Miestelis, saugantis paskutinės Europos pagoniškos sostinės liekanas

Kernavė – pirmoji istorijos metraščiuose minima Lietuvos kunigaikštystės sostinė (XIII a. antra pusė) - čia yra vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas. Nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Neries vingius, upės salą ir pakrantes.
© Archyvo nuotr.

Taip pat skaitykite: Stebuklų kupinas miestelis Šiaurės Lietuvoje

arba: Maršrutas po Vilnių ir jo apylinkes: Puškino muziejus, vienintelis Lietuvoje serpantinas ir Medininkų pilis

Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.

Kernavėje veikia istorijos ir archeologijos muziejus, kuriame sukaupti per kelis dešimtmečius trukusius kasinėjimus rasti praeities ženklai. Liepos pradžioje čia vyksta Gyvosios archeologijos dienos, kurių metu savo įgūdžius rodo ir gaminius parduoda senųjų amatų meistrai iš Lietuvos ir aplinkinių šalių – batsiuviai, puodžiai, stikliai, papuošalų meistrai, kalviai, kailiadirbiai, bitininkai ir kiti.

Šventės metu vyksta parodomosios viduramžių kovos ir etninės muzikos koncertai. Pakeliui į Kernavę, Dūkštų miestelyje pasukus į kairę, miško keliukas atves prie Karmazinų pilkapių. Šiose vietose yra maždaug 130 pilkapių, iš jų trys buvo atkurti atlikus archeologinius kasinėjimus. Už Dūkštų keliui pakilus į kalną, galima pasivaikščioti po didžiausią Lietuvoje ąžuolyną, kurio pakraštyje išlikęs akmuo su runomis.

Ties Dūkštos ir Neries upių santaka, šiek tiek išsukus iš kelio Vievio kryptimi, stūkso Karmazinų piliakalnis su gražiu Neries slėnio vaizdu, kur kadaise buvo pagonių šventykla. Šalia piliakalnio tarp senų ąžuolų vingiuoja pažintinis takas.

Kernavė – 35 km nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante įsikūręs nedidelis miestelis, praeityje – vienas pirmųjų Lietuvos valstybės centrų (XIII a.). Legendomis apipintas Pajautos slėnis ir jo pakrašty stūksantys penki piliakalniai saugo paskutinės Europos pagoniškos valstybės sostinės liekanas.

1989 m. įsteigtas Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Nuo 2004 m. Kernavės archeologinė vietovė – UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Vietovės išskirtinė pasaulinė vertė – jo apgyvendinimo tęstinumas nuo vėlyvojo paleolito (IX tūkstantmetis pr. Kr.) iki šių dienų.

Atnaujintoje modernioje Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicijoje susipažinsite su Kernavės priešistore ir viduramžiais. Informacija teikiama ir ekskursijos užsakomos tel. +370 382 47385.

Kaip nuvykti?

Automobiliu: patogiausia į Kernavę atvykti automobiliu. Iš Vilniaus centro važiuokite link Pilaitės mikrorajono, toliau Pilaitės gatve važiuokite iki galo ir sukite į dešinę sekdami nuorodas. Kita galimybė yra iš Vilniaus važiuoti greitkeliu A1 arba A2, paskui 108 ir 116 keliais.

Autobusu: iš autobusų stoties (Sodų g. 22, tel. 1661), platformos Nr. 10 arba 11. Į Kernavę autobusai vyksta apie 6 kartus per dieną, maždaug 30 minučių – 1,5 val. intervalais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Savaitgalis Lietuvoje: poilsis pagal jūsų biudžetą (4)

Kada paskutinį kartą pirmadienio rytą jautėtės žvalūs ir pailsėję? Vasaros atostogos – dar negreitai, tačiau kokybiškas savaitgalio poilsis gali padėti atgauti jėgas. Ir tam visai nebūtina vykti toli ar išleisti daug pinigų. Lietuvoje – nemažai gražių vietų, siūlančių kokybišką ir nebrangų poilsį.

Šiauliai kviečia į nemokamas ekskursijas trimis kalbomis

Šiauliečiai ir miesto svečiai kovo 10-11 d. su kitokiais Šiauliais galės susipažinti, leisdamiesi į nemokamas ekskursijas, patriotiškus žygius ar ragaudami šalyje pirmąsyk užgimstančios gastronominės iniciatyvos „Saulės skonis“ patiekalų. Šiauliuose valstybinė šventė žada būti kaip niekad vienijanti - kovo 11-ąją visi laukiami 400 metrų ilgio Trispalvės žygyje, sakoma pranešime spaudai.

Fantastiškos pirmojo Lietuvoje ledo skulptūrų festivalio akimirkos (4)

Savaitgalį, vasario 24-26 dienomis didžiausiame Lietuvoje Pakruojo dvare įvyko pirmasis ledo skulptūrų ir šviesų festivalis Pasaka. Jis sutraukė tūkstančius lankytojų, norinčių savo akimis išvysti ledo skulptūras, jų gamybos procesą, sudalyvauti dvariškoje pasakoje ir pasigrožėti padangę nušviečiančiais šviesos efektais.

Pirmasis ledo skulptūrų festivalis baigėsi ledinės Morės ašaromis (11)

Pirmą kartą Lietuvoje, Pakruojo dvare, surengtas ledo skulptūrų ir šviesos festivalis. Ledo skulptūras kūrė ne kartą tarptautiniais apdovanojimais įvertinti skulptoriai iš Lietuvos ir Latvijos.

Pakruojo dvare prasideda ledo skulptūrų ir šviesų festivalis „Pasaka“ (2)

Pirmoji festivalio diena Pakruojo dvare prasidėjo itin anksti ir džiaugsmingai – pati gamta kaip pritardama renginiui – apklojo viską per naktį baltu sniegu, o skulptoriai su lengvu jauduliu apžiūri savo darbo vietas ir generuoja galvose paskutines idėjas.

Miestą palikę vilniečiai regioniniame parke gamina valgius iš gamtos gėrybių

Kviečiame pasidairyti po netoli Vilniaus, Neries regioniniame parke įsikūrusią sodybą, kurioje ruošiamas išskirtinis maistas iš laukinių augalų ir kitų gamtos gėrybių.

Klaipėda kviečia į Užgavėnių šventę - „Morės sanatoriją“

2017 m. vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas.

Ledo skulptūrų ir šviesos festivalyje „Pasaka“ dalyvaus garsus ledo skulptorius (3)

Nesvarbu, akmuo, medis ar bronza – šios medžiagos skulptoriaus Martyno Gaubo rankose virta meno kūriniais ir atneša jam tarptautinius įvertinimus.

Ar žinote, kur Lietuvoje yra Rojus ir Amerika? (45)

Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius... Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos?

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (1)

2017 m. pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams - Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajono sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k. Šiuos piliakalnius 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos 2017 metų medžio konkurse (3)

Stelmužės ąžuolas dalyvauja Europos metų medžio konkurse. Šiemet konkurse Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiame konkurse dalyvauja pirmą kartą.

Muziejai, kuriuose būtina apsilankyti su vaikais dar šią žiemą

Žiemai persiritus į antrąją pusę, vis labiau imame ilgėtis seniai matytos žalumos ir saulės. Tai lengva matyti ir stebint vaikus – jie vis dažniau atsisako eiti laukan, verkšlena, kai reikia autis sunkius šiltus batus, kandančią kepurę ir storas pirštines.

Punioje pradedami mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiai

Sausio 27 dieną įvyko Punios – mažosios Lietuvos kultūros sostinės – šventinis pristatymas. Alytaus rajono savivaldybė planuoja šią vietovę su istoriškai garsiu piliakalniu paversti patrauklia poilsiui ir turizmui vieta. Punios pristatymo ir garsinimo renginiai vyks visus metus, sakoma pranešime spaudai.

Kruojos upės ledo neužteks, kad įvyktų ledo skulptūrų festivalis „Pasaka“

Ledo skulptūrų kūrimas ir eksponavimas žiemą atrodo itin įprastas dalykas – minusinė temperatūra, sniegas, o ir medžiagos kūrybai – ledo – pilnos visos upės ir ežerai.

Ambicingi projektai Merkinę pavers turistų traukos centru (3)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu. Merkiniškiai užsimojo susigrąžinti bent dalį buvusios didybės ir šiemet imasi įgyvendinti keletą ambicingų projektų, kurie suteiks proveržį kiek apsnūdusiam, bet neužmiršusiam savo istorijos miestui.