dūkštų keliui pakilus į kalną, galima pasivaikščioti po didžiausią Lietuvoje ąžuolyną, kurio pakraštyje išlikęs akmuo su runomis.

Ties Dūkštos ir Neries upių santaka, šiek tiek išsukus iš kelio Vievio kryptimi, stūkso Karmazinų piliakalnis su gražiu Neries slėnio vaizdu, kur kadaise buvo pagonių šventykla. Šalia piliakalnio tarp senų ąžuolų vingiuoja pažintinis takas.

Kernavė – 35 km nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante įsikūręs nedidelis miestelis, praeityje – vienas pirmųjų Lietuvos valstybės centrų (XIII a.). Legendomis apipintas Pajautos slėnis ir jo pakrašty stūksantys penki piliakalniai saugo paskutinės Europos pagoniškos valstybės sostinės liekanas.

1989 m. įsteigtas Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Nuo 2004 m. Kernavės archeologinė vietovė – UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Vietovės išskirtinė pasaulinė vertė – jo apgyvendinimo tęstinumas nuo vėlyvojo paleolito (IX tūkstantmetis pr. Kr.) iki šių dienų.

Atnaujintoje modernioje Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicijoje susipažinsite su Kernavės priešistore ir viduramžiais. Informacija teikiama ir ekskursijos užsakomos tel. +370 382 47385.

Kaip nuvykti?

Automobiliu: patogiausia į Kernavę atvykti automobiliu. Iš Vilniaus centro važiuokite link Pilaitės mikrorajono, toliau Pilaitės gatve važiuokite iki galo ir sukite į dešinę sekdami nuorodas. Kita galimybė yra iš Vilniaus važiuoti greitkeliu A1 arba A2, paskui 108 ir 116 keliais.

Autobusu: iš autobusų stoties (Sodų g. 22, tel. 1661), platformos Nr. 10 arba 11. Į Kernavę autobusai vyksta apie 6 kartus per dieną, maždaug 30 minučių – 1,5 val. intervalais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Parodoje ADVENTUR įteikti apdovanojimai Turizmo sėkmingiausiesiems 2016

Pirmą kartą tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ paskelbti ir iškilmingai apdovanoti Turizmo sėkmingiausieji 2016, sakoma pranešime spaudai.

Šalies fotografus kviečia užfiksuoti Rusnės gamtos stichijos grožį (KONKURSAS)

Kiekvienais metais Rusnė visuomenės dėmesį pritraukia dėl potvynių, kelioms savaitėms izoliuojančių didžiausią Lietuvos salą nuo likusio pasaulio. Šiemet šalies fotomenininkai ir entuziastai kviečiami įamžinti šį unikalų įvykį ir dalyvauti pirmą kartą DELFI ir Rusnės seniūnijos kartu rengiamame fotografijų konkurse „Potvynis Rusnėje“.

Po mėnesio Palangoje pasklis agurkais kvepiančios žuvies aromatas (12)

Likus lygiai mėnesiui iki šventės „Palangos stinta“ kurorto J. Basanavičiaus gatvėje pakvipo šia žuvimi – aptarti pasirengimą artėjančiai šventei susirinkę Stintų ordino nariai iškepė pirmąsias stintas bei konstatavo – žuvies bus pakankamai, tad vasario 18 d. vyksiančioje šventėje „Palangos stinta“ nestigs nei smagių atrakcijų, nei gardžių vaišių, sakoma pranešime spaudai.

Pakruojo dvare - pirmasis Lietuvoje ledo skulptūrų ir šviesos festivalis „Pasaka“ (15)

Jau įprasta, kad žiema Lietuvoje ilgai neužsibūna, tad norisi pasinaudoti visais jos siūlomais malonumais. Pakruojo dvaras vasario 24-26 dienomis organizuojamame festivalyje „Pasaka“ ketina sukurti tikrą ledo ir lazerių fiestą, suburdamas geriausius ledo meistrus, parodyti savo meistriškumą.

Tiesiog kalnas? Visai ne! Ką slepia Lietuvos piliakalniai (8)

Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje išnyra jausmas, kad šis gamtos ir istorijos kampelis liudija šlovingus šalies laikus, mena didingą Lietuvos istoriją ir kviečia pasikapstyti savo paties šaknyse, sakom pranešime spaudai.

Per Lietuvą žygiuos Trys karaliai (1)

Trijų karalių šventė bus švenčiama visuose šalies miestuose. Dauguma jų lieka ištikimi savo tradicijoms, kviesdami į tradicines eisenas. Išskirtinė iš visų jų turėtų būti Trijų karalių eisena Šiauliuose – čia vi­są ke­lią ei­se­ną ly­dės sim­bo­li­nis var­pų skam­be­sys: ei­se­nos da­ly­viai su­stos pa­skam­bin­ti Mei­lės var­pu, ei­se­ną pa­si­tiks ir ka­ted­ros var­pai, sakoma pranešime spaudai.

Veprių piliakalnis mena gilią istoriją (2)

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius.

Vietiniam turizmui skatinti telkiamos ir virtualios pajėgos

Tik kelias dienas veikiantis naujasis Facebook profilis „Lietuva. O čia ar buvai?“ jau buria tūkstantines sekėjų gretas. „Kur Lietuvoje verta nuvykti? Ką pamatyti? Ką naujo pažinti? Gamta, kultūra, žmonės, maistas – visi dėmesio verti objektai vienoje vietoje“. Taip projektą virtualiai bendruomenei pristato Turizmo departamentas.

Šiauliuose – kelių šimtų metų senumo sakralinių dirbinių paroda

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Gailestingumo keliu: šventieji mene“. Joje eksponuojami XVIII-XIX a. paveikslai, procesijų altorėliai bei po restauravimo į muziejų grįžęs nežinomo autoriaus paveikslas.

Duris atvėrė Aristavėlės dvaras

Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pristatyta nauja erdvė – atstatyti XVIII amžiaus Aristavėlės dvaro rūmai. Restauruojant juos panaudota net 50 procentų autentiškų medžiagų, o tai, pasak specialistų, – labai daug.

Teminis turizmas: kuo užsieniečiams įdomi Lietuva? (3)

Masinį turizmą Europoje keičia teminis. Prieš tris dešimtmečius sukurta kultūros kelių sistema patraukia vis daugiau žmonių.

Siūlo neįprastą ekskursiją Vilniaus senamiestyje: seka šunų pėdutėmis

Gidės Laura ir Bela siūlo neįprastą ekskursiją po Vilniaus senamiestį – „Šunų pėdelių takais“. Joje galima sužinoti, kokią vietą didikų gyvenime užėmė keturkojai viduramžiais, kokios tada buvo populiariausios šunų veislės, kiek kainavo veislinis šuo.

Išskirtinė ekskursija: čia patekti gali ne kiekvienas

Vilniuje, Liepkalnyje, yra nebenaudojama vandens saugykla, kuri, pasak istorikų, išsiskiria tokiems statiniams nebūdinga architektūra.

Aukštumalos pažintiniu taku, arba kur žiemoja laumės?

Aukštumala - pelkėtyros mokslo lopšys, arba, populiariai šnekant, žymiausia pelkė pasaulyje. Kodėl? Nes būtent ši pelkė buvo pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje aprašyta aukštapelkė.

Ventės rage - asmeniškai sužieduotas paukščiukas (3)

Keltis dar nepradėjus brėkšti – tokią užduotį gauname iš mūsų gido, aistringo paukščių stebėtojo ir profesionalaus laukinės gamtos fotografo Boris Belchev. Pasak jo, tik tuomet Ventės rago iškyšulyje - geriausias unikalaus orkestro pasirodymas! Pasirodo, kiekvienas paukštis turi skirtingas savo „kalbos“ melodijas, pavyzdžiui, vestuvinę, aliarminę, kontaktinę.