Miestelis, saugantis paskutinės Europos pagoniškos sostinės liekanas

Kernavė – pirmoji istorijos metraščiuose minima Lietuvos kunigaikštystės sostinė (XIII a. antra pusė) - čia yra vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas. Nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Neries vingius, upės salą ir pakrantes.
Miestelis, saugantis paskutinės Europos pagoniškos sostinės liekanas
© Archyvo nuotr.

Taip pat skaitykite: Stebuklų kupinas miestelis Šiaurės Lietuvoje

arba: Maršrutas po Vilnių ir jo apylinkes: Puškino muziejus, vienintelis Lietuvoje serpantinas ir Medininkų pilis

Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.

Kernavėje veikia istorijos ir archeologijos muziejus, kuriame sukaupti per kelis dešimtmečius trukusius kasinėjimus rasti praeities ženklai. Liepos pradžioje čia vyksta Gyvosios archeologijos dienos, kurių metu savo įgūdžius rodo ir gaminius parduoda senųjų amatų meistrai iš Lietuvos ir aplinkinių šalių – batsiuviai, puodžiai, stikliai, papuošalų meistrai, kalviai, kailiadirbiai, bitininkai ir kiti.

Šventės metu vyksta parodomosios viduramžių kovos ir etninės muzikos koncertai. Pakeliui į Kernavę, Dūkštų miestelyje pasukus į kairę, miško keliukas atves prie Karmazinų pilkapių. Šiose vietose yra maždaug 130 pilkapių, iš jų trys buvo atkurti atlikus archeologinius kasinėjimus. Už Dūkštų keliui pakilus į kalną, galima pasivaikščioti po didžiausią Lietuvoje ąžuolyną, kurio pakraštyje išlikęs akmuo su runomis.

Ties Dūkštos ir Neries upių santaka, šiek tiek išsukus iš kelio Vievio kryptimi, stūkso Karmazinų piliakalnis su gražiu Neries slėnio vaizdu, kur kadaise buvo pagonių šventykla. Šalia piliakalnio tarp senų ąžuolų vingiuoja pažintinis takas.

Kernavė – 35 km nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante įsikūręs nedidelis miestelis, praeityje – vienas pirmųjų Lietuvos valstybės centrų (XIII a.). Legendomis apipintas Pajautos slėnis ir jo pakrašty stūksantys penki piliakalniai saugo paskutinės Europos pagoniškos valstybės sostinės liekanas.

1989 m. įsteigtas Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Nuo 2004 m. Kernavės archeologinė vietovė – UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Vietovės išskirtinė pasaulinė vertė – jo apgyvendinimo tęstinumas nuo vėlyvojo paleolito (IX tūkstantmetis pr. Kr.) iki šių dienų.

Atnaujintoje modernioje Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicijoje susipažinsite su Kernavės priešistore ir viduramžiais. Informacija teikiama ir ekskursijos užsakomos tel. +370 382 47385.

Kaip nuvykti?

Automobiliu: patogiausia į Kernavę atvykti automobiliu. Iš Vilniaus centro važiuokite link Pilaitės mikrorajono, toliau Pilaitės gatve važiuokite iki galo ir sukite į dešinę sekdami nuorodas. Kita galimybė yra iš Vilniaus važiuoti greitkeliu A1 arba A2, paskui 108 ir 116 keliais.

Autobusu: iš autobusų stoties (Sodų g. 22, tel. 1661), platformos Nr. 10 arba 11. Į Kernavę autobusai vyksta apie 6 kartus per dieną, maždaug 30 minučių – 1,5 val. intervalais.

vilnius-tourism.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Laimingiausių pasaulyje bičių ir 4 vandenų kraštas: tokios Lietuvos dar nematėte (11)

Kur gyvena laimingiausios pasaulyje bitės? Kur yra didžiausia Lietuvoje 4 vandenų skalaujama sala? Kas sieja M.Gandį su Rusne? Kuo skiriasi žuvienė nuo žuvies sriubos? Išgliaudyti šiuos ir kitus klausimus galima tik pasiryžus leistis į kelionę po Lietuvą – palei Nemuną, į Pamario kraštą ir link Mažosios Lietuvos.

Obuolinės Anykščiuose: naktyje pirmą kartą nušvis Medžių lajų takas

Rugsėjo 24 dieną (šeštadienį) Anykščiuose vyks kasmetinė šventė Obuolinės, organizuojama Anykščių rajono savivaldybės ir partnerių. Miestas svečius šiais metais žada nustebinti ne tik rudens pradžios ir darbų pabaigtuvių įamžinimu – rekordinės aukštaitiškos juostos iš obuolių dėlione, bet ir Tarptautinei turizmo dienai skirtais renginiais bei ryškiausiu jų akcentu – naktyje pirmą kartą nušvisiančiu Medžių lajų taku, sakoma pranešime spaudai.

„The Guardian“ įvertino Kauno išskirtinumą: jis nusileido tik Paryžiui (46)

Tarp dešimties britų dienraščio „The Guardian“ paskelbtų geriausių Europos miestų, išsiskiriančių art deco stiliaus architektūra, Kaunas nusileido tik Paryžiui, kuriame šis stilius ir gimė. Šiame sąraše Kaunas aplenkė tokius miestus kaip Valensija, Lisabona, Londonas, Amsterdamas, Maskva ir Berlynas.

Radviliškis: Radvilos, susipinantys geležinkelio bėgiai ir pajuodę žvirbliai

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Radviliškis paminėtas 1567 m. knygoje, kurioje išvardyti miestai, mokantys mokesčius. Manoma, kad miesto pavadinimas kilo iš bajorų Radvilų giminės, kuri Radviliškį valdė beveik 100 metų su pertraukomis nuo 1546 iki 1764 m., vardo.

Kelionių po Lietuvą poveikis: kaip iš pieno plaukus

Orą gryninantis kadagynas, išmanusis parkas, pieniška pasaka, žolynų grožio procedūros, dviračių takas aplink ežerą... Turizmo naujovių bei idėjų gausu ne tik besibaigiančios vasaros, bet ir rudeninėms kelionėms po Lietuvą.

Videožurnale „Neįtikėtino grožio Dzūkija“ jau įamžinta Dusia, Nemunaitis ir Pivašiūnai (1)

„Neįtikėtino grožio Dzūkija“ – taip videožurnalą apie gimtąjį kraštą seriją pavadino Alius Mikelionis.

Lietuvos regionai kviečia, kur dar nebuvote: muziejai tik nuo 18-kos (15)

Populiarėjantis pramoninis turizmas kviečia pakeliauti po visą Lietuvą ir išbandyti neatrastas pramogas. Vis daugiau įvairių gamyklų atveria savo duris lankytojams – turistams siūloma atrasti naujus skonius ir susipažinti su įvairiais gamybos procesais.

Merkinė – istorijos ir kraštovaizdžio sostinė (5)

Šiais metais Merkinė (Varėnos raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.

Pakruojyje žmonės kviečiami vienai dienai patirti XIX a. dvarų autentiką (3)

Pakruojo dvare lankytojai sako nepastebintys, kaip prabėga diena. Įtraukti į dvaro gyvenimo kasdienybę, buities, ūkio darbus ir šventes jie tampa XIX amžiaus dvaro gyventojais.

Pakruojo dvare gaivinamos javapjūtės tradicijos

Liepos viduryje Lietuvoje ir kartu Pakruojo dvare minima rugiapjūtės pradžia. Seniau tą dieną būdavo apeidami rugiai, apžiūrimas galimas derlius, nupjaunama pirma sruoga rugių ir parnešama pavaišinti šeimai.

Kuo panašūs Ventos–Dubysos ir Panamos kanalai? (8)

Prof. Steponas Kolupaila pagrįstai vadinamas Lietuvos upių ir ežerų hidrologijos pradininku, jis sakė: „Tik tas žmogus laimingas, kuris turi aiškų gyvenimo tikslą. Mano tikslas aiškus kaip kristalas – tirti žavingą Dievo kūrinį – gamtą ir stengti ją prasmingai palenkti žmogaus naudai, pirmiausiai savo krašto žmonių naudai.

Prienai – vasaros bučinys iš dangaus (30)

Kodėl Prienai, kai šimtai miestų ir miestelių vasarą išskleidžia savo viliones? Tik eik ir grožėkis, atrask, pažink, užuosk, pajausk, pasimėgauk.

Tiškevičių Palangos dvaro rūmai - Baltijos kultūrinio paveldo perlas (4)

Tai didingi neorenesansiniai rūmai, kuriuos, garsėjant Palangai kaip kurortui, Tiškevičiai pavertė savo giminės vasaros rezidencija.

Šiaulių miesto TOP 8: privalote tai aplankyti (43)

Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Saulės laikrodžio aikštė, Chaimo Frenkelio vila, Žaliūkių malūniniko vila, mažoji architektūra, paminklas popiežiui Jonui Pauliui II, skulptūra „Geležinė lapė“, šokolado muziejus, dviračių muziejus - tai vietos, kurias būdami Šiauliuose privalote pamatyti!

Palangos Birutės parkas pasakoja romantišką kurorto istoriją

Palangos kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių šeimos istorija vėl atgyja Birutės parke – įsibėgėjo visą vasarą parko lankytojus džiuginsiantis projektas „Birutės parko istorijos atspindžiai“.